Gegužės mėnuo seniau buvo vadinamas berželių, žiedų mėnesiu, bet laikui bėgant prigijo gegužės vardas.Tą mėnesį lietuviai užbaigdavo pagrindinius sėjos darbus, po kurių vykdavo įvairios apeigos.
Pačioje gegužės pradžioje būdavo švenčiama Motinos diena. Prieš Šeštines vykdavo giminės ir protėvių šventė – Kryžiavos dienos, kurios tęsdavosi tris dienas.
Kryžiavos dieną anksti iš ryto visas kaimas patraukdavo po svarbiausias kaimo vietas. Vaikščiojimas prasidėdavo kaimo pradžioje ir užsibaigdavo kaimo kapinėse. Senoliai tikėdavo, kad taip apeita erdvė bus sava. Tas vaikščiojimas simbolizuodavo kelią nuo gimimo iki mirties, nuo dabarties iki praeities. Visas tris Kryžiavos dienas žmonės laikydavosi pasninko, nedirbo žemės darbų.
Kryžiavos dienos dar ir šiomis dienomis švenčiamos Valinčių kaime. Ankstų rytą žmonės renkasi prie kaimo kryžių, gieda litaniją ir religines giesmes.
punskas.pl