EKONOMIKA
Didžiausių Lietuvos gamintojų lūkesčiai trečiąjį šių metų ketvirtį siejami su gamybos plėtra, be to, jie nerodo antrosios krizės bangos požymių. Tai rodo Pramonės lūkesčių indeksas (PLI), Lietuvos pramonininkų konfederacijos apskaičiuotas apklausus 130 didžiausių šalies apdirbamosios pramonės įmonių vadovų. Apskaičiuotoji gamintojų lūkesčių indekso išraiška siekia 76 punktus ir 26 punktais viršija „kritinę“ 50 punktų ribą, skiriančią gamybos plėtrą nuo gamybos susitraukimo. Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitiko Aleksandro Izgorodino teigimu, trečiąjį ketvirtį optimistinės gamybos prognozės fiksuojamos visuose apdirbamosios pramonės sektoriuose. „Nėra sektorių, kuriuose lūkesčių indeksas smuktų žemiau 50 punktų ribos. Tokie rezultatai leidžia tikėtis, kad trečiąjį ketvirtį stebėsime tolesnę Lietuvos pramonės plėtrą, nepaisant itin komplikuotos padėties išorės rinkose. Didžiausių gamintojų lūkesčiai nerodo antrosios krizės bangos požymių Lietuvoje“, – antradienį pareiškė A. Izgorodinas. Analitikas mano, kad šalies politikų gąsdinimai šiuo klausimu Lietuvos ekonomikai daro meškos paslaugą.
Nepaisant komplikuotos ir nestabilios padėties užsienio rinkose, respondentų pateiktos eksporto prognozės buvo teigiamos – didžioji respondentų dalis (65 proc.) trečią ketvirtį prognozuoja eksporto didėjimą. A. Izgorodino manymu, daug įtakos eksporto padidėjimui turės augantis naujų užsakymų iš užsienio rinkų lygis. Likusi gamintojų dalis – 35 proc. – mano, kad eksporto mastai išliks stabilūs. Analitiko nuomone, tokios prognozės rodo tolesnę eksporto plėtrą trečiąjį ketvirtį ir faktą, kad Lietuvos gamintojai išlieka konkurencingi gamybos savikainos ir gaminių kainos atžvilgiu. A. Izgorodino teigimu, visgi sulėtėjusi eksporto plėtra: medienos eksportas krito pastaruosius du mėnesius, tekstilės gaminių eksportas mažėjo keturis iš pastarųjų šešių mėnesių, transporto priemonių eksportas krito tris iš pastarųjų šešių mėnesių. „Lėtėja ir metalų bei įrenginių eksporto plėtra. Tokius rezultatus lemia pablogėjusi euro zonos makroekonominė būklė ir nepakankamas investicijų lygis, trukdantis išlaikyti sparčią eksporto plėtrą“, – aiškino analitikas.
Apklausos duomenimis, didžiausiomis grėsmėmis įmonių veiklai trečiąjį ketvirtį respondentai pripažino euro zonos fiskalinę krizę bei nestabilias žaliavų kainas – taip atsakė po 24 proc. apklaustų vadovų. Kas penktas gamintojas (22 proc.) artimiausiu metu neįžvelgia jokių grėsmių įmonių veiklai. „Kartu su pozityviais lūkesčių indekso rezultatais tai yra papildomas indikatorius, kad trečiąjį ketvirtį veikiausiai stebėsime tolesnę apdirbamosios pramonės plėtrą“, – sakė A. Izgorodinas. „Pramonininkai nejaučia jokios krizės grėsmės“. RESPUBLIKA
ENERGETIKA
Valdžios sprendimą dar labiau suvaržyti vėjo jėgainių plėtrą šio verslo atstovai vadina atviru kenkimu. Užtat vadinamųjų malūnų priešininkai, vėjo jėgaines laikantys absoliučiu blogiu, džiaugiasi, kad galės ramiai gyventi. Džiūgauti turėtų ir prieš „įdarbint“” vėją nusiteikę Klaipėdos rajono gyventojai – vietos valdžia nutarė siūlyti, kad vėjo jėgainių parkai rajone gali būti įrengiami tik gavus visų 2 km spinduliu nuo planuojamos jėgainės esančių sklypų savininkų raštiškus sutikimus. Viename paskutiniųjų savo posėdžių prieš vasaros atostogas Vyriausybė patvirtino naują tvarką, pagal kurią reikės statyti mažas vėjo jėgaines. Nuo šių metų lapkričio 1 d. norintieji įrengti 30 kW ir didesnės galios vėjo jėgaines turės atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (PVSV), pagal kurį bus nustatomos Sanitarinės apsaugos zonos (SAZ). Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistų paaiškinimu, toks sprendimas buvo priimtas reaguojant į nepatenkintų visuomenės grupių pretenzijas.
Tačiau vėjo energetikos verslo atstovai tai vadina atviru kenkimu viskam, kas kertasi su Visagino atominės elektrinės (VAE) statybomis. Saulius Vytas Pikšrys, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius, tik iš „Vakarų ekspreso“ sužinojęs šią žinią, nenustebo. „Tai būdinga šiai Vyriausybei, kuri viską daro už akių. Vien tai, kad į tokio svarbaus klausimo svarstymą ji nepasikvietė socialinių partnerių, neišklausė jų nuomonės, vertinčiau kaip kenkimą alternatyviajai energetikai. Šis sprendimas patyliukais pakeisti galiojančius teisės aktus buvo priimtas todėl, kad mažų vėjo jėgainių plėtojimas kertasi su Vyriausybės noru pastatyti VAE“, – sakė S. V. Pikšrys. Pasak jo, iki šiol mažo galingumo vėjo jėgaines, kad būtų pagreitinta jų plėtra, mažoms įmonėms įrengti buvo galima pagal supaprastintą tvarką. Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 vėjo elektrinių parkų, kurių bendra instaliuota galia yra 123 MW. Nors, pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai, dar 2009 m. bendra galia turėjo siekti 250 MW. „Galandamas kirvis vėjo jėgainėms“. VAKARŲ EKSPRESAS
FINANSAI
Šalies savivaldybės sparčiai augina savo skolų kuprą – mažiau nei per metus miestų ir rajonų finansinių įsipareigojimų našta padidėjo daugiau kaip 325 mln. litų. Įvairioms finansinėms institucijoms savivaldybės, balandžio 1 d. duomenimis, kurie, beje, paskelbti tik prieš kelias dienas, buvo skolingos daugiau kaip 1 mlrd. 580 mln. litų. Tai beveik pusė visų šiems metams patvirtintų merijų pajamų. Dar 445 mln. litų siekė savivaldybių kreditoriniai įsipareigojimai ūkio subjektams. Ekspertai įžvelgia, kad kai kurios savivaldybės dėl skolų gali turėti sunkumų vykdydamos savo įsipareigojimus. Labiausiai prasiskolinusi – Vilniaus miesto savivaldybė. Jos skolos finansinėms institucijoms sudarė beveik 484 mln. litų. Dar daugiau nei 316 mln. litų sostinė buvo skolinga ūkio subjektams. Pasak Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko, vien per praėjusią kadenciją savivaldybės skola padidėjo daugiau kaip 500 mln. litų. Jo teigimu, skoloms apmokėti 2012-aisiais planuojama išleisti beveik 172 mln. litų.
Kauno miesto savivaldybės skolos finansinėms institucijoms ir ūkio subjektams siekė apie 228 mln. litų, Klaipėdos miesto skola – daugiau nei 95 mln. litų, Šiaulių miesto savivaldybės skola buvo apie 74 mln. litų. Tarp didžiųjų šalies miestų mažiausios buvo Marijampolės savivaldybės skolos – jos siekė daugiau kaip 31 mln. litų. Ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad savivaldybių turimos skolos ir jų prisiimtų finansinių įsipareigojimų mastas jau pradeda kelti nerimą. „Kai kurios savivaldybės yra priartėjusios prie mokumo ribos, tai yra jos rizikuoja nebeišgalėti atsiskaityti su kreditoriais, tiekėjais, verslu. Nebent būtų priimtas bendras sprendimas dėl skolų perkėlimo centrinei valdžiai arba papildomų lėšų skyrimo savivaldybėms“, – pabrėžė ekspertas. „Savivaldybių skolos auga kaip ant mielių“. LIETUVOS ŽINIOS
RŪPYBA
Antradienį pagalbos į Klaipėdos merą kreipėsi beglobiais gyvūnais besirūpinančios viešosios įstaigos „5 pėdutės“ vadovai. „5 pėdučių“ direktorė Natalija Zukhbaya miesto vadovų paprašė pagalbos pratęsiant gyvūnų globos patalpų nuomos sutartį. Pasak moters, ši sutartis, sudaryta su UAB „Mūsų laikas“, baigėsi, tačiau iki šiol iš bendrovės nėra sulaukta atsakymo dėl sutarties pratęsimo. „Mes kybome ant plauko, nes paprasčiausiai neturime kur tęsti savo veiklos“, – sakė gyvūnų globos namų vadovė. Šiuo metu „5 pėdutėse“ gyvena apie 60 gyvūnų. Šios savanoriškos įstaigos veikla išlaikoma iš įkūrėjų lėšų ir žmonių paramos. Prieglaudos tikslas – nežudyti sveikų gyvūnų, o globoti juos, kol šie ras naujus namus. „Gyvūnų globos namų likimas kabo ant plauko“. VAKARŲ EKSPRESAS
VERSLAS
Šalies verslas sutinka, kad korupcija yra opi šalies problema. 40 proc. apklaustų verslininkų mano, kad korupcija Lietuvoje yra smarkiai paplitusi. Pasaulyje požiūris į korupciją panašus – ją kaip problemą įvardija 39 proc. apklaustųjų. Vidurio ir Rytų Europos rodiklis siekia 51 proc., Vakarų Europos – 22 proc. Tokius rezultatus pateikė šiemet tyrimą atlikusi bendrovė „Ernst&Young“. Tyrimo duomenimis, net 15 proc. apklausoje dalyvavusių pirmaujančių pasaulinio lygio įmonių vadovų sutiktų mokėti kyšius, kad laimėtų arba išlaikytų verslą. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad apie du trečdalius Baltijos valstybėse veikiančių įmonių vadovų teigia skiriantys ypatingą dėmesį antikorupcijos klausimams ir siekia juos įtvirtinti vidinėje įmonių tvarkoje, tačiau tokių procedūrų įgyvendinimas ir veiksmingumas yra pagrindinė problema Baltijos šalyse. Pasak bendrovės „Tvirta“ direktoriaus Andriaus Mačiulio, nors siekis pasipelnyti Lietuvoje išlieka viena didžiausių problemų, vis dėlto per pastaruosius metus kovodama su korupcija šalis padarė pažangą. „Korupciją skatina augantis spaudimas“. KAUNO DIENA
TRANSPORTAS
„Vakarų ekspresas“ jau nesyk rašė apie liūdną istorinių laivų likimą, kurie leisti savo paskutines dienas buvo pasmerkti Klaipėdos piliavietės teritorijoje. Vienam iš jų, „Haroldui“, pasisekė labiau. Į kruizinių laivų terminalą arba iš jo einantys miestiečiai antradienį galėjo stebėti šio laivo kelionę iš senosios vietos į „Klaipėdos laivų remonto“ įmonės teritoriją. Mat šis tarpukariu statytas laivas kurį laiką dirbo būtent minėtos įmonės labui – ėjo vilkiko „pareigas“. Todėl artėjant Jūros šventei AB „Klaipėdos laivų remontas“ nusprendė išsaugoti svarbų praeities reliktą – neatmetama versija netgi restauruoti laivą ir vėl leisti jam skrosti bangas. „Istorinis laivas atrado naujus namus“. VAKARŲ EKSPRESAS
Pagal ELTĄ