POLITIKA
Ketvirtadienį sukanka treji metai, kai Dalia Grybauskaitė buvo inauguruota prezidente. Ta proga valstybės vadovė rengia spaudos konferenciją, o jos išvakarėse prezidentės spaudos tarnyba pateikė statistikos, atspindinčios D. Grybauskaitės trečiųjų kadencijos metų darbus. Prezidentė Seimui pateikė 22 įstatymų projektus, 11 įstatymų grąžino Seimui svarstyti pakartotinai, pasirašė 479 įstatymus, priėmė į Lietuvą atvykusius 25 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovus ir pareigūnus, 25 kartus su vizitais vyko į užsienio valstybes, susitiko su 20 užsienio šalių prezidentais, 11 premjerų… Anot spaudos tarnybos, trečiaisiais savo vadovavimo šaliai metais prezidentė daug dėmesio skyrė kovai su korupcija ir piktnaudžiavimu monopoline padėtimi, teismų ir teisėsaugos institucijų pertvarkai ir depolitizavimui, energetinio savarankiškumo užtikrinimui, šalies ekonominiam ir finansiniam stabilumui, Lietuvos interesų gynimui per užsienio politiką, kultūrai ir švietimui. „D. Grybauskaitei – 3“. VAKARO ŽINIOS
Dalia Grybauskaitė, prieš trejus metus tapusi prezidente be aiškios politinės programos ir nuostatų, jų neturi ir dabar, – „Lietuvos rytui“ sakė politologas Lauras Bielinis. Paklaustas, ar tie skaičiai iš tiesų rodo didelius jos nuopelnus ir aktyvumą, L. Bielinis atsakė: „Šią statistiką, žinoma, reikia vertinti rezervuotai. Juk iš esmės koks skirtumas, ar prezidentas pasiūlė 35, ar 58 įstatymų projektus ir pasirašė 250 ar 350 Seimo priimtų įstatymų? Be to, politikas, pirmiausia tokio aukšto rango kaip prezidentas, gali žengti ir vieną žingsnį, kuris gali iš esmės pakeisti valstybės gyvenimą“. Pasak L. Bielinio, D. Grybauskaitė tam tikrų pokyčių į kai kurias valstybės gyvenimo sritis iš tiesų įnešė, tačiau jie nebūtinai buvo pozityvūs.
„Geriausias pavyzdys – užsienio politika, kuri pagal Konstituciją yra bene svarbiausia valstybės vadovo kompetencijos sritis. Čia prezidentė tikrai įpūtė smarkių naujų vėjų, bet, mano nuomone, jie valstybei davė daugiau žalos, o ne naudos. Paminėsiu svarbiausią bendro pobūdžio faktą: mūsų santykiai su visomis kaimynėmis, švelniai tariant, smarkiai pašliję, o tai – žala ir valstybei, ir piliečiams, jų kasdieniam gyvenimui. Užsienio politikoje prezidentė, atrodo, apskritai neturi aiškesnių vizijų ir strateginių nuostatų. Todėl jos horizontas ir yra toks miglotas“, – teigė politologas. Pokalbis su L. Bieliniu – „Migloti prezidentės metai“. LIETUVOS RYTAS
2012-ųjų pirmąjį pusmetį sostinės biudžeto pajamų planas viršytas 13,86 mln. litų – tokią džiugią žinią trečiadienį paskelbė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Tačiau šio mėnesio pradžioje savivaldybės skolos jau siekė 969 mln. litų. A. Zuokas ramino, esą nors šiemet teks pasiskolinti dar 127 mln. litų, vėliau skolų kupra augti neva nebeturėtų. Dėl susiklosčiusios padėties jis kaltino buvusius sostinės vadovus ir Vyriausybę, kuri neva diskriminuoja vilniečius. „Šiandieninė miesto finansinė situacija yra sudėtinga ir įtempta. Savivaldybės įsiskolinimo dydį lėmė praėjusios kadencijos veikla ir Vyriausybės pozicija Vilniaus miesto savivaldybei formuojant ir rengiant biudžetą“, – pirmojo pusmečio finansinių rezultatų pristatyme sakė A. Zuokas.
Ministrų kabinetui savivaldybė yra pateikusi 939 mln. litų ieškinį, kurį Vilniaus apygardos teismas pradės nagrinėti rudenį. Ministro pirmininko kanclerio Deivido Matulionio teigimu, Vyriausybės teisininkai jau analizuoja savivaldybės ieškinį, tačiau, jo pripažinimu, „yra priimta bendra norma, kad turtingiausios savivaldybės privalo padėti kitoms“, o „mero kalbos – keistas dalykas“. „Kieno pečius prislėgs milijardinė skola? LIETUVOS ŽINIOS
KULTŪRA
Nuo šiandien iki liepos 15-osios Klaipėdoje vyks IX tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“. Miesto jubiliejui skirtas renginys suburs šimtus tradicinės kultūros puoselėtojų iš Vengrijos, Suomijos, JAV, Lenkijos, Rusijos, Latvijos bei Lietuvos etnografinių regionų. Keturias festivalio dienas senamiestyje skambės folkloro koncertai, vyks kūrybinės dirbtuvės, tradicinių šokių vakarai „Vožiniai“, kvies „Dainuojanti krantinė“ ir „kafija“ kvepiantis klaipėdietiškas jomarkas. „Parbėg laivelis“ Klaipėdoje vyksta kas antrus metus. Šis CIOFF (Tarptautinei folkloro festivalių organizavimo tarybai prie UNESCO) priklausantis festivalis rengiamas nuo 1992-ųjų. VAKARŲ EKSPRESAS
Maironio metais Lietuvoje neįmanoma nusipirkti Maironio knygos. Pasak Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės, „tai nesusipratimas, kurio priežastys nepaaiškinamos“. Maironiui skirtos dvi knygos turėtų pasirodyti tik rudens pradžioje. Vieną iš jų spausdinimui baigia rengti Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Pasak leidyklos direktorės Giedrės Šuorienės, „Lietuvių literatūros lobyno“ serijoje pasirodysiančią knygą „Graži tu mano…“ sudarys lyrika ir poema „Jaunoji Lietuva“. Knygą apie Maironį yra parengusi ir muziejaus vadovė A. Ruseckaitė – tikimasi, kad ji, pavadinta „Šešėlis JMM“ – knygynuose pasirodys rugsėjo pradžioje. Leidinį sudarys Maironio gyvenimo meniniai ir biografiniai etiudai. „Maironio knygos – tik rudenį“. KAUNO DIENA
Žagarėje (Joniškio r.) duris atvėrė „Lėlių namai“ – tautodailininkės Aušros Petrauskienės kūrybos buveinė, kurioje menininkė įkurdinusi per šimtą angelų, teatrinių, istorinių, tautinių lėlių. Vienoje lentynoje – Joniškio miesto burmistras su burmistriene, vyskupas, didikai, žiemgalių žynys… Šias figūras, vilkinčias XIII-XVII amžių rūbais, tautodailininkė sukūrė pernai specialiai Joniškio miesto šventei, kurią vainikavo istoriniai jubiliejai – 475 metai nuo pirmojo Joniškio miesto vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose, 395 metai miesto savivaldai. Šiuose namuose taip pat yra įvairių šalių tautiniais rūbais vilkinčių lėlių, Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos, Klaipėdos krašto – lėlių, daugybė angelų. Kai kurias lėles kūrė pati A. Petrauskienė, kitas – senieji Žagarės gyventojai, dar kitos – dovanotos. Lėlininkė – Žagarės Vyšnių festivalio kaliausių idėjos autorė. A. Petrauskienė kaliausėmis puošia ne tik sodybą Švėtės pakrantėje, kur įkūrė savitą kaliausių fabrikėlį, bet ir Žagarės regioninio parko iniciatyva įvairių organizacijų, įstaigų, šeimų pasodintą vyšnių sodą. „Lėlių namai“ ir jų šeimininkė“. RESPUBLIKA
Trečiadienį Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas 57 geriausiems uostamiesčio abiturientams įteikė pagyrimo raštus. Iš viso klaipėdiečių sąskaitoje – 72 šimtukai. Du „Ąžuolyno“ gimnazijos abiturientai – Beatričė Stulpinaitė ir Rytis Stankus – gavo net po tris šimtukus. Paklausus, kas iš „šimtukininkų“ tęs mokslus užsienyje, apsilankymo pas merą metu pakilo netoli dešimties rankų. Prioritetus abiturientai teikia Škotijos, Danijos, Vokietijos universitetams. Populiariausios tarp stojančiųjų specialybės: medicina, informatika, politika, fizika, su ekonomika ar filologija susiję mokslai. Tarp „šimtukininkų“ atsirado ir linkstančiųjų į meninę kryptį ar norinčiųjų studijuoti netradicines specialybes, pvz., kinų kalbą. Iš viso abitūros egzaminus laikė arti 3 tūkst. dvyliktokų. „Klaipėdiečių sąskaitoje – 72 šimtukai“. VAKARŲ EKSPRESAS
TEISĖTVARKA
Trečiadienį ryte sulaukusi vyro skambučio, kad iš keičiamos automobilio dujų įrangos nutekėjusios dujos nušaldė rankas, moteris net neįtarė, kad daugiau apskritai nebepamatys jo gyvo. Leitgirių kaimą (Šilutės r.) sunerimti privertęs sprogimas suniokojo nelegalias mašinų remonto dirbtuves ir tapo lemtingas 52 metų jų savininkui. Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) pareigūnai informaciją apie nelaimę Leitgirių kaime vakar gavo apie 9.40 val. Į įvykio vietą trimis autocisternomis atskubėję ugniagesiai pamatė, kad apie pusę 35 metrų ilgio ir 12 metrų pločio pastato yra sugriuvęs ir dega atvira liepsna. Užgesinus gaisrą iš griuvėsių, naudojant specialią įrangą, ištrauktas negyvas pastato savininkas 52 metų Leitgirių gyventojas A. M. Šiame pastate vyras buvo įsirengęs automobilių remonto dirbtuves. Beveik neabejojama, kad tragiška nelaimė įvyko dirbtuvių savininkui bandant pakeisti mašinos dujų įrangą. Dėl šio įvykio ikiteisminį tyrimą pradėjo Šilutės rajono policija. „Nelegaliose dirbtuvėse laukė mirtis“. RESPUBLIKA
Garsioji Kauno teritorinių ligonių kasų direktoriaus Virgilijaus Šiaudikio ir buvusios Klinikų direktorės ekonomikai Virginijos Kerienės, kurie kaltinami piktnaudžiavimu ir kyšininkavimu, byla nagrinėjama iš naujo. Tai atsitiko, nes susikompromitavo šią bylą nagrinėjęs teisėjas Almantas Lisauskas. Medikų korupcijos bylą perėmė nagrinėti Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas. Jis tikisi, kad iki metų pabaigos pavyks baigti šią jau senokai narpliojamą medikų bylą. Dar kartą V. Šiaudikiui ir V. Kerienei teks prisiminti egzotiškas keliones į Argentiną ir Indiją, priimtas iš privačių bendrovių. Buvusi direktorė ekonomikai ir nuolatinė pirkimų komisijos pirmininkė V. Kerienė, vykdama į keliones ne už savo pinigus esą neįvertino, kad išlaidas apmokėjusios bendrovės dalyvavo Klinikų skelbtuose viešuosiuose pirkimuose. Prokuratūros duomenimis, vienos bendrovės laimėtų konkursų suma viršijo 1 mln. litų, kitos artėjo prie 3 mln. litų. „Medikų kyšių byla užsitęsė“. KAUNO DIENA
Sostinės policija paskelbė dar vienos vilnietės, 29 metų Olgos Ostrovnajos, paiešką. Moteris dingo birželio 24-osios vakarą išėjusi iš namų L. Giros gatvėje. Policija kol kas nieko džiuginančio dingusiosios artimiesiems pranešti negali. Pastaruoju metu, viešumoje nuskambėjus kelioms istorijoms apie merginų, jaunų moterų dingimą ir mirtį, iš tiesų gali susidaryti įspūdis, kad Vilniuje ir Kaune vyksta paslaptingi ir baisūs dalykai. Birželio 15 d. Žaliųjų Ežerų gatvėje, Balsio ežere, rastas 19-metės vilnietės studentės Godos Kilaitės kūnas. Mergina buvo ieškoma nuo gegužės 23-iosios. Atsakymo, kas galėjo nutikti gerai studentei, kurios elgesys nei bendrakursiams, nei artimiesiems neatrodė keistas, laukia visi. Lyg ir aišku – ant kūno smurto žymių neaptikta. Tad peršasi mintis, kad mergina nuskendo. Tačiau prokuroras Tomas Uldukis, kuruojantis ikiteisminį tyrimą dėl G. Kilaitės mirties aplinkybių, atsargus – ekspertizė atsakymo dėl merginos mirties priežasties dar nedavė.
Ne mažiau klausimų kelia ir ukmergiškės Kristinos Sabaliauskaitės dingimas pernykštį spalį, kai išvaizdi 28 metų mergina prapuolė išėjusi iš vieno sostinės klubo. Jos kūnas rastas po kelių mėnesių Neryje ties Vieviu. Smurto žymių taip pat neaptikta. Kaune praėjusių metų sausis irgi buvo pažymėtas paslaptingu dviejų studenčių dingimu. Sausio 13 d. į namus negrįžo 23-ejų studentė Ingrida Boguševičiūtė, o sausio 26-ąją – iš naktinio klubo išėjusi 20-metė Skirmantė Skirgailaitė. Abiejų merginų kūnus po kelių mėnesių išplukdė Nemunas. Smurto žymių nerasta. Vis dėlto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, kuruojantis kriminalinės policijos darbą, Antonis Mikulskis tvirtina, kad kalbėti apie kokius nors atsiradusius maniakus nėra pagrindo. „Iš tikrųjų jokio maniako nėra. Ir kad žmonės būtų grobiami turint tikslą išvežti ar panaudoti jų organus, to, patikėkite, nėra. Jeigu būtų toks pavojus, tikrai informuotume visuomenę“, – sakė A. Mikulskis. „Keistos merginų mirtys“. RESPUBLIKA
„Esu apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, rusai tada taip nedaužė, kaip dabar lietuvių policija suspardė“, – ištarė vilnietis Algirdas Stasiūnas. Jis iki šiol neatsigavo po operacijos, kurios prireikė dėl policijos komisariate patirtų sužalojimų. 39 metų vilnietis A. Stasiūnas netgi įtarti negalėjo, kad pasisėdėjimas birželio 9-osios vakarą su draugais vieno jų parduotuvėje pasibaigs policijos pareigūnų smūgiais ir ligonine, į kurią po beveik septynių valandų, praleistų areštinės kameroje, buvo atgabentas dėl sumušimų ir plyšusios žarnos. „Kaip man vėliau sakė medikai, po tokių sužalojimų tikimybė likti gyvam yra lygi penkiasdešimčiai procentų. Man pasisekė“, – džiaugėsi A. Stasiūnas.
Pasak jo, jau policijos komisariate paaiškėjo, kad pareigūnai greičiausiai persistengė ir atvyko visai ne tuo adresu, kuriuo buvo kviečiami. „Girdėjome, kaip jie tarpusavyje aiškinosi: iš kur juos atvežėte? Iš V. Druskio gatvės? Tai, kad iškvietimas buvo į L. Asanavičiūtės gatvę“, – pasakojo A. Stasiūnas ir jo draugas. Tyrimą dėl galimo policijos pareigūnų piktnaudžiavimo atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyrius. „Lietuvos policija sumušė skaudžiau už okupantus“. LIETUVOS RYTAS
Trečiadienio rytą Vilkaviškio ligoninės reanimacijos skyriuje, neatsigavęs nuo prieš dieną per eismo įvykį patirto trauminio šoko, mirė 73 metų Vilkaviškio gyventojas P. S. Š. Antradienį apie 6 val., kai važiavo dviračiu pėstiesiems ir dviratininkams skirtu taku, į jį atsitrenkė 23 m. Vilkaviškio r. Geisteriškių k. gyventojos E. B. vairuojamas automobilis „VW Golf“. Į ligoninę atvežtam vyrui nustatyti kairio šlaunikaulio ir dešinio blauzdikaulio atviri lūžiai. Nepatyrusi vairuotoja kelio Vilkaviškis-Bartninkai-Aistiškai vingyje nesuvaldė automobilio – šis posūkyje išskriejo į priešingos krypties eismo juostą ir kliudė tuo metu dviratininkams skirtu taku priešais važiuojantį vyrą. Vilkaviškietis buvo išsiruošęs meškerioti, o mergina skubėjo į tarnybą vienoje Vilkaviškio bendrovėje, kur ji dirba sarge. „Jaunos vairuotojos klaida kainavo gyvybę“. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ