Užsienio lietuvių švietimo centras (ULŠC), kuris visų pirma kuruoja 14 užsienio lietuvių formaliojo švietimo institucijų, jau atšventė pirmuosius savo veiklos metus. Centras neatsitiktinai yra įsikūręs Vilniaus vidurinėje mokykloje „Lietuvių namai“, kurioje mokosi mokyklinio amžiaus vaikai iš 19 pasaulio šalių. 2011 metų gegužės 27 d. mokykla didžiuliu jubiliejiniu renginiu minėjo savo gyvavimo 20-metį. „Lietuvių namai“, sujungę pajėgas su ULŠC, pasidarė pripažinta užsienio lietuvių švietimo kuravimo institucija. PLB Švietimo komisija ir kuruojamų institucijų vadovai ir mokytojai gali pagrįstai pasidžiaugti abipusiu bendradarbiavimu ir centro veikla.
Metų pradžioje ULŠC parengė ir užsienyje kuruojamų lietuviškų mokyklų vadovams išplatino 2011 m. veiklos programą, kurioje paminėta nemažai priemonių, skatinančių ir remiančių lituanistinį švietimą užsienio šalyse. Be informacijos sklaidos, atsižvelgiant į planą, buvo suorganizuotas užsienio lietuviškų mokyklų meno kolektyvų festivalis, kuriame dalyvavo daugiau nei 60 dalyvių iš 10 užsienio lietuviškų mokyklų, raiškiojo skaitymo konkursas moksleiviams, 2 savaičių trukmės lietuvių kalbos vasaros stovykla 30-čiai tremtinių ir etninių žemių vaikams, kur buvo mokomasi lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir kultūros.
Svarbią vietą ULŠC veikloje užėmė metodinės pagalbos užsienio lietuviškoms mokykloms teikimas. Per visus metus buvo tobulinama nuotolinio lietuvių kalbos, istorijos, kultūros ir etnokultūros mokomoji medžiaga ir kuriama nauja. Centro veiklos prioritetas – rūpintis pedagogų kvalifikacijos kėlimu. Tuo tikslu 2011 m. buvo suorganizuoti net 4 kvalifikacijos tobulinimo renginiai užsienio lietuviškų mokyklų pedagogams. Per 60 pedagogų įgijo ar patobulino savo kompetencijas, 4 pedagogai buvo atestuoti aukštesnėms kvalifikacinėms kategorijoms, 14 Kaliningrado srities mokytojų dalyvavo 5 dienų lietuvių kalbos kursuose.
2011 m. gegužės 26– 27 d. vyko jubiliejinės mokyklos „Lietuvių namai“ iškilmės, jų metu buvo surengta ir užsienio lietuviškų mokyklų vadovų ir mokytojų konferencija „Lituanistinio švietimo užsienyje šiandiena ir perspektyva“. Buvo pristatytos mokyklos, kurios būdamos skirtingos, išgyveno tas pačias problemas: mažėjantį mokinių skaičių, kvalifikuotų mokytojų ir finansinių lėšų stygių. PLB Švietimo komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen konferencijoje skaitė pranešimą apie lituanistinių užsienio mokyklų ir jų poreikių įvairovę, nušviesdama labiau neformaliojo švietimo institucijų veiklą. Kalbėdami apie lituanistinio švietimo perspektyvas, visi pranešėjai pabrėžė, jog į Lietuvos vyriausybės bendradarbiavimo su užsienio lietuviais programą reikia sugrąžinti prioritetinį dėmesį lituanistiniam užsienio lietuvių švietimui, taip pat stengtis išlaikyti lietuviškų formalaus ir neformalaus ugdymo mokyklų tinklą ir jį plėsti.
Užsienio lietuvių švietimo centro pastangomis, 2011 metais mokykloje „Lietuvių namai“ atidarytas Lituanistinio švietimo išeivijoje ir tremtyje muziejus. Viso pasaulio lietuvių bendruomenės ir lituanistinės mokyklos buvo kviečiamos prisidėti prie muziejaus savo šalių lituanistinio mokymo eksponatais – nuotraukomis, užrašais, vertinimo knygelėmis, konkursų ir olimpiadų nugalėtojų diplomais, baigimo atestatais ir pan. Muziejuje parodų eksponatai bus pastoviai keičiami.
Neformaliojo lituanistinio švietimo institucijos užsienyje buvo kuruojamos Užsienio lietuvių departamento (ULD), pavaldaus URM. Departamentas neturėjo lituanistinio švietimo metinio veiklos plano, todėl sunku įvertinti jo darbą, nors iš esmės jis tęsė buvusio TMID funkcijas. Iš metinės URM ataskaitos ir informacijos ministerijos internetinėje svetainėje sužinome, kad URM veikė bent 4 srityse, susijusiose su užsienio lietuvių lituanistinio švietimo palaikymo veikla.
1. URM įdarbino 45 mokytojus ir kultūros darbuotojus Baltarusijos, Rusijos, Gruzijos, Latvijos, Lenkijos, Moldovos ir Ukrainos lituanistinėse mokyklėlėse ir kultūros institucijose.
2. Metinėje ataskaitoje taip pat pažymėta, kad 2011 metais URM, daugiausiai per ambasadas, aprūpino 166 pasaulyje veikiančias lituanistines mokyklas metodinėmis ir mokymo priemonėmis, tačiau niekur nebuvo galima rasti informacijos, kurios mokyklos buvo aprūpintos, kokia metodine medžiaga bei kaip buvo nustatyti mokyklų ir mokinių poreikiai. Teigiama, kad ULD bendrauja tiesiogiai su mokyklėlėmis.
3. Jau antrus metus ULD organizavo lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminarą, vykusį Vilniuje spalio 5–7 d. Jame dalyvavo 39 mokytojai iš 24 šalių. Seminaro dalyvius PLB vardu pasveikino PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis. Mokytojams buvo pristatytos naujausios mokymo priemonės ir nuotolinio lietuvių kalbos mokymosi galimybės, mokykloje „Lietuvių namai“ mokytojai turėjo galimybę stebėti ir analizuoti integruoto mokymo pamokas, pasiklausyti Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų patarimų, kaip mokyti vaikus folkloro ir kaip „Mokytis mokyti“. Seminaras sulaukė teigiamo dalyvių vertinimo.
4. ULD sudaryta komisija, į kurią įeina ir PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis, yra atsakinga už projektinių lėšų paskirstymą konkurso būdu. 2011 m kraštų lietuvių bendruomenės ir lituanistinio švietimo institucijos pateikė 153 projektus, kurių bendra prašoma paramos suma – 1,7 mln. Lt. Komisijos sprendimu, visiškai arba iš dalies buvo finansuoti 84 projektai, jiems buvo skirta 255,5 tūkst. Lt. Didelė dalis paramos skirta užsienio lituanistinių mokyklų projektams ir pedagogų kvalifikaciniams seminarams atskirose šalyse (Airija, Jungtinė Karalystė, Švedija), taip pat JAV studentų stažuotėms.
ULD buvo numatęs iki 2011 m. lapkričio 1 d. surinkti ir atnaujinti užsienio lietuvių neformaliojo švietimo įstaigų duomenis. ULD duomenimis, šiuo metu 30 pasaulio valstybių veikia 166 neformaliojo lituanistinio švietimo įstaigos, kuriose mokosi apie 6,5 tūkstančio mokinių.
„Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimo 2012–2014 metų tarpinstituciniame veiklos plane už numatytų priemonių įgyvendinimą yra atsakingos net 13 Lietuvos ministerijų ir valstybinių institucijų. Tai paskatino užsienio lietuvius per PLB ir LR Seimo komisiją, o vėliau ir per Užsienio lietuvių reikalų koordinacinę komisiją, pasiūlyti neformaliojo užsienio lietuvių lituanistinio švietimo kuravimą iš Užsienio reikalų ministerijos perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai. Tikimasi, kad Lietuvos vyriausybė atsižvelgs į šį užsienio lietuvių pasiūlymą.
2011 metais Švietimo ir mokslo ministerija vėl skyrė 100 kvotinių valstybės finansuojamų studijų vietų Lietuvos universitetuose ir kolegijose užsienyje baigusiems vidurines mokyklas lietuvių kilmės užsieniečiams ir išeivijos palikuonims, o Valstybinis studijų fondas vėl skelbė ir surengė konkursą dėl paramos išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių ir provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose. (Skiriamos dviejų rūšių stipendijos – stipendija už studijų rezultatus [nuo 150 iki 400 Lt per mėnesį] ir socialinė vienkartinė išmoka [nuo 700 iki 1100 Lt]). 2011 m. rudens semestrui buvo gauti 144 prašymai iš 16 šalių. Daugiau negu pusė prašymų buvo iš Lenkijos. ŠMM šiai rėmimo sričiai skyrė 448,350 Lt. PLB atstovė Vida Bandis dalyvavo paramos skirstymo komisijos posėdyje.
Aktyviai ir noriai užsienio lietuviai įsijungė į Švietimo ir mokslo ministerijos skelbiamą kasmetinį konkursą, skirtą Mokslo premijoms lietuvių kilmės ir Lietuvos pilietybę turintiems mokslininkams, gyvenantiems užsienyje. Konkursas darosi prestižinis ir populiarus, atranka skelbiama ne mažiau nei 3 premijoms (po 13,000 Lt) 5 kategorijose. 2011 m. tokios premijos paskirtos prof. Vytautui J. Černiui (JAV), dr. Arvydui J. Kliorei (JAV) ir prof. Sauliui A. Sužiedėliui (JAV). Premijų įteikimas vyko Švietimo ir mokslo ministerijoje 2011 m. lapkričio 17 d. Šioje ceremonijoje dalyvavo PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė, PLB atstovė Vida Bandis ir PLB Švietimo komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen.
PLB inf.