Baltieji Vilniaus stulpai

Baltieji stulpai – keturkampiai, šešių metrų aukščio, pusantro metro pločio miesto teritorijos riboženkliai, – spėjama, nuo XVIII amžiaus stovėjo trijose Vilniaus vietose: vakariniai – dabartinėje Jono Basanavičiaus gatvės ir Savanorių prospekto jungtyje, šiaurės rytų – prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios (palydėdavo keliaujančius Daugpilio link) ir pietrytiniai – Liepkalnio gatvėje. Stulpai buvo išmūryti ir aptinkuoti, o jų viršūnes puošė natūralaus dydžio Vyčiai, nuliedinti iš bronzos.

Prieš 200 metų

Taip atrodytų sostinės S. Konarskio ir J. Basanavičiaus gatvių sankryža.

Idėją atkurti Baltuosius Vilniaus stulpus pagarsino etnologas profesorius Libertas Klimka, ją parėmė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas bei Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. „Mūsų miestų viešosios erdvės daugeliu atvejų yra bebalsės, praradusios istorinės atminties ženklus. Ypač laikas nepagailėjo valstybingumo paminklų. O jeigu Baltuosius stulpus prikeltume dabarčiai? Kad anūkams galėtume parodyti, koks buvo Vilnius prieš porą šimtų metų, kur prasidėdavo kelias į vakarus“, – yra sakęs L. Klimka.

Kai Lietuva pateko į Rusijos imperijos sudėtį, Vyčiai kurį laiką išliko kaip Vilniaus gubernijos ženklas. Po 1831 metų sukilimo, 1840-aisiais, ant stulpų nutūpė dvigalviai ereliai. Lenkmečiu ereliai buvo nuleisti žemyn ir iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos stulpai stovėjo be jokių simbolių. Vėliau, sovietmečiu, pertvarkant miesto infrastruktūrą, platinant važiuojamąją gatvės dalį, buvo nugriauti ir jie.

Dabar renka lėšas

Šiuo metu visos pajėgos ir pastangos telkiamos vakariniams Vilniaus stulpams atstatyti. „Ateityje norėtųsi atkurti visus, tačiau reikia žengti bent pirmąjį žingsnį. Atgaivintume dar vieną Vilniaus istorinės atminties simbolį“, – teigė M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo atstovas Gintautas Ivinskas. Idėja pirmą kartą apsvarstyta 2009 metais, šiuo metu renkamos lėšos Baltųjų Vilniaus stulpų projektui įgyvendinti. Skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas Arūnas Sakalauskas sukūrė prabangias suvenyrines mažosios plastikos skulptūras, kurios vaizduoja Baltuosius stulpus su Vyčiais. Tai sumažintos kopijos, pagamintos iš akmens, marmuro, bronzos. Skulptūrėlių pagrindas padirbdintas iš juodo akmens. Šių kūrinių su vienu arba dviem Vyčiais galima užsisakyti ir padovanoti verslo partneriams, o kartu ir paremti visuomenišką iniciatyvą. Reikšmingiau prisidėjusiesiems prie projekto suvenyriniai Vilniaus stulpai bus dovanojami.

Melsdavo sėkmės

Ankstesnieji Vilniaus miesto vadovai neišsakė kokių nors neigiamų nuomonių dėl projekto. „Techniniu požiūriu jis nėra jau tokia paprasta užduotis. Reikėtų pakeisti sankryžos infrastruktūrą, susibėgančių gatvių konfigūraciją“, – LŽ aiškino G. Ivinskas. Pasak jo, buvusieji savivaldybės vadovai teigė, jog merija į stulpų ir liejinių sukūrimą neinvestuotų, o visas būtinas lėšas skirtų gatvių perplanavimo darbams. „Kartu būtų išspręsta ir eismo spūsčių problema“, – sakė G. Ivinskas.

Dabartinėje Simono Konarskio ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje kadaise buvo miesto riba, prasidėjo kelias į Trakus ir Kauną. Tuos laikus mena kolonomis paremtas senasis muitinės-sargybinės pastatas ir priešais jį stovinti Šv. Jackaus, keliautojų globėjo, koplytėlė. Prie jos pirkliai, išvažiuodami iš miesto arba įvažiuodami į jį, melsdavo sėkmės. Pirmą kartą vakariniai stulpai buvo pavaizduoti 1837 metų atviruke. Gali būti, jog pro juos, judėdama Maskvos link, į Vilnių įžengė Napoleono Bonaparto kariuomenė.

Mindaugas KLUSAS, lzinios.lt