Nors nedarbas Lietuvoje vis dar didelis (Statistikos departamento duomenimis, siekia 13,9 proc.), užsieniečiai tuo nesiskundžia: leidimų gyventi ir dirbti Lietuvoje jiems padaugėjo per pusę. Pavyzdžiui, 2011-aisiais apsigyventi daugiausia dėl gauto darbo leista 3 292 trečiųjų šalių piliečiams. Tai ketvirtadaliu daugiau nei 2010-aisiais.
O darbo leidimų šiems išduota net dukart daugiau nei užpernai – iš viso 3 327. Lietuvos darbo biržos (LDB) atstovė Milda Jankauskienė paaiškino: skelbimas, kviečiantis įsidarbinti lietuvius, kabo mėnesį. Tuomet, jei norinčių dirbti taip ir neatsiranda, darbdavys teikia prašymą įdarbinti trečiųjų šalių piliečiams.
Jos pateiktais duomenimis, labiausiai darbdaviai graibstė užsieniečius tolimųjų reisų vairuotojus, taip pat – siuvėjas, nes esą lietuviai tokius darbus dirba nenoriai. M. Jankauskienės žodžius puikiai iliustruoja atvejis, kai Visagine įsteigta siuvimo įmonė „Visatex“ prieš kelerius metus įdarbino 29 Šri Lankos pilietes.
Tačiau net kilus pasipiktinimui, kad neįdarbinami vietiniai bedarbiai, moteriškėms sėkmingai pratęstas darbo leidimas iki 2011-ųjų pabaigos. Bet apie tai, kad kai kurie darbdaviai siūlo dirbti už, pavyzdžiui, 400 litų per mėnesį, neva puse etato, nors verčia dirbti iki išnaktų, M. Jankauskienė teigė nežinanti. Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos atstovas Gytis Vincevičius neneigė to, jog lietuvių vairuotojai kartais gali būti diskriminuojami, mat trečiųjų šalių piliečiai mažiau reiklūs tiek darbo sąlygoms, tiek atlyginimams.
„Kai buvo specialistų trūkumas, valdžia supaprastino leidimų išdavimą užsieniečiams. Ši atgyvenusi tvarka taip ir nepakeista, o Darbo birža to niekaip nekontroliuoja. Dar įdomiau, kad Darbo biržai nė neįdomu, koks siūlomas darbo užmokestis, nors pagal leidimus darbdavys turi įsipareigoti ir užsieniečiams mokėti ne mažiau nei tos šakos užmokesčio vidurkis. Todėl mes ir toliau kelsime klausimą, kad užsieniečių įdarbinimas, kai toks nedarbas Lietuvoje, turi būti sugriežtintas. Nes neribotos galimybės įdarbinti iš trečiųjų šalių reiškia galimybę dempinguoti, t. y. numušti darbo užmokestį ir turėti paklusnius darbuotojus, kurie dirbs ir už minimumą. Taigi darbdaviai stengiasi naudotis spragomis ir įdarbinti kuo daugiau užsieniečių. Žmonės nori dirbti, bet jie nori ir uždirbti, o ne gauti per mėnesį 400-500 litų“, – sakė Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas.
Pagal ELTĄ