Kovo 7 d. 01.28 val. Lenkijos laiku Saulėje užregistruotas rekordiškai galingas per pastaruosius penkerius metus plazmos pliūpsnis. Ekspertai šviesulio paviršiuje ugnies cunamio bangą sukėlusį žybsnį įvertino net X 5,4 kategorija. Tačiau specialieji Saulės efektai tuo nesibaigia: Žemės link atkeliauja galinga geomagnetinė audra, kuri mūsų planetą turėtų pasiekti kovo 8 d. rytmetį (8–12 val. Lietuvos laiku) ir tęstis maždaug parą. Specialistai būgštauja, jog elektromagnetinių dalelių šėlsmas gali pridaryti problemų elektros energijos tiekimo, ryšių ir kt. sferoms. Bet kuriuo atveju šiaurinių pašvaisčių mėgėjai gali tikėtis šiąnakt pamatyti įspūdingą dangaus šviesų spektaklį.
DĖL SAULĖS AKTYVUMO AUDROS GALI SUTRIKTI ELEKTROS TIEKIMAS
NASA Godardo kosmoso orų prognozės laboratorija (NASA Goddard’s Space Weather Lab) ir JAV nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų valdybos (NOAA) Kosminių orų prognozių centras (NOAA Space Weather Prediction Center) įspėja, jog Žemėje gali susiformuoti ne tik pašvaistės, bet ir radijo ryšio, elektros energijos tiekimo pertrūkiai, tam tikri orbitinių palydovų darbo sutrikimai. Lėktuvams gali tekti pakeisti kursą ir vengti poliarinių rajonų, nes dėl aktyvių dalelių kilusi magnetinė audra gali iškraipyti prietaisų parodymus, o keleiviams gali iškilti didesnės spinduliuotės pavojus.
Po pirmojo X 5,4 kategorijos pliūpsnio tame pačiame Saulės paviršiaus regione įvyko dar vienas galingas žybsnis (X 1,3 kategorija). Portalas Universetoday.com primena, jog X1 kategorijos žybsnis už X5 kategorijos žybsnį yra silpnesnis 5 kartus. Tai yra stipriausias Saulės žybsnis ir jo sukelta geomagnetinė audra nuo 2006 m. gruodžio.
Abu įmagnetintos plazmos pliūpsniai išsiveržė Saulės paviršiaus regione, pavadinimu AR 1429. Jis iš Žemės matomas nuo kovo 2 d. Anksčiau šiame regione užfiksuota daug vidutinio galingumo M ir didelio galingumo X kategorijos žybsnių. Specialistai neslepia, jog kovo 7 d. žybsnių metu pavojingoji zona buvo atgręžta Žemės pusėn labiau nei ankstesniais atvejais.
NASA Godardo kosmoso orų prognozės laboratorijos ekspertų tvirtinimu, elektromagnetinių dalelių pliūpsnio sukeltas plazmos cunamis (mokslininkai jį pavadino žybsnio banga arba vainikine EIT banga) Saulės paviršiumi nuvilnijo maždaug 1,6 mln. km/val. greičiu ir Saulę apskriejo maždaug per dvi valandas.
Plazmos cunamis užfiksuotas ir aukščiau pateiktame vaizdo siužete – jame matyti dvi atskiros bangos (žybsnių taip pat būta dviejų). Pirmoji banga nuo epicentro nuvilnijo visomis kryptimis, o antrosios pasklidimo laipsnis – siauresnis, labiau nukreiptas pietryčių kryptimi. Vainikinėmis EIT bangomis tokio pobūdžio cunamiai vadinami todėl, jog jie buvo atrasti Saulės heliosferos observatorijos (Solar Heliospheric Observatory) teleskopu „Extreme ultraviolet Imaging Telescope“ (EIT).