Po rinkimų bus šilčiau…

Populiarumo reitinguose pirmaujančių opozicinių partijų – Darbo partijos (DP) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiai neatmeta galimybės, kad po rinkimų į valdančiąją koaliciją bus pakviesta Lietuvos lenkų rinkimų akcija, o jos siūlomas kandidatas gali tapti ir švietimo ministru. Jei socialdemokratai taps valdančiaisiais, po rinkimų šildys santykius su Lenkija, o nuo šiltų santykių „sušils“ ir Lenkijos lietuviai.

Į klausimą, kaip vertinama Lenkijos valdžios politika, kuomet Lenkijos lietuvių reikalų sprendimas siejamas su Lietuvos Seimo rinkimų rezultatais, tiesiogiai neatsakė nei Darbo partijos, nei LSDP, nei DP lyderiai. Pasak DP pirmininko Viktoro Uspaskicho, santykiuose su Lenkija turi būti kuo mažiau abipusio nacionalizmo, o vyrauti demokratijos, savitarpio pagalbos, lygiateisės partnerystės ir abipusės naudos principais pagrįsta užsienio politika.

– Esame ES nariai ir pritariame daugiatautei Europos bendrijai, todėl norėtųsi patarti, kad ir iš Lenkijos pusės šioje srityje nebūtų piktnaudžiavimo, – tikina DP pirmininkas.

LSDP lyderis Algirdas Butkevičius griežtai kritikuoja dabartinės Lietuvos Vyriausybės užsienio politiką.

– Tokių santykių su kaimynėmis, kokie yra dabar, valdant konservatorių Vyriausybei, pateisinti negaliu. Valdant socialdemokratams, situacija buvo kitokia. Žinot, man apskritai nesuprantama, kokie gali būti santykiai tarp valstybių, jei Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Ažubalis nebendrauja su Lenkijos užsienio reikalų ministru R. Sikorskiu. Esu tikras, kad gavę rinkėjų pasitikėjimą, socialdemokratai iš esmės pakeis Lietuvos santykius su Lenkija, – tikina A. Butkevičius.

Kaip žinia, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radosław Sikorski) yra pareiškęs, kad nesilankys Lietuvoje, kol lenkams nebus leidžiama rašyti pavardes lenkiškomis raidėmis, o Lietuvos Seimas nepakeis Švietimo įstatymo, kurio nuostatai dėl tautinių mažumų švietimo, beje, yra analogiški kaip veikiantys Lenkijoje. Vertindamas tokį lenkų politiko poelgį, apžvalgininkas Kęstutis Girnius rašė (delfi.lt, 2011 m. kovo 17 d.), kad R. Sikorskis gyvena praeities dvasia, stengiasi pakirsti Lietuvos pastangas kurti visus piliečius jungiančią pilietinę visuomenę. Priešindamasis lenkų integravimui, didesniam tarpusavio supratimui, R. Sikorskis priešinasi ir kertinei ES vertybei.

Skirtingai nei LSDP pirmininkas A. Butkevičius, socialdemokratų vyriausybėse dirbęs užsienio reikalų ministru prof. Povilas Gylys blogų santykių su Lenkija priežastį mato ne vien Lietuvoje, bet ir Lenkijoje: „Aš širdyje pritariu ministrui Ažubaliui, kai jis sako, kad mums nereikia vyresniųjų brolių. Jau turėjome. Bet kritikuoju Ažubalį ir ne tik jį, bet ir kitus Lietuvos politikus už tai, kad nėra reakcijos į išpuolius prieš Lietuvą. Yra juk diplomatinės formos, kaip galima pasakyti, kad mums nepriimtini veiksmai ar pareiškimai. Kad mums nepriimtina, jog Tomaševskio šovinistiniai veiksmai yra remiami Varšuvos, kad tai neatitinka nei europinių, nei tarptautinių standartų, nes negalima skatinti neapykantos tarp tautų. Ypač kai tai daro didesnė valstybė. Man atrodo, kad ministras Sikorskis padėjo taškus, pasakydamas, kad Lietuva nėra strateginė Lenkijos partnerė. Ir iškart turėjo būti greita ir apgalvota Lietuvos reakcija. O mes tylėjome.“ („Aušra“, 2012/04)

Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad nuo šiltų santykių su Lenkija pagerės ir Lenkijos lietuvių reikalai.

– Lenkijos lietuviai gali tikėtis tik teigiamų pokyčių. Tikimės bendravimo su kaimyne Lenkija pariteto principu, todėl Lenkijos lietuviai galės tikėtis daugiau pagalbos. Nors didelių problemų nėra, tačiau – kaip ir kitur – rūpesčių yra dėl lietuviškų mokyklų Lenkijoje. Jų mažėja. Bendradarbiaujant pariteto principu bus didesnė tikimybė toms mokykloms išlikti. Mes tikimės, kad mums pavyks sutarti, jei pagerės santykiai su Lenkija, pagerės ir Lenkijos lietuvių padėtis, – sako Algirdas Butkevičius.

Tačiau ar santykių temperatūra sąlygoja Lenkijos lietuvių situaciją? Istorija rodo, kad socialdemokratų valdymo Lietuvoje laikais, kuomet, kaip teigiama, Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo pavyzdingi, Punsko ir Seinų krašte buvo uždarinėjamos lietuviškos mokyklos, neleidžiami lietuviški vadovėliai, o vienintelei lietuviškai Seinų valsčiuje „Žiburio“ mokyklai Lenkijos valdžia ne tik kad nedavė pinigų, bet ir neskyrė sklypo, tad ir už jį teko sumokėti Lietuvai.

Kalbėdami apie Lietuvos lenkų reikalus, tiek V. Uspaskichas, tiek

A. Butkevičius mano, kad priešprieša eskaluojama dirbtinai, kad kaimynės sąmoningai kiršinamos. Abu politikai teigia, kad Lietuvos lenkų reikalus reikia spręsti susėdus prie derybų stalo. Kalbant apie švietimo klausimus ir Lietuvos lenkų bei Varšuvos nepasitenkinimą dėl Švietimo įstatymo,

V. Uspaskichas sako, kad tautinių mažumų diskriminacija demokratinėje Europos valstybėje yra nepriimtina.

– Taip pat norėčiau pažymėti, kad nors pats esu gimęs Rusijoje, mano vaikas, gimęs Lietuvoje, lietuvių kalbos egzaminą išlaikė 100 proc. Tai pavyzdys, kad mūsų vaikai turi maksimaliai gerai mokėti vietinę kalbą. Tai jiems tik padės lengviau integruotis į socialinę bendruomenę. Taip pat bus lengviau ir patiems vaikams, – sako DP lyderis.

Algirdo Butkevičiaus nuomone, Švietimo įstatymo priėmimas akivaizdžiai per skubotas. Anot politiko, pereinamasis laikotarpis, po kurio tautinių mažumų mokiniai laikys tokį patį valstybinės kalbos egzaminą, kaip ir lietuviškų mokyklų, yra per trumpas, todėl sukėlė nepasitenkinimą.

– Jeigu po rinkimų turėsime politinę įtaką šioje srityje, ketiname pereinamąjį laikotarpį pratęsti. Ne nuo pirmos klasės (yra norinčiųjų ir taip padaryti), bet nuo penktos klasės, kai pradedama sustiprintai mokytis įvairių dalykų, – mano Socialdemokratų partijos pirmininkas.

Į klausimą, kokia LSDP pozicija dėl Lietuvos lenkų keliamų klausimų, t. y. dvikalbių užrašų – gatvių, vietovardžių, tarp kitko, ir Vilniuje, A. Butkevičius sako, kad tai kol kas prieštarauja Lietuvos įstatymams.

– Mes planuojame parengti ir priimti naujos redakcijos Tautinių mažumų įstatymą. Toks įstatymas buvo, galiojo labai ilgai, po to jį pradėjo taisyti, tačiau dešiniesiems nesuradus bendro vardiklio, darbas liko neužbaigtas. Po rinkimų atėję į valdžią, turėsime šį įstatymą sukurti ir priimti. Jį rengti ketiname kartu su visomis suinteresuotomis grupėmis. Tam reikia ir politinio sutarimo. Lenkijoje veikia Tautinių mažumų įstatymas, kuris leidžia vietovėse, kur gyvena daugiau nei 20 proc. tautinės mažumos atstovų, kabinti lenteles su užrašais tautinių mažumų gimtąja kalba. Leidžiama, bet neprivaloma. Punske ant vieno namo gali pamatyti du užrašus: lenkišką ir lietuvišką, o ant kaimyno – tik lenkišką. Lietuvoje tokios galimybės kol kas nėra, – teigia LSDP pirmininkas. Beje, neaišku, kokias lenteles ir kokius užrašus ant Punsko namų politikas turi omenyje, nes kaip žinia – Punske nėra dvikalbių gatvių užrašų.

Tiek Darbo partija, tiek socialdemokratai neatmeta po rinkimų galimos koalicijos su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, nors pabrėžia, kad tai yra derybų reikalas. Paklausti, ar skirtų švietimo ministru LLRA siūlomą kandidatą, abu politikai sako, kad lemtų ne tautybė, bet būsimo ministro kompetencija.

– Lenkų tautybės atstovas gali būti ministru, bet jeigu jis atstovaus ne tik savo politinės jėgos nuostatoms. Svarbu ne tautybė, bet patirtis, kompetencija, sugebėjimas bendrauti ir kokioms politinėms nuostatoms bus atstovaujama, – sako LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Živilė MAKAUSKIENĖ, „Aušra“, 2012/10