Maironiui Lietuvoje nebūtų jauku

Žurnalistai vis praneša apie valdininkų grobstomus milijonus, visuomenė užmiršo Sąjūdžio metu prasiskleidusią tautos vienybę, Garliavos istorija supriešino lietuvius. Taip teigiantis Maironio tėviškėje – Bernotuose – 150-ųjų Jono Mačiulio gimimo metinių proga vykusiame Poezijos pavasarėlyje viešėjęs poetas Marcelijus Martinaitis įsitikinęs, kad tautos dainiui pritapti dabartinėje Lietuvoje lengva nebūtų, nes jis ,,nekentė supriešinimų“.

„Sako, kad Maironis paseno šiais laikais. Aš manau, šiandien jis lygiai tą patį, gal dar baisiau parašytų. Atėjo baisesni žmonės – vagia. Milijonus vagia – niekas nepasodina. Jei pavogsi 20 litų, byla garantuota. Pavogsi milijoną – nieko. Maironis mums daug ką sako. Sako net apie tai, kas šiandien Lietuvoje yra“, – Poezijos pavasarėlyje kalbėjo M. Martinaitis.

Jam nesuprantama, kodėl lietuviai Maironio giesmes prisimena tik tada, kai tėvynė atsiduria pavojuje – kai Lietuva okupuojama, kai prasideda gyventojų teroras. Poetas mano, kad lietuviai išbarstė Sąjūdžio metu žydėjusią vienybę.

Vienybė – praeityje, jos vietoje – chamizmas

Baltijos kelias buvo bendrumo jausmo pavyzdys, tačiau ta jungtis, pasak M. Martinaičio, greitai ištirpo, ją pakeitė įtarumas, tyčiojimasis:

„Kartais galvoju, kas mes, tie lietuviai, esam? Mano vienas pažįstamas man padovanojo nuotrauką – mes tada stovėjome Baltijos kelyje susiėmę už rankų. Buvome labai artimi. Aš prisiminiau tuos žmones. Koks trečdalis tų žmonių man nepaduoda rankos. Kodėl mes tokie įtarūs pasidarėm? Pilni laikraščiai kažkokių įtarimų, negerų darbų. Kodėl tiek daug pasityčiojimų? Turbūt peržiūrit kartais internetinius komentarus? Pasidaro taip liūdna. Koks nors iškilesnis žmogus ką pasako ar parašo – kokie komentarai, kokie žodžiai pasirodo. Rašyk, ką nori – apšmeižk, pasityčiok.“

Skaitykite daugiau