FINANSAI
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas trečiadienį pristatė metinę šalies finansinio stabilumo apžvalgą. Pagrindinis jos akcentas – finansinė Lietuvos sistema yra stabili, „Snoro“ bankroto pasekmės tebuvo trumpalaikės. „Pirma žinia, kurią norėčiau pasakyti, kalbėdamas apie 2011 m., yra ta, kad finansų sistema yra stabili. Ir rinkos tai įvertino rekordiškai žemomis palūkanomis“, – vakar sakė V. Vasiliauskas, pristatydamas 2012 m. finansinio stabilumo apžvalgą. Didžiausiu sukrėtimu finansų rinkose praėjusiais metais būtų galima įvardyti banko „Snoras“ žlugimą, tačiau to poveikis buvo trumpalaikis, be to, dabar jau nebejaučiamas. „Akivaizdu, kad tas poveikis buvo. Penkto pagal dydį ir trečio pagal indėlius banko bankrotas tikrai negalėjo nepaveikti mūsų finansų sistemos, tačiau skaičiai, reakcijos rodo, kad poveikis buvo trumpalaikis, o šiuo metu to poveikio nebėra“, – sakė V. Vasiliauskas. Jo teigimu, šiuo metu būsto paskolų palūkanos – žemiausios per pastaruosius septynerius metus ir nuo 2008-aisiais buvusių 6,8 proc. krito iki 2,9 proc., o bankų pelnas pasiekė prieš krizę buvusį lygį. RESPUBLIKA
Tiesa, pripažįstama, kad kiltų šiokių tokių pavojų trimis atvejais: prasidėjus euro zonos valstybių krizei, nusmukus tarptautinei prekybai ir smarkiai išaugus energetinių išteklių kainoms. Be to, fiziniai asmenys vis sunkiau atidavinėja paskolas, gautas būstui įsigyti, todėl blogų paskolų skaičius jau perkopė 15 proc. ir vis auga. „Kalbant apie vadinamąsias blogas paskolas, jų šiuo metu yra kiek daugiau nei 15 proc. Bet yra kritimo tendencija, tų blogų paskolų mažėja. Tačiau būsto paskolų segmente blogų paskolų kiek didėja“, – „Respublikos“ paklaustas apie blogų paskolų kiekį sakė V. Vasiliauskas. Jis teigė nežinantis, kiek bankai jau yra pardavę paskolų grąžinti nebesugebančių klientų įkeistų būstų. „Tačiau kažko drastiško, kad situacija būtų labai bloga, nėra“, – ramino Lietuvos banko vadovas. „Šalies finansų sistema – stabili“. RESPUBLIKA
Finansinį stabilumą, anot V. Vasiliausko, gerai atspindi stiprus bankų kapitalas. Praėjusiais metais bankai stiprino savo kapitalą ir jo pakankamumas buvo beveik 2 kartus didesnis už reikalaujamą dydį. Palankias finansų sistemos prognozes taip pat lėmė pernai prieškrizinį lygį pasiekęs bankų metinis pelnas. Šių metų pirmą ketvirtį bankų grynasis pelnas siekė 145 mln. litų, jo didžiąją dalį sudarė grynosios pajamos iš palūkanų. Remiantis balandį atliktomis apklausomis, bankai šiais metais prognozuoja paskolų portfelių augimą iki 6 proc. V. Vasiliauskas pabrėžė, kad norint išlikti atspariems galimoms grėsmėms, svarbiausia toliau stiprinti kapitalą. „Būtina tobulinti bankų valdymą – tai ypač pasakytina apie vietos bankus. Mes to reikalausime ne tik iš bankų sektoriaus, bet ir iš visų finansų įstaigų, pirmiausia kredito unijų“, – kalbėjo V. Vasiliauskas. „Bankams piešia šviesius metus“. KAUNO DIENA
RŪPYBA
Daugiau kaip 67 mln. litų per keletą metų jau išmokėta papildomai antrosios pakopos pensijų fonduose kaupusiems šalies gyventojams arba jų artimiesiems. Per pastaruosius dvejus metus kaupusių ir pensinį amžių perkopusių gyventojų ar jų šeimų gauta vidutinė išmoka padidėjo daugiau nei trečdaliu – 35 proc., ir siekė apie 4 000 tūkst. litų. Vidutinė išmoka, kurią per šį laikotarpį gavo patys pensininkai, išaugo 20 proc., o paveldėtojams atitenkanti suma ūgtelėjo 40 proc. 2011-aisiais bendra gyventojams išmokėta papildomai sukauptų pensijų suma šoktelėjo 9,23 mln. litų. Tačiau, kai kurių pensininkų teigimu, daug sąmyšio sukėlė ir uždirbti daugiau lėšų trukdė nuolat kintantis valstybės požiūris į papildomai kaupiamas pensijas.
Kiekvieną mėnesį pensijai kaupti pervedama tik tam tikra valstybės nustatyta žmogaus mokamų mokesčių dalis, šiuo metu ji siekia vos 1,5 proc. dirbančio gyventojo socialinių mokesčių, nors anksčiau sudarė 5,5 proc. Suma buvo sumažinta sunkmečiu. Seime iki šiol tebediskutuojama, ar valstybė ištesės savo pažadus ją atkurti. Bet kokiu atveju specialistai primena: kokio dydžio pensiją pavyks sukaupti, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Apie tai šios dienos „Lietuvos rytas“ kalbina pensijos dalį fonduose kaupusius pensininkus. „Papildomai pensijai sukaupę žmonės įsitikino jos nauda“. LIETUVOS RYTAS
ENERGETIKA
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) šiandien svarstys, kokią šilumos gamybos kainą nustatyti AB „Grigiškės“. Minėta bendrovė norėtų, kad kaina būtų padidinta iki 19,99 cento už kilovatvalandę, tuo tarpu VKEKK linkusi pritarti gerokai mažesnei – vos 13,98 cento. „Manome, kad pagrįstomis šilumos gamybos sąnaudomis gali būti pripažįstamos tik AB „Grigiškės“ sąnaudos, susijusios su prijungimo prie „Vilniaus energijos“ šilumos tinklų investicijomis, kurios turi būti suderintos su VKEKK. Atkreipiame dėmesį, kad AB „Grigiškės“ šilumos gamybos pastoviosios sąnaudos, kurios patiriamos vykdant jų pagrindinę veiklą (popieriaus ir jo gaminių gamybą), neturi būti traukiamos į bazinę šilumos gamybos pastoviąją dedamąją. AB „Grigiškės“ popieriaus gamybos sąnaudų neturėtų dengti centralizuotai besišildantys vilniečiai“, – teigia „Vilniaus energijos“ atstovai. Grigiškių miestelis buvo prijungtas prie Vilniaus šilumos tiekimo sistemos nuo praėjusių metų rugsėjo 1 dienos. „Brangesnės šilumos nebus leista gaminti“. RESPUBLIKA
PASLAUGOS
Šią vasarą Palangoje laukiama daugiau poilsiautojų iš Maskvos. Be reguliariojo „RusLine“ reiso iš Maskvos į Lietuvos pajūrį, kas savaitę skraidys ir oro bendrovės „IrAero“ orlaivis. Naujas reisas atidarytas Palangoje prestižinį viešbutį „Auska“ išsinuomojusios bendrovės „Ambra investicijos“ iniciatyva. Ši bendrovė įkūrė įmonę Baltijos vizų centrą, kuri rūpinasi turistų iš Rusijos paieška, tvarko kelionės dokumentus ir visus kitus formalumus, būtinus vykstant į Šengeno zoną. Baltijos vizų centras apmokėjo „IrAero“ skrydžius, kurie bus pradėti vykdyti nuo birželio 24 dienos ir baigti rugsėjo pradžioje. Lėktuvai skraidys sekmadieniais.
Bilietas į abi puses suaugusiesiems kainuos nepigiai – nuo 400 eurų (1 384 litų). „Mes esame sumokėję už tam tikrą keleivių skaičių. Jei skraidys pilni lėktuvai, skaičiuosime pelną. Jei keleivių bus mažiau, nei esame sumokėję, patirsime nuostolio“, – paaiškino Baltijos vizų centro direktorius Vitalijus Baranauskas. Penkiasdešimties vietų orlaiviu šią vasarą į Palangą ketinama atskraidinti per 500 poilsiautojų iš Rusijos. Šį sekmadienį į Palangą pradės skraidyti ir oro bendrovės „RusLine“ orlaivis „Bombardier CRJ-200“. Reguliarieji reisai numatyti iki rugpjūčio pabaigos. „Rusus atsigabens patys“. LIETUVOS RYTAS
TRANSPORTAS
Klaipėdos miesto savivaldybė su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pasirašė sutartį, miesto gatvėms ir kitai jų infrastruktūrai gerinti. Minėta suma bus skirta miesto gatvių bei įvairių kelio statinių priežiūrai bei rekonstrukcijai. Ketinama skirti lėšų remonto ir rekonstrukcijos darbams, gatvių ženklinimui, saugaus eismo infrastruktūros kūrimui. Taip pat pinigai bus skirti dalies Šilutės plento asfaltavimui, Minijos gatvės rekonstrukcijai, Pilies tilto remonto projektui, Pajūrio gatvės rekonstrukcijos projektui, Šiaurės prospekto ir Kretingos gatvės sankryžos tobulinimui, dalies Melnragės gyvenamojo kvartalo rekonstrukcijai bei kitiems darbams. Pasak Miesto ūkio departamento vedėjo Liudviko Dūdos, su direkcija bus pasirašytos ir kitos sutartys, kurios užtikrins finansavimą Laisvosios ekonominės zonos bei kitos Melnragės dalies tvarkymui. „Iš Vilniaus – 5 mln. litų KLaipėdos gatvėms“. VAKARŲ EKSPRESAS
ŽEMĖ
Kėdainių rajone ūkininkai pradėjo kasti pirmąsias ankstyvąsias lietuviškas bulves. Šiomis dienomis jos turėtų pasiekti didžiuosius prekybos centrus. Iki šiol ten buvo siūloma tik graikų bei italų derliaus. Pirmosios bulvės gana brangios – kainuos daugiau kaip 2 litus už kilogramą, nes jų prikasama nedaug. Vėliau, rinkoje šviežių bulvių daugėjant, kaina smarkiai krinta. Kėdainių rajono ūkininkas Rimantas Žebarauskas antradienį kasė pirmąsias bulves – jis jų pasodino 12 hektarų ir planuoja iš hektaro prikasti po 23 tonas. Visą užaugintą produkciją jis tiekia žemės ūkio kooperatyvui „Bulvių namai“. Pasak „Bulvių namų“ vadovo Giedriaus Leščinsko, pirmosios 24 tonos ankstyvųjų bulvių iš Kėdainių rajono šiomis dienomis turėtų pasiekti prekybos tinklus. Kooperatyvas apie 300 tonų ankstyvųjų lietuviškų bulvių pernai pardavė vietos prekybos tinklams ir apie 250 tonų eksportavo į Rusiją. Šiemet ankstyvųjų bulvių planuojama supirkti 250 tonų daugiau, mat ūkininkai padidino jų plotus. „Pirmosios šviežios lietuviškos bulvės“. LIETUVOS ŽINIOS
(ELTA)