Apie maisto kainas Lietuvoje

Žiaurios konkurencijos sąlygomis negalima nė per žingsnį atsitraukti nuo aukščiausių kokybės standartų. Pakaktų nedidelio incidento, ir socialiniais tinklais paskleista žinia sužlugdytų bet kurią įmonę. Tuo įsitikinęs mėsos perdirbimo bendrovės „Biovela Group“ vadovas Virginijus Kantauskas. Mėsos gamintojų Lietuvoje – daugybė. Tarpusavyje konkuruoti tenka ne tik didžiausioms šio sektoriaus bendrovėms, bet ir šimtams smulkiųjų įmonių. „Palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuvos mėsos sektoriuje konkurencija pernelyg didelė ir anaiptol ne visada garbinga.

Tačiau verslas be jos būtų lyg mėsa be druskos, tad konkuruoti tenka, kad ir kokia sunki ji būtų. Įtakos turi ne tik daugybė gamintojų, bet ir nuolat mažėjantis vartotojų skaičius.

Emigravo kone pusė milijono gyventojų – būtent tų, kurie buvo vieni didžiausių mėsos vartotojų. Tai – patys darbingiausi 25-40 metų žmonės. Todėl įmonės, besirungdamos dėl vartotojų, turi sutelkti dėmesį į gamybą tų produktų, kurie turi paklausą.

Vieni pirmenybę teikia mažesnei kainai, todėl renkasi pigesnes žaliavas. Kitiems svarbiausia – nepriekaištinga kokybė. Tačiau kuo kokybiškesni gaminiai, tuo jie brangesni. Vis dėlto mes einame pastaruoju keliu“, – sako bendrovės „Biovela Group“ vadovas Virginijus Kantauskas.

***

Kad kur kas aukštesniu gyvenimo lygiu pasižyminčiose Vakarų valstybėse maisto produktai, nepaisant oficialios statistikos, kainuoja pigiau nei Lietuvoje – jau jokia naujiena. Tačiau vis dažniau pasitaiko atvejų, kai iš Vakarų atvežta maisto produkcija mūsų šalies parduotuvių lentynose kainuoja mažiau nei analogiška, pagaminta Lietuvoje, pasižyminčioje pigesne žaliava ir darbo jėga.

Visgi aiškaus atsakymo, kodėl ne už ačiū iš Vokietijos, kur brangesnis ir pienas, ir darbo jėga, atvežtas sūris Lietuvoje kainuoja kur kas pigiau, nei lietuviškoji produkcija, pateikti negali niekas.

Konkurencijos taryba vis dar atlieka didelės apimties, dar 2010-ųjų rudenį pradėtą tyrimą dėl maisto kainų. Teigiama, kad jį baigus turėtų būti pateikti atsakymai į pastaruoju metu keliamus klausimus dėl galimų draudžiamų susitarimų.

Jonas Vilionis, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas: „Pas mus galutinėje produkto kainoje ūkininko dalis yra mažiausia – mažiau nei penktadalis. Apie 35 procentus sudaro perdirbėjų dalis, o likusią beveik per pusę dalinasi valstybė su savo PVM ir pardavėjai. Bet kokiu atveju viską lemia tai, kad pas mus egzistuoja oligopolija – keli didieji prekybos centrai ir keli didieji gamintojai.“

Pagal ELTĄ