Kalbant apie meną, įsivaizduojame paveikslus, skulptūras; menu galime pavadinti ir muziką, filmą, ir literatūros kūrinius. Atrodo, meno kūriniai nepraktiški – juk paveikslas šiaip sau kabo ant sienos, be konkrečios buitinės funkcijos, o žmonės ryžtasi mokėti didžiulius pinigus, kad jį turėtų. Beje, iš tikrųjų su menu mes susitinkame kasdien. Tarkim, jo dėka parduotuvių lentynos lūžte lūžta nuo įvairiausių produktų, daiktų; be galo didžiulė yra ir įvairių paslaugų pasiūla. Visko yra per akis, todėl gamintojams, paslaugų tiekėjams rūpi patraukti pirkėjo, kliento dėmesį. Jie įvairiais būdais bando padaryti savo prekę, paslaugą ypatingą ir nepakartojamą, o kad būtų pastebėta – stengiasi plačiai ją reklamuoti. Būtent šiuo tikslu išsirutuliojo taikomieji menai. Šios menų šakos dėka mūsų pasaulis tampa gražesnis, ryškesnis, lengvesnis, labiau suprantamas. Taikomoji grafika yra mūsų civilizacijos integrali dalis, be jos, ko gero, sunku būtų mums funkcionuoti…
Apie praktinį menų taikymą mūsų gyvenime kalbuosi su Alicija Makauskaite-Širvinskiene, grafinio dizaino specialiste.
Božena Bobinienė: Papasakok, kaip Tu, menininkė, supranti meną.
Alicija Makauskaitė-Širvinskienė: Menai – plati sąvoka, apimanti vaizduojamąjį meną, literatūrą, scenos menus, taip pat muziką, kiną, šokį ir net madą. Mes kalbėsime apie vizualinį meną, kuris man artimiausias.
Alicija Makauskaitė-Širvinskienė
Gal truputį susisteminsiu informaciją apie tai. Yra vaizduojamasis ir taikomasis menas. Vaizduojamojo meno kūriniams būdingi sąlygiški tikrovės vaizdai. Jie neturi praktinės, buitinės paskirties. Tai, pvz., tapyba, skulptūra, grafika, video, fotografija. O taikomasis menas – tai meno šakos, kurių gaminiai, skirtingai negu laisvųjų menų objektai, turi funkcinę paskirtį ir naudojami buityje arba vaizdinės informacijos perdavimui.
Taikomiesiems menams paprastai priskiriami: produktų dizainas, vizualinis dizainas, kostiumo dizainas, interjero dizainas ir dekoratyvinis menas. Tam tikruose kontekstuose – architektūra ir fotografija. Skirtingai negu amatai, taikomieji menai siekia asmeninio, eksperimentinio sprendimo ir atotrūkio nuo tradicijos ar duoto pavyzdžio.
Kaip aš suprantu meną… Trumpai: menas – tai kūrybinis tikrovės atspindėjimas. Per kūrinius menininkas nori dalintis savo patirtimi, nori parodyti savo matymo kampą, atkreipti kitų žmonių dėmesį į kokį reiškinį. Svarbiausia rasti tą savo išskirtinį braižą, bet kartu ir būti suprastam kitų. Todėl tie tavo paminėti paveikslai tokie brangūs. 🙂 Tarkim, kad nutapytum įsimintiną paveikslą, reikia daug pastangų: talento, meistriškumo, vaizduotės, kūrybinių paieškų. Pats kūrinys turi būti suprastas ir priimtas kitų. Pažvelkim į daugelį garsiųjų menininkų, kurie gyveno skurdžiai, nes buvo nesuprasti savo epochos žmonių… Meno kūrinys priverčia susimąstyti, pajusti, išgyventi, pakilti, apsivalyti – nukelia mūsų sielas ir protus į gražesnį pasaulį. Be to, geras meno kūrinys turi išliekamąją vertę. Tie žmonės, kurie tai išmano, ne veltui moka pinigus – po kažkiek metų kūrinys bus dar brangesnis. Menas visais laikais buvo elitinis.
Koks buvo Tavo kelias į menų pasaulį?
Mano kelias menų link prasidėjo nuo kelių atsitiktinumų. Būdama maža mergaitė, Pristavonių (Punsko valsčius) mokyklos šiukšlyne suradau išmestą nebaigtų dažų dėžutę. Parsinešiau ją namo, paprašiau mamos popieriaus ir nutapiau savo pirmą paveikslą. Nuo tos akimirkos žinojau, kuo noriu būti užaugusi.
Ir pradinėje mokykloje, ir gimnazijoje labiausiai mėgau dailės, rankdarbių pamokas. Kai atėjo laikas rinktis studijų kryptį – irgi neturėjau jokių abejonių. Tik su specialybės pasirinkimu buvo gana linksma istorija. Atsimenu, su dailės mokytoja A. Vaicekauskiene ir klasės auklėtoja M. Černeliene vartėme Vilniaus dailės akademijos studijų lankstinuką ir svarstėme, kur man dokumentus siųsti. Mokytojos patarė rinktis dizainą, nes tai labai originalus, beveik nesuprantamas žodis, tad turėtų būti įdomi specialybė. Tuo metu tiek mes apie tai ir žinojom. 😉
Tada atsitiko mažas „stebuklas“. Prof. T. Baginskas labai susidomėjo mano ryžtu ir nusprendė padaryti eksperimentą – pasiūlė pasimokyti mėnesį pas dailės mokytoją ir pažiūrėti, kas iš to išeis. Po mėnesio buvome visi nustebę: ir mokytojai, ir aš pati, atradusi savyje tikrą potencialą. O paskui metus mokiausi piešimo, tapybos ir dizaino pagrindų. Sėkmingai išlaikiau stojamuosius ir prasidėjo mokslas. Ketveri metai bakalauro studijų, dveji metai magistrantūros. Tai buvo labai įdomus ir žavus periodas mano gyvenime. Pasinaudodama proga, nes tikriausiai kas nors iš pažįstamų šį interviu skaitys, noriu pasakyti labai ačiū savo tėvams ir mokytojams už palaikymą, pasitikėjimą ir meilę.
Kokia Tavo darbų kryptis?
Pagal išsilavinimą esu interjero dizainerė, bet taip jau susiklostė, kad pirmą darbą studijų laikais gavau grafinio dizaino srityje, ir taip liko iki šiol. Teko dirbti fotografijos žurnalo „Vyzdys“ redakcijoje: maketavau žurnalą, kalbinau fotografus, kūriau reklamas, dalyvavau garsių žmonių fotosesijose. Vėliau įsidarbinau ELN multimedijos studijoje. Ten kūriau elektroninių leidinių ir programų grafiką, interneto tinklalapių ir reklamos dizainą. Dirbau prie didelių archeologinių-istorinių projektų, garsinančių Lietuvą pasaulyje. Paskui išbandžiau jėgas būdama BISON parduotuvių tinklo dizainere. Tinklas apėmė Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Maskvą ir Minską, todėl teko dažnai keliauti ir prižiūrėti, kaip įgyvendinami mano projektai. Dar vėliau įsidarbinau SRS reklamos agentūroje ir čia jau dirbau su stambiomis Lietuvos kompanijomis. Pavyzdžiui, galiu pasigirti, kad ten dirbdama sukūriau traukinių perdažymo projektą „Lietuvos geležinkeliams“, ir dabar lietuviški traukiniai važinėja nudažyti pagal mano projektą.
Agentūrose darbas įtemptas ir dažnai reikalaujantis viršvalandžių. Vienu metu teko dirbti su daug projektų ir juos reikdavo atlikti greitai bei kokybiškai. Sukaupus nemažą patirties bagažą, su bendraminčiais nusprendėme įkurti nuosavą dizaino studiją AKTIN.
Kokia jūsų studijos veikla?
AKTIN (graikų kalba „spindulys“) yra palyginti nedidelė dizaino studija. Įsikūrėme pačiame senamiestyje, nes tai pati geriausia aplinka semtis kūrybinio įkvėpimo. Teikiame įvairias grafinio dizaino paslaugas (leidiniai, logotipai, firminio stiliaus knygos, plakatai, atvirukai, iškabos, interneto svetainių dizainas ir kt.). Kuriame reklamines kampanijas, siūlome komunikacijos ir fotografijos paslaugas. Daugiau apie mus ir mūsų darbus galima sužinoti interneto svetainėje www.aktin.lt.
Kokios Tavo užduotys, už ką esi atsakinga? Ar projektus atlieki pati nuo sumanymo iki galutinio rezultato, ar tik paruoši eskizą, o kompiuterinę grafiką atlieka grafikas?
Esu kūrybos vadovė ir dizainerė. Mano darbas priklauso nuo projektų apimties. Dažniausiai dalyvauju visame procese: susitinku su klientu, kartu aptariame jo lūkesčius ir darbo apimtį, po to suderiname darbų sąmatą, pasirašome sutartį, ir tada prasideda kūrybinių idėjų paieškos.
Idėjų būna daug, bet atrenkamos tik pačios įdomiausios ir originaliausios. Dažniausiai būnu idėjų generatorė. Pirmiausia įsigilinu į užsakovo pageidavimus, nes mūsų menas yra taikomasis ir turi būti priimtinas bei patikti ne tik mums. Vėliau apžvelgiu panašių gaminių rinką, peržiūriu, kas ta tema sukurta Lietuvoje ir pasaulyje. Tai labai svarbu, nes visada stengiamės, kad mūsų darbai būtų originalūs. Po to prasideda eskizų etapas.
Užsakovo pasirinktą variantą tobulinu pati arba perduodu kitiems dizaineriams. Jeigu pati nekuriu maketų, prižiūriu dizainerių darbą. Taip pat dalyvauju ir spaudos/gamybos koordinavimo etape – visada patikrinu, ar darbas atliktas kokybiškai. Mums labai svarbu, kad klientas būtų patenkintas rezultatu, nes geri atsiliepimai apie mūsų studijos atliktą darbą duoda dividendų – ateina nauji užsakovai.
Ar šiais laikais menas netampa labiau „buitinis“?
Prie visko, ką naudojame gyvenime, turi prisiliesti profesionalaus dizainerio rankos. Tada atsiranda įdomūs ir funkcionalūs daiktai, kurie mūsų buitį padaro ne tik gražesnę, bet ir lengvesnę. Žmonijos istorijoje visą laiką jaučiamas potraukis grožiui. Tiesiog anksčiau buvo kreipiama mažiau dėmesio į estetišką buitį kaip visumą, tai buvo tik pačių turtingiausių ir įtakingiausių žmonių privilegija. Pats dizainas yra dar gana jauna specialybė. Manau, kad kuo toliau, tuo labiau pasaulis gražės.
Ar išskyrus užsakymus, atliekamus studijoje, dalyvaujate ir nekomerciniuose projektuose?
Pastaruoju metu mūsų studija prisidėjo prie dviejų plačiai nuskambėjusių socialinių projektų – „Menininkai už organų donorystę“ bei prostatos vėžio prevencijos projekto „Nelauk! Tikrinkis!“. Tai nekomerciniai darbai, už juos mes negauname atlygio. Tiesiog inicijuojame projekto kūrybines, sklaidos idėjas ir tokiu būdu tampame projekto rėmėjais. Džiaugiamės, galėdami prisidėti prie tokių akcijų, nes taip atliekamas geras darbas, svarbus ne kokiai nors vienai kompanijai, o mums visiems.
Kuo užsiimi laisvalaikiu?
Taip nutiko, kad darbas yra mano pomėgis. Viskas, ką darau laisvalaikiu – irgi susiję su menais. Anksčiau tapydavau, dabar labai mėgstu fotografuoti. Prieš kelerius metus kuratoriai buvo suorganizavę labai įdomią mano fotografijų parodą – vaikų portretus eksponavo senamiestyje, apleistų namų languose. Žmonės, eidami gatve, galėjo jaustis kaip galerijoje. Jeigu dabar reikėtų pradėti studijas iš naujo, rinkčiausi fotografiją ir kiną. Taip pat patinka kurti papuošalus, žaislus. Darau tai dėl malonumo, kartais kas nors pamato ir užsigeidžia įsigyti. 😛
Kaip pavyksta suderinti profesinį darbą su šeima?
Kaip visoms mamoms. 😉 Auginu sūnų ir kol kas turiu motinystės atostogas. Lietuvoje tokios atostogos trunka dvejus metus ir mamos gauna vaiko priežiūros išmoką iš valstybės. Bet nuo studijos darbų atsitraukti nepavyksta – savas verslas įpareigoja aktyviai dalyvauti darbinėje veikloje. Tenka ieškoti kompromisų: jei kuriu, dažniausiai aukoju miegą. Labai padeda vyras Rytis. Kadangi jis yra laisvai samdomas menininkas, tai susideriname darbotvarkes. Kai aš turiu išeiti, jis pasilieka su mūsų mažyliu.
Božena Bobinienė, punskas.pl
Nekomercinės, socialinės akcijos
Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis” iniciatyva buvo surengta akcija, skirta Europos organų donorystės dienai. Spaudos konferencijoje „Menininkai už organų donorystę” dizaineriai, dainininkai, gydytojai ir žmonės, laukiantys organų transplantacijos, kalbėjo apie organų donorystės svarbą.
AKTIN kūrybos vadovė Alicija Makauskaitė-Širvinskienė, sukūrusi organų donorystės reklaminę kampaniją „Dovanoti iš širdies, dovanoti širdį“, kalbėjo apie donorystę kaip dovanojimą, galimybę pasidalinti tuo, ką turi ir nori dovanoti.
Prostatos vėžio prevencijos projekto „Nelauk! Tikrinkis!“ tikslas buvo atkreipti dėmesį į šią problemą. Buvo iškabinti specialūs plakatai stotelėse, skelbiama apie tai iškabose; poliklinikose ir prekybos centruose buvo dalijamos skrajutės šia tema.