Sausio 13-ąją mano vienuolikametė dukra stebėjo bemaž visus filmus, kuriuos rodė LTV. Paskui paklausė – o kodėl Rusijai visąlaik taip norisi užimti tą mūsų Lietuvą? Dėl ko? Ar čia daug turtų?
Klausimas lyg ir paprastas, logiškas. Tačiau tokio pat paprasto, vaikui suprantamo atsakymo nesugalvojau. Turtų nedaug… Tiesiog jiems kartais labai patinka ką nors užimti. Dažniausiai šią procedūrą jie vadina išvadavimu. Tai didelė ir labai užimta valstybė. Tai daugelio didelių valstybių problema, tik vienos su ja susitvarko, kitas sutvarko kitos, o štai trečios ir lieka trečios.
II
Paskui mintyse ėmiau įsivaizduoti tą laiką, kai buvo užimama Lietuva. Įdomu – kaip atrodė Lietuvos prezidentas, kaip jautėsi Salomėja Nėris – suprato ji, ką daro, ar ne? Kaip atrodė veidai žmonių, kurie 1940-aisiais Kaune pasitiko sovietinius tankus, mojuodami raudonais gvazdikais? Nelengva įsivaizduoti visa tai – ypač žmogui, gimusiam vėlyvesnio sovietmečio laikais.
Bet štai 2012 metų sausio 13-osios vakarą per „Panoramą“ buvo parodytos V. Gergijevo koncerto ištraukos, kuriose panašaus naivumo veidus jau galėjo pamatyti visa nepriklausoma Lietuva.
III
Pagrindinis organizatorių ir p. V. Gergijevo argumentas – „nepainiokit kultūros su politika“ – tai puikiai atspindi tai, apie ką kalbama. (Ne veltui sakoma, kad kalboje žmogus išsiduoda. Ypač tada, kai slėpdamas nepatogų teiginį, prikabina neiginį „ne“. ) Kultūros su politika išties nederėtų painioti – nei Rusijos okupuotame Chinvalyje, nei Kaune. Jei neklystu, vis dar laisvame…
Pažiūrėjus koncerto ištraukas, galvon šovė dvi išcentruotos mintys. Pirmoji: koncertas pavyko abiem prasmėm. Tas, kas planavo, gali tik džiaugtis – Kaunas paimtas, kultūringai ir nesunkiai. Kartu su kai kuriom iškiliom, netgi simbolinėm Lietuvos laisvėjimo asmenybėm… Nebent vienas režisūrinis netikėtumas – nė pats to nenorėdamas V. Gergijevas šiuo koncertu pagerbė ir sovietų agresijos aukas.
Kita mintis tokia – o ką, jeigu dabar kam nors reikėtų nuvažiuoti į Maskvą ir parvežti Putino saulę? Kas keliautų dabar?
Paleckiukas – savaime aišku, bet visad įdomesni lydintys asmenys.
IV
Paskui pabandžiau įsivaizduoti kur nors Izraelyje holokausto aukų pagerbimo dieną koncertuojantį Irano orkestrą su dirigentu, kuris pasisako, pvz., už Izraelio valstybės sunaikinimą. Ir kažkodėl neįsivaizdavau. Vaizduotės stygius, sakant…
V
Šiame kontekste įdomus pasirodė filosofo Leonido Donskio pasažas apie kontekstą, išspausdintas Kauno žiniasklaidoje:
„Sukeltos diskusijos dėl dirigento Valerijaus Gergijevo atvykimo į Lietuvą yra grynai konteksto problema. Jeigu Lietuvoje daugelį metų nebūtų tokių dalykų, kai per Sausio 13-ąją ar Vasario 16-ąją atvyksta koncertuoti prastos ar keistos reputacijos grupės iš Rusijos, kaip, pavyzdžiui, „Liube“ ir panašios, jei ne iš to kylantys įtarimai, kad Rusija mini mums svarbias dienas ir aptarnauja mūsų istorinę atmintį, niekas net nekalbėtų apie politinius dalykus, iškilaus dirigento politines pažiūras, nors jos ir yra kontroversiškos.
Jeigu ne šie minėti konteksto dalykai, būtų kvaila apie V. Gergijevo koncertą kalbėti kaip nors kitaip, nei kaip apie iškilų šalies kultūros įvykį: juk atvyksta garsiausias pasaulyje dirigentas.
Visur, kur V. Gergijevas tik nuvyktų – į Briuselį, Paryžių, Niujorką – prie kasų įsigyti bilietų į jo koncertus stovi didelės žmonių eilės. Na, o mes, deja, patenkame į konteksto paspęstus spąstus. Tas kontekstas gimė ne vakar ir ne užvakar, todėl ši užsitęsusi ir neišspręsta problema dabar ir kelia tas diskusijas.“
VI
Šešta vertus – kaip ten bebūtų – turime savo valstybę, joje turi teisę egzistuoti ir reikštis daugybė įvairiausių pažiūrų. Net ir tos (Paleckiuko atveju), kurios primena Tėvynės išdavimą. (Nors Lietuvos teisėjai, ko gero, pareikštų, jog sausio 13-ąją įvykęs draugiškas draugo Paleckio pokalbis su Golovatovu per Rusijos TV – tik nuomonė.)
O šiaip žiūrėti TV sveika, net rekomenduotina. Ypač nemiegančioms gražuolėms.
P. S.
O gal ateina laikas nebebijoti ir dažniau teigti laisvą, garbingą, savimi pasitikinčią Lietuvą – kaip sausio 13-ąją tai padarė LTV? O ne neigti kontekstus, kuriuos kas nors atveža su tankais, o vėliau – ir su simfoniniais orkestrais.
Vytautas V. Landsbergis, www.alfa.lt