Pirmąjį šių metų mėnesį vėl kritus zloto kursui, lietuviai ėmė plūsti į Lenkiją pigesnių prekių. Dabar ir viduryje savaitės Suvalkų parduotuvėse skamba lietuviška šneka, mat vėl tapo populiarios agentūrų organizuojamos kelionės apsipirkti vilniečiams ir kauniečiams.
Palankus zloto kursas
Lenkijos pasienio miestų parduotuvėse bet kuriuo metu gali sutikti daugybę vilkaviškiečių. Kai kurie jų čia apsipirkti atvažiuoja jau ne vienus metus ir sako, kad net jeigu litas su zlotu būtų lygiaverčiai, vis tiek šioje šalyje pirkti būtų pigiau.
– Palyginti su 2009 metais, Lenkijoje irgi viskas pabrango, – pasakojo pavardės viešinti nenorėjęs vilkaviškietis, – tačiau apsipirkti čia vis dėlto galima gerokai pigiau. Mes važinėjame nuolat, tad prekių parvežame ir kaimynams. Jie nesiderėdami mums atiduoda tokią pat sumą litais, kokią išleidžiame zlotais, tad ir degalai atsiperka. Savo autobusiuku su žmona važiuojame parsivežti prekių tris keturis kartus per mėnesį. Ypač verta vežti cukrų, ryžius, miltus, mėsą. Kokybė tikrai ne prastesnė negu pas mus. Tik nereikia pirkti visai pigių daiktų, nes tokie ir pas mus panašiai kainuoja, yra neskanūs.
Šiuo metu Vilkaviškyje veikiančiuose bankuose zloto kursas svyruoja nuo 77,5 ct iki 81 ct. Pigiausiai nusipirkti zlotų galima DNB banke (77,42 ct) ir Ūkio banke (77,77 ct), o brangiausiai – AB „Swedbank“ (81 ct) ir SEB banke (80 ct).
Dažnai apsipirkimo tikslais besilankantieji Lenkijoje žino, kad palankiausiai pinigus galima išsikeisti Suvalkų turgaus keityklose. Važiuojantieji tik į prekybos centrus galvos dėl pinigų keitimo paprastai nekvaršina. Jie vežasi lietuviškų bankų mokėjimo korteles, su kuriomis galima atsiskaityti visose didesnėse parduotuvėse. Prireikus zlotų galima išsigryninti bankomatuose, kurių rasti – taip pat ne problema.
Vilkaviškiečiams iki Suvalkų parduotuvių – arčiau negu iki Kauno bazių, kur taip pat nemažai prekių parvežta iš Lenkijos. Tad apsukrūs žmonės, dažnai važiuojantys apsipirkti į gretimą šalį, žino, kur rasti ne tik maisto šeimai, bet ir gerų pigių rūbų. Lietuviai perka ir buitinės technikos, kuri ten – net apie 30 proc. pigesnė, nei mūsų parduotuvėse būna per vadinamąsias akcijas.
Perka ir maistą, ir drabužius
Iškart įvažiavus į Suvalkus, čia stovintis prekybos centras „Kaufland“ prekes siūlo brangiau negu kitos to paties miesto parduotuvės. Mat jis patogus tik savo pažintį su miestu ir šalimi pradedantiems Lietuvos pirkėjams. Bet kam mokėti brangiau, jei jau kartą išsiruošus į kelionę galima rasti pigesnių prekių? Praktiški suvalkiečiai įsigudrino, kaip galima „aplenkti“ ir toje šalyje kylančias kainas.
– Jeigu brangu Suvalkuose, važiuojame giliau į šalį. Nebūtina visko pirkti vos pervažiavus sieną, – aiškino dažnai į Lenkiją važinėjanti jauna moteris. – Galima, pavyzdžiui, nuvažiuoti iki Bialystoko. Ten, iš karto prie įvažiavimo į miestą, yra mūsų „Akropolio“ tipo prekybos centras „Auchan“, o nuo jo tiesiai pavažiavus apie 5 minutes – turgus „Juroviecki“ (to paties pavadinimo gatvėje). Ten parduodami labai skanūs mėsos gaminiai, sūriai, geras alus, o kainos – mažos. Galima ir pigių rūbų prisipirkti, geros kosmetikos. Senamiestyje yra kelios neblogos batų parduotuvės.
Tačiau „nesikandžioja“ kainos ir Suvalkų prekybos centruose. Pavyzdžiui, prekybos centre „Lidl“ 1 kg vištienos filė be akcijos kainuoja 16,29 zloto (dabartiniu kursu – apie 12,5 Lt), ančių šlaunelės – 19,99 zloto (15,6 Lt), 1 kg vištienos – 7,39 zloto (5,77 Lt), 1 kg rūkytos kalakutienos – 22,90 zloto (17,86 Lt), 1 kg sviesto (82 proc. riebumo) – 19,63 zloto (15,31 Lt), 10 didelių kiaušinių – 4,89 zloto (3,81 Lt), 0,5 kg ryžių – 3,39 zloto (2,65 Lt), 1 kg cukraus – 3,79 zloto (2,95 Lt), 1 l lenkiškų sulčių (stikliniuose buteliuose) – 1,79 zloto (apie 1,40 Lt) ir pan.
Tiesa, šiuo metu ir mūsiškėje „Maximoje“ vištų filė be odos galima nusipirkti už 13 Lt, mat akcija, 500 g ryžių šiuo metu kainuoja 2,49 Lt (kaina be akcijos – 3,89 Lt), sultys tetrapakuose – apie 3,5 Lt, lenkiškos sultys – 2,5 Lt. Paanalizavus nuodugniau – kai kas Lenkijoje tikrai pigiau. Tačiau važiuoti vien maisto produktų ir tik savo šeimai – kažin ar verta. Vienas sutiktas žmogus prisipažino, kad į Suvalkus apsipirkti jis važiuoja gana retai, nebent žmona „išsizyzia“ nuvežti. Pasak pašnekovo, atvažiavę čia jie prisiperka begalę nereikalingų prekių vien todėl, kad pigiau. Paskui daug ką tenka išdalyti pažįstamiems, giminėms, o šaldytuve užsistovėjusius produktus galų gale ir išmesti. Vyriškio nuomone, čia verta važiuoti tik tada, jei nori nusipirkti baldų ar kokią stambesnę prekę iš buitinės technikos parduotuvės, statybinių medžiagų.
Lietuva pralaimi
Tie, kurie į Lenkiją nevažinėja, sako, jog apsipirkdami pas kaimynus lietuviai turtina šios šalies biudžetą, o savąjį – tuština. Tokiu atveju Lietuvos gamintojai ir prekybininkai mažiau parduoda ir valstybei sumoka mažiau mokesčių. Darbuotojai turi mažiau darbo ir menkiau uždirba. Nukenčia tie, kurie palaiko savus ir vadovaujasi šūkiu „pirk prekę lietuvišką“, taip pat – pensijų, išmokų gavėjai.
Taigi, zloto kurso kritimas mūsų valstybei nėra palankus. Lietuva savo valiutos kursui negali daryti jokios įtakos, mat litas „pririštas“ prie euro. Mūsų eksportuotojams darosi vis sunkiau, nes mūsiškė valiuta zloto atžvilgiu Lenkijoje brangsta. Lietuvos verslininkai šiuo metu linkę daugiau importuoti. Tai rodo ir lenkiškų prekių asortimentas mūsų parduotuvėse, iš kaimynų šalies vežami rūbai, kitos prekės. Lietuviškas prekes vis sunkiau parduoti, nes jos yra brangesnės.
Dabartinis litų konvertavimo į zlotus santykis ne tik lietuvius skatina važiuoti apsipirkti į Lenkiją. Čia taip pat atvažiuoja ir slovakai, ir kitų šalių piliečiai. Kuo labiau zlotas pinga, tuo daugiau žmonių traukia į gretimą valstybę. Rinkos analitikų nuomone, nesusiejusi su euru savo piniginio vieneto Lenkija dabar laimi: jo nuvertėjimas šiuo metu padidino eksporto konkurencingumą ir toliau padės atlaikyti ekonomikos nuosmukio svyravimus kitose valstybėse. Valiutos kursas yra vienas iš pasaulinėje ekonomikoje bei pasaulinėse rinkose vykstančių svyravimų amortizavimo instrumentų.
Šaltinis: http://santaka.info/?sid=23219