Vasario 18 dieną Latvijoje vyko referendumas dėl Latvijos Konstitucijos pataisų, suteikiančių rusų kalbai antros valstybinės kalbos statusą. Už rusų kalbos pripažinimą antrąja valstybine Latvijoje balsavo 24,88 proc. dalyvavusių referendume piliečių, turinčių balso teisę, bet įtikinama dauguma – 74,8 proc. – balsavo prieš. Referendume dalyvavo 70,73 proc. rinkėjų.
Prieš referendumą, vasario 13 d., Lietuvos Seimo parlamentinė grupė „Už latvių ir lietuvių vienybę“ išplatino viešą kreipimąsi lietuvių ir latvių kalbomis, kuriame buvo kviečiama visus lietuvių kilmės Latvijos piliečius būti solidariems su latvių tautos ir valstybės gyvybiniais interesais.
Po vasario referendumo Latvijoje Lietuvos užsienio reikalų ministerija išplatino Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio pareiškimą, kuriame rašoma, kad Latvijos piliečiai lieka ištikimi veikiančios savo šalies Konstitucijos nuostatams. Latvių kalba lieka vienintelė valstybinė kalba, kurios konstitucinis statusas yra latvių tautinio tapatumo ir valstybingumo pagrindas. Latvijos piliečiai referendume apgynė savo valstybinę kalbą ir baltų kultūros tęstinumą.
punskas.pl
Man tame referendume maloniausia,kad balsavusių prieš rusų kalbą procentas buvo gerokai didesnis,negu pačių latvių procentas.Malonu,kad ne tik latviai yra Latvijos patriotai.