Nepaprastos lazdos

Vakarais sutinkame vis daugiau žmonių, žingsniuojančių su lazdelėmis Seinų šilo link, taip pat Punske, Suvalkuose. Rudenį matydavom vos vieną kitą porą. Atrodydavo, jog jie mankštinasi prieš žiemos sniegą, kad galėtų smagiau čiuožti slidėmis. Mat ne vienas praeivis galbūt nežino tikrosios minėtų lazdų paskirties. Tai nėra slidžių lazdos, nes jos ilgesnės. Šios tinka sveikatai gerinti ir sportui, fizinei mankštai, kuriai prisiversti gan sunku. Dauguma lanko kūno rengybos užsiėmimus, mat grupėje mankšta atliekama su didesniu noru negu individualiai. Pasirodo, kad vaikščiojimas su vis labiau populiarėjančiomis lazdomis po kelis kilometrus vakarais labai gerina sveikatą. Tikriausiai būna ir išimčių, nes ne visiems jos patartinos, bet pamėginti verta ypač palikusiems mokyklos suolą ir vyresniems.

***

Pakalbinau jau vyresnį Petrą Kuosą.

Nuo kada vaikščiojate su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis?

Vaikščioti pradėjau prieš metus. Iš Krokuvos atvykusios turistės dažnai praeidavo pro mūsų namus. Vienąkart susidomėjęs paprašiau paskolinti tas lazdas, kad pamėginčiau ir aš. Patiko. Nusipirkau už 60 zl, o dabar jos atpigusios, kainuoja apie 20 zl. Iš pradžių nežinojau, kaip tiksliai reikia su jomis vaikščioti. Parodė sutiktas p. Nazaruk, kuris, kaip ir daug pažįstamų, jau vaikšto nesigėdydami.

Kokia savijauta?

Buvau po operacijos, sanatorijos, sunkiai paeidavau, paskui įpratau ir vaikščiojau be nieko, važinėjau daug dviračiu. O paskui šios lazdos, manau, pagerino savijautą. Nors pradžioje skaudėjo rankų raumenis, sąnarius, bet ilgainiui įpratau ir patinka. Nueinu nemažai kelio kasdien vakarais ar net popiet pradedu, nes dabar tai anksti temsta. Smagiau būna vaikštinėt dviese, bet pats irgi einu. Gal žmona įsitikins, kad geras daiktas, tai vaikščiosime drauge.

O kaip reaguoja aplinkiniai?

Na, mūsų visuomenė maža, kreivai žmonės žiūri į einančius su lazdomis. Kitus, jaunesnius, sutinku einančius tik, kai būna tamsu. Manau, kad nori išvengti pašaipos. Mat tai kol kas neįprastas dalykas. Trūksta žinių apie šias lazdas ir tokį netipišką sportą, bet ilgainiui, manyčiau, jis turėtų prigyti. Linkiu pamėginti visiems ir įsitikinti, kad tai joks juoko vertas dalykas, o gerinantis sveikatą pomėgis.

***

Straipsnyje „Sveikatą gerinkite žingsniuodami“ („Geras žurnalas“ Nr. 42, lapkričio 16-22 d., 10 psl.) rašoma: „Vis labiau populiarėjantis šiaurietiškas vaikščiojimas – puikus būdas palaikyti sportinę būseną ir sustiprinti sveikatą. Vaikščioti gali beveik visi.

Kas tai šiaurietiškas vaikščiojimas

Šio sporto pradžia Suomijoje, todėl pavadintas šiaurietišku. Suomijos slidininkų treneris, norėdamas, kad vasaros laiku sportininkai neprarastų sportinės formos, nuo 1970 m. į treniruočių programą įtraukė vaikščiojimą su lazdomis, trumpesnėmis nei slidininkų. Paaiškėjo, kad vaikštant su lazdomis sudeginama apie 50 proc. daugiau kalorijų nei žingsniuojant paprastai. Netrukus tokiu vaikščiojimu ėmė domėtis ne tik sportininkai. 1997 m. pradėta gaminti specialios vaikščioti skirtos lazdos. O šiaurietiškas vaikščiojimas pradėjo populiarėti visame pasaulyje. Jis yra prieinamas kiekvienam žmogui, nepaisant amžiaus ir fizinio pasirengimo ar finansinių galimybių. Be to, vaikščiojimas gryname ore gerina ne tik fizinę formą, bet ir suteikia daug teigiamų emocijų.

Šiaurietišku ėjimu:

  • Apkraunama iki 90 proc. kūno raumenų. Dirba ne tik kojų, bet ir pečių, rankų, krūtinės, pilvo, nugaros raumenys;
  • Yra puiki osteoporozės profilaktikos priemonė;
  • Specialios lazdos sumažina sąnariams tenkantį krūvį, o tai svarbu tiems, kam skauda kelių sąnarius;
  • Stiprėja imunitetas, todėl rečiau peršalsite, sirgsite gripu ar kitomis ligomis;
  • Organizmas gauna daugiau deguonies ir širdžiai tenka mažesnis krūvis, mažėja trombozės ir infarkto rizika;
  • Gerėja nuotaika, mažėja stresas ir nuotaikų kaita;
  • Padeda sudeginti daugiau kalorijų negu paprastas ėjimas, todėl lieknėjama net nesilaikant jokių dietų.

Visada verta mokytis iš specialisto

Lazdų ilgis. Išsimatuoti lazdą stovint, įkišus ranką į rankeną, kai apsiavus batais, su kuriais vaikščiosime, pridėjus lazdą viršutinis pirštas – nykštys siekia iki bambos. Svarbus tinkamas lazdų ilgis, kad be reikalo neapkrautume raumenų. Galima įsigyti teleskopines lazdas, kurių ilgis reguliuojamas. Geriausios stiklo ir anglies pluošto lazdos, jos lengvesnės nei pagamintos iš aliuminio ir tvirtesnės, geriau sugeria vibraciją, todėl ir eiti maloniau.

Lazdos šios skiriasi nuo slidžių lazdų tuo, kad turi specialią pirštinę, suveržiamą ant riešo, vietą nykščiui, kad lazda nekristų nuo rankos atliekant judesius, didesnes rankenas, guminius antgalius. Todėl galima žingsniuoti specialia technika, kuri garantuoja visų kūno raumenų apkrovą. Vaikščiodami asfaltu arba akmenuotu keliu ant lazdų galų užmauname guminius antgalius, o kai minkštesnė danga – nuo smailių metalinių galų nuimame guminius antgalius – lazdos geriau sukibs su danga.

Šiaurietiško vaikščiojimo trenerė Gerūta Sprindytė pataria, kad einant nugara turi būti tiesi, ji ilgainiui vaikštant lemia ir gražią laikyseną, be to, stuburui tenka tolygi apkrova. Tokia technika vadinama ALFA, ji tinka daugumai, nes greitis apie 4-5 km per val. O sportininkams labiau tinkama intensyvesnis ėjimas: žingsniai ilgi, einama pasvirus į priekį, greitis apie 7 km/val.“

Plačiau galima pasiskaityti interneto svetainėje www.siaurietiskasejimas.lt.

E. Pakutkienė, punskas.pl