EKONOMIKA
„Santykiai su šalimis kaimynėmis nėra kaimyniški ir pakankamai šilti. Vokietija kariavo su Rusija, tačiau geba išlaikyti gerus diplomatinius santykius ir dujas perka 20 proc. pigiau nei Lietuva, jos ekonomika stiprėja. Neleidome krovinių tranzito į Kaliningradą, nors iš to galėjome gerai uždirbti. Dabar kroviniai iš Rusijos keliauja per Ukrainą, Baltarusiją ir Lenkiją. Dėl netoliaregiškos mūsų užsienio politikos dujotiekis nutiestas Baltijos dugnu – iš to galėjome uždirbti, bet galimybių neišnaudojome. Dėl gamtinių resursų brangumo, nelanksčios mokesčių sistemos investuotojai fabrikus stato Estijoje“,- Panevėžio apskrities pramonės, prekybos ir amatų rūmų viceprezidentas, Panevėžio kolegijos praktinio mokymo vadovas Juozas Bečelis teigia, kad valstybė yra per daug nusišalinusi nuo ekonominių problemų sprendimo. RESPUBLIKA
Lietuvoje nedarbas didelis, o kvalifikuotų darbininkų vis vien trūksta. Štai Darbo biržos statistika skelbia, kad šių metų pirmąjį ketvirtį daugiausia laisvų darbo vietų buvo registruota būtent kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams (9,7 tūkst.). Labiausiai trūko siuvėjų, dažytojų, suvirintojų, variklinių transporto priemonių mechanikų ir derintojų. Buvo ieškoma ir statybininkų dailidžių, stalių, kepėjų bei konditerių. Vis dėlto jaunimas ir toliau mieliau renkasi „prestižines“, o ne darbininkiškas profesijas. Pavyzdžiui, pernai į universitetus ir kolegijas buvo priimta beveik 31,6 tūkst. abiturientų, o į profesinio rengimo – tik 19,7 tūkst. Panašu, kad Lietuva tampa inteligentų šalimi. RESPUBLIKA
Kai yra darbo – skurdas pasitraukia. Tačiau daugumoje miestelių nėra jokio verslo, gyventojai bijo ko nors imtis, įklimpti į skolas, jaunimas emigruoja, gyventojų mažėja. Panevėžio rajone prie automagistralės „Via Baltica“ esanti Ramygala stengiasi išgarsėti rengdama ožkų olimpiadą. Bet miestelio žmonėms daugiau laimės atneštų ne ožkų laimėjimai, o investuotojai. Prie pat Ramygalos įrengtame „plyname lauke“ jau kelinti metai investuotojų nė kvapo. Sumerkti milijonai, atvesta elektra, dujos, įrengtas vandentiekis ir kanalizacija, bet ten darbuojasi tik vagys, ardantys tvorą aplink „plyną lauką“. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys teigia, kad investuotojai atvažiuoja, pasižvalgo ir išvyksta, nesikuria. Panevėžio rajone nedarbo lygis didesnis kaip 14 proc. RESPUBLIKA
Namas, kuriame gyveno ir dirbo pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas, anksčiau patikėjimo teise valdytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir dabar yra jai nebereikalingas, todėl siūloma jį iš valstybės perimti savivaldybei. „Kadangi turtas priklauso valstybei, negalime jo parduoti. Savivaldybei šį pastatą perimti verta, nes jis yra tikrai geros būklės – suremontuotas, nauju stogu ir t.t.“ – teigė Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas. VAKARŲ EKSPRESAS
ENERGETIKA
Klaipėdoje įvyko pirmasis viešas suskystintų gamtinių dujų terminalo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pristatymas. Ataskaitos rengėjų manymu, optimalus terminalo variantas – Klaipėdos uoste ties Kiaulės Nugaros sala. Suskystintų gamtinių dujų (SkGD) importo terminalo ir su juo susijusios infrastruktūros objektų, pavyzdžiui, dujotiekio trasų, poveikio aplinkai vertinimą (PAV) atliko daugybė mokslininkų ir ekspertų. Jie nagrinėjo abu variantus – tiek ties Kiaulės Nugara (I variantas), tiek atviroje jūroje ties Būtinge (II variantas). PAV ataskaitoje teigiama, kad SkGD dujų terminalą galima statyti ir ties Kiaulės Nugara, ir ties Būtinge, tačiau susumavus daugybę niuansų, optimalus būtų I variantas. Anksčiau pristatant SkGD terminalo projektą buvo teigiama, kad Būtingės variantas kainuotų 1 milijardu litų brangiau, o dabar įvardintas jau tik 0,5 milijardo litų skirtumas.VAKARŲ EKSPRESAS
Lietuva, neturėdama alternatyvaus apsirūpinimo dujomis šaltinio, yra nesaugi. Susidarius tam tikrai politinei situacijai ir nutraukus dujų tiekimą iš Rusijos Lietuvos gyventojai žiemą gali tiesiog sušalti. PAV rengėjai net nebando įtikinėti, kad tai esąs nepavojingas objektas. Jie kaip tik sako, kad tai pavojingas objektas, tačiau rizika yra valdoma. Neišmanančių, bet politikuojančių šiais klausimais žmonių yra daug. Prieš prasidedant PAV ataskaitos pristatymui miesto savivaldybėje Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo atstovas Virginijus Partaukas žiniasklaidos atstovams pareiškė, jog tas PAV rengimas yra tik pinigų plovimas, nes iš anksto buvo žinoma, kad SkGD terminalas bus statomas ties Kiaulės Nugara. Jis šį objektą pavadino Černobyliu Nr. 2. VAKARŲ EKSPRESAS
ĮMONĖS
Žuvo užvirtus priekabai. Nukrito iš didelio aukščio. Apsinuodijo dujomis. Tokios mirtys ištinka darbe. Šiemet jų – kone trečdaliu daugiau nei pernai. Mirčių darbe daugėja. Per šiuos metus, palyginti su tokiu pat laikotarpiu pernai, dirbdami žuvo kone trečdaliu daugiau žmonių. Atrodo, kad ir patys žmonės, ir jų darbdaviai į darbų saugą žiūri pro pirštus. Šiuo metu Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šukuoja ir statybų, ir transporto bei sandėliavimo įmones, nes jose nelaimės vis dažnesnės. Pasak VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo Sauliaus Balčiūno, nelaimingų atsitikimų ypač ėmė daugėti pastaruoju metu, kai atsigaunant ekonomikai atsigavo ir statybų, ir transporto sektorius. VDI per birželį planuoja patikrinti apie 140 statybviečių, transporto ir sandėliavimo įmonių. Šiuo metu aplankė jau pusę jų. LIETUVOS RYTAS
Galimybę ne tik mokytis, dirbti, bet ir siekti karjeros jaunimui siūlo didžiausias Plungės darbdavys – „Vičiūnų“ įmonių grupė. „Vičiūnai“, bendradarbiaudami su Plungės technologijų ir verslo mokykla, ėmėsi iniciatyvos atgaivinti anksčiau mokykloje gyvavusią maisto pramonės darbuotojo profesiją. Mokytis jos dabartiniai bendrojo lavinimo mokyklų dešimtokai kviečiami jau nuo šių metų rugsėjo. „Vičiūnai“, kaip ir kitos šalies įmonės, įžvelgia didžiulę problemą – jaunimo nutekėjimą į užsienio šalis. Galvodami apie perspektyvą, nes darbuotojų reikia ne tik šiandien, jų reikės ir ateityje, pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Plungės technologijų ir verslo mokykla“, – sakė „Vičiūnų“ įmonių grupės vadovas Visvaldas Matijošaitis. LIETUVOS RYTAS
STATYBA
Vakar Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos mokytojai pradėjo kelių dienų talką mokykloje: dažo sienas, šlifuoja parketą. Atleidus iš darbo dalį mokyklos darbininkų, gražinti mokyklą teko pedagogams. „Sandoros“ progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis, pats dažantis su mokytojais sienas, pasakojo, kad mokykla perdažoma kasmet. Įprasta, kad sienos mokykloje dažomos tik balta spalva. „Rugsėjį susirenkame į baltą mokyklą, per mokslo metus ji tik pilkėja ir pilkėja“, – sakė direktorius. Anksčiau sienas dažydavo mokyklos darbininkai. Mokykla šiemet nebeturi nei pagalbinio darbininko, nei kiemsargio, nei laboranto. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
TRANSPORTAS
Panašu, kad Tarptautiniam Palangos oro uostui šį sezoną jau nepavyks prisivilioti pigių oro vežėjų, nes pinigų tokių skrydžių marketinginiam palaikymui sukrapštyti sugebėjo vos viena Palangos miesto savivaldybė. Palangos savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus apgailestavo, kad kitos savivaldybės atsisakė prisidėti prie skrydžių plėtros. „Manau, kad tai yra didžiulė klaida, nes turėti Vakarų Lietuvoje išvystytą oro uostą yra labai aktualu. Oro uostas turi būti gyvas, tai pakeltų Palangos išvystymo lygį, padidintų turistų srautus“, – kalbėjo Š. Vaitkus. Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus aiškino, kad nėra gavęs raštiško Š.Vaitkaus pasiūlymo, o Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas prieš skirdamasis su pinigais norėtų aiškesnio verslo plano.VAKARŲ EKSPRESAS
VERSLAS
Nors Šiauliams toli iki Paryžiaus bukinistų tradicijų, o knygnešių gadynė seniai baigėsi, vis dėlto naudotos knygos gali nugyventi antrą, o gal ir trečią gyvenimą. 77-erių Danutė Pašviestienė – kone vienintelė tikra bukinistė Šiauliuose. Ji 18 metų prekiauja nenaujomis knygomis. Bukinistės verslas prasidėjo jai išėjus į pensiją. „Ruošiausi mirt. Nusprendžiau parduoti visas savo knygas. Vėliau atsirado žmogus, kuris pasiūlė platinti ir naujų knygų. Taip ir prasidėjo“, – pasakoja Danutė Pašviestienė. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Nuo to laiko, kai antro kurso studentas Kęstutis Juščius Gruzdžiuose (Šiaulių rajonas) grybynui nusipirko pirmą fermą, praėjo 18 metų. Šiandien ūkininko K. Juščiaus „Baltic Champignons“ ūkis, sudarytas iš padalinių Lietuvoje bei užsienyje, yra vienas didžiausių ir moderniausių Rytų Europoje. „Aš pjaunu grybą“, – tokį atsakymą turi paruošęs verslininkas, paklaustas sėkmingo verslo formulės. Šypsenos ir žodžio kišenėje neieškantis Kęstutis Juščius sako tiesą: jis iš tiesų pjauna grybą, tiksliau, grybus. Per metus šio šiauliečio ūkyje užauginama ir į kaimynines valstybes bei Skandinaviją realizuojama dešimtys tūkstančių tonų pievagrybių. Kompanija „Baltic Champignons“ už šviežius baltuosius pievagrybius konkurse „Lietuvos metų gaminys- 2010“ apdovanota aukso medaliu. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
ŽEMĖ
Vyriausybės sudaryta darbo grupė, sprendusi, kaip išvengti Lietuvoje išvešėjusios spekuliacijos žemės sklypais, šią savaitę Ministrų kabinetui pristatė du galimus sprendimo būdus. Šiuo metu žemės valdos dydis ribojamas iki 500 hektarų, tačiau spekuliantai randa, kaip tai apeiti. Vadinamieji „berniukai“ superka daug tokio dydžio sklypų ir paprastai tos žemės nedirba, o ją pernuomoja arba laukia galimybės perparduoti, kai sukils kainos. Manoma, kad žemės ūkio paskirties sklypų kainos šoktels 2014-ųjų gegužę, kai baigsis laikotarpis, per kurį buvo draudžiama Lietuvos žemę oficialiai supirkinėti užsieniečiams. Minėtos darbo grupės vadovas Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis „Respublikai“ sakė, kad ketinama nebeleisti žemės ūkio paskirties žemės pardavinėti bet kam už didžiausią kainą, kaip yra šiuo metu, o bus sudaryta eilė, kam pirmiausiai būtų galima parduoti. Dėl to darbo grupėje sutarta vieningai. Tačiau išsiskyrė nuomonės, kaip ta eilė turi atrodyti. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ