PREKYBA
Sunku įsivaizduoti tradicinius šalies renginius, regionų šventes, kaimų susibūrimus be gausaus menininkų, tautodailininkų, amatininkų būrio. Mugės, kuriose prekiaujama nemasinės gamybos keramikos, medžio dirbiniais, austais, siūtais, tapytais ir kita technika atliktais meno dirbiniais, yra viena pagrindinių masinių renginių programos dalių. Žmonės į šventes ateina ne tik pasiklausyti dainų ar susitikti su draugais, bet ir paganyti akis į amatininkų sukurtus dirbinius, šį tą originalaus nusipirkti sau ir savo namams. Kiekvienas nori pirkti pigiai, o parduoti brangiai. O kaip išgyvena kūrėjai, jei pirkėjų kišenės tokios negilios? Ar gali meną kuriantys žmonės iš savo darbo pragyventi? „Jeigu pats bulvių užsiaugini, vištų laikai, šiek tiek ūkininkauji, gal ir galima, bet vien tik iš to, ką pats išdroži, tikrai šeimos neišlaikysi“, – sako vilkaviškietis skulptorius Zenonas Skinkys.
Anksčiau jis važinėdavo į muges, o dabar savo sukurtus medžio paveikslus, skulptūras parduoda pažįstamiems. Į muges nebevažiuoja todėl, kad tam reikia didelių išlaidų. Kainuoja prekybos vieta mugėje, nuvažiavimas, viską atskaičius nedaug lieka. Vienas žinomiausių Suvalkijoje medinių gaminių meistrų ir senojo kubilininkystės amato puoselėtojų Vitalius Striuogaitis taip pat neturi laiko važinėti į nedideles muges, pats važiuoja tik į didžiąsias amatininkų šventes sostinėje, Rumšiškėse. Teikti projektus Europos paramai gauti gali tik tie, kurie gyvena kaime. V. Striuogaitis miestietis, tad pretenduoti į europinius pinigus neturi teisės. „Manau, kad man ir kitiems labai praverstų nors nedidelė parama medžiagoms įsigyti. Prisiperku lentų ir vėl sėdžiu be pinigų“, – sako meistras. „Tautinis paveldas negarantuoja duonos“. RESPUBLIKA
FINANSAI
Pasauliniam bankinių aferų skandalui įgaunant pagreitį Lietuvoje prabilta, kad ir mūsų bankai galėjo pasinaudoti netobula palūkanų nustatymo tvarka. Pasak finansų analitiko Stasio Jakeliūno, Lietuvoje paskolos litais išduodamos remiantis VILIBOR rodikliu – iš esmės tai palūkanų norma, už kurią bankai skolinasi vieni iš kitų. „Tačiau viena iš pagrindinių problemų yra tai, kad beveik visi tarpbankinio skolinimo sandoriai sudaromi trumpam terminui – iki vieno mėnesio, tuo tarpu gyventojams skolinimosi litais palūkanos nustatomos šešių mėnesių laikotarpiui. Tas faktas, kad 6 mėn. laikotarpiui bankai vieni kitiems neskolina visai, kelia abejones it įtarimus, ar tai apskritai yra rinkos palūkanų norma“, – teigė S. Jakeliūnas. Finansų analitiko nuomone, dėl staigių palūkanų šuolių gyventojai patiria didžiulius nuostolius. Būtent taip ir įvyko 2009-aisiais įsibėgėjus krizei, kai VILIBOR šoktelėjo iki beveik 9 proc., o tuo pat metu paskoloms eurais buvo taikoma 1,1 proc. palūkanų norma.
Kosminiu greičiu auganti paskolų litais palūkanų norma ne tik pildė daugelio Lietuvos komercinių bankų kišenes, bet ir padėjo subalansuoti valiutų svyravimo rizikas, – tai buvo itin aktualu Lietuvoje veikiantiems skandinaviškiems bankams. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas irgi mato, kad mažoje rinkoje manipuliuoti skaičiais nėra sudėtinga, ir pripažino, kad tokia praktika turi trūkumų. „Tai nėra visiškai gerai. Kai kurie bankai stengiasi modifikuoti tą indikatorių pridėdami šalies riziką ar kitus kriterijus. Prieš mėnesį turėjome susitikimą su Lietuvos banku, kurio metu teikėme siūlymus dėl palūkanų rodiklio, kuris būtų stabilesnis, ne toks priklausomas nuo trumpalaikių svyravimų, kaip buvo krizės laikotarpiu“, – sakė S. Kropas. „Įtarimų šešėlis ir Lietuvos bankams“. VAKARO ŽINIOS
STATYBA
Šiauliuose, K. Korsako gatvėje planuojama statyti naujus savivaldybės vaikų globos namus. Be tėvų globos likusiems vaikams už 4 mln. litų planuojama pastatyti šiuolaikiškus kotedžų tipo namus, kuriuose bus 56 vietos. Vaikai gyventų šeimynomis – viename kotedže ne daugiau kaip 8, o viename kambaryje – ne daugiau kaip po du. Paraiška europinei paramai gauti jau yra pateikta. Jeigu planavimo darbai, projektavimo bei rangos konkursai nestrigs, realūs statybos darbai prasidėtų kitų metų pavasarį. „Vaikų namus planuojama statyti pavasarį“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Šiuo metu ties Kiaulės Nugaros sala Klaipėdos uoste, toje Kuršių marių vietoje, kurioje ruošiamasi statyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, atliekami išsamūs geologiniai tyrimai. Geologinius tyrimus AB „Klaipėdos nafta“, Vyriausybės įpareigotos rūpintis SkGD terminalo statyba, užsakymu atlieka UAB „Geoprojektas ir Ko“, laimėjusi viešą konkursą. Atliekami inžineriniai geologiniai ir geotechniniai dujotiekio dalies tarp SkGD terminalo ir aukšto slėgio dujotiekio krante vamzdyno trasos tyrimai. Dujotiekis bus klojamas 35-40 gylyje. Tyrimų tikslas – ištirti Kuršių marių dugną iki 45 m gylio ir gauti objektyvią informaciją apie jo pagrindą sudarančių gruntų inžinerinę geologinę sandarą.
„Tai labai sudėtingas projektas, darbai reikalauja itin kruopštaus pasirengimo, nes būtina preciziškai išnagrinėti inžinerines geologines sąlygas. Vien tik atliekant pirminius vamzdyno trasos tyrimus numatyta išgręžti 12 gręžinių Kuršių marių akvatorijoje tarp Kiaulės Nugaros salos ir Smeltės pusiasalio. Šiuo metu esame išgręžę 6 gręžinius, iškėlę gruntą iš jų ir perdavę Lietuvos geologijos tarnybos geotechninei laboratorijai, kad atliktų bandymus ir tyrimus. Jau atlikome preliminarų geologinių sąlygų vertinimą, tačiau galutines išvadas apie inžinerines geologines vamzdyno trasos sąlygas galėsime pateikti tik visiškai pabaigę programoje numatytus darbus“, – sakė UAB „Geoprojektas ir Ko“ direktorius Artūras Šlauteris. Jo teigimu, geologinius tyrimus atliekanti platforma P-360 yra vienintelė visame regione nuo Sankt Peterburgo iki Karaliaučiaus, ji įtraukta į Lietuvos technikos enciklopediją. „Geologiniai tyrimai įpusėjo“. VAKARŲ EKSPRESAS
VERSLAS
Teks didinti kainas, nes nuo rugpjūčio reikia pakelti atlyginimus. Tokią žinią gyventojams ir verslo klientams pranešė kai kurios bendrovės. Daugiausia tos, kurios savo darbuotojams moka minimalią algą. Nuo rugpjūčio didėsianti minimali alga nuo 800 iki 850 litų pakeis paslaugų kainas. Kai kurios namų administravimo arba valymo bendrovės jau paskelbė, jog, išaugus atlyginimams, teks didinti ir sąskaitas. Minimalią algą darbuotojams mokantys darbdaviai teigia priversti taip pasielgti. Lietuvoje minimalų atlyginimą gauna 20,8 proc. dirbančių asmenų. 280 tūkst. šalies gyventojų oficialiai uždirba dar mažiau nei nustatytas minimumas. „Darbuotojams didesnė alga – puiki žinia. Bet mums, darbdaviams, reikia ieškoti, iš kur paimti papildomų pajamų“, – aiškino Kaune įsikūrusios valymo paslaugų bendrovės „Vitaresta“ vadovė Rasa Janušienė. Darbo užmokestis sudaro apie 60-70 proc. šios bendrovės paslaugų savikainos. Todėl apie 700 darbuotojų turinti įmonė jau informavo klientus, kad paslaugos brangsta 5 proc.
Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius abejoja tokių darbdavių nuoširdumu. „Žmonės dėl to ir emigruoja, kad jiems darbdaviai siūlo 600 litų į rankas“, – piktinosi J. Guzavičius. Pramonininkų atstovo nuomone, minimali alga Lietuvoje turėtų siekti bent 1 000 litų. Jo neįtikina argumentai, kad konkurencija paslaugų rinkoje neleidžia darbdaviams kelti atlyginimų. „Nors turėčiau ginti verslininkus, man gėda dėl to, kad didžiųjų miestų įmonėse darbuotojams mokamos minimalios algos. Net kai kurių koncernų darbuotojų vidutinė alga yra mažesnė nei minimumas. Tegul jie nepasakoja pasakų“, – kalbėjo J. Guzavičius. Jis sutiko, kad mažesniuose miestuose minimalios algos kilstelėjimas gali būti skausmingas darbdaviams. Bet tik ne didmiesčiuose, kuriuose aukštesnis pragyvenimo lygis ir kainos. „Algos padidės, užtat brangs ir paslaugos“. LIETUVOS RYTAS
PASLAUGOS
Vos termometro stulpelis šoktelėjo aukštyn, ir jau nuo savaitės pradžios prie įvažiavimo į Palangą nusidriekė automobilių eilės, o pilni autobusai vis veža naujus atostogautojus. „Lankytojų tiek daug, kad vos spėjame suktis. Šiandien visi prašo padėti susirasti vietą nakvynei ar kur apsistoti. Tačiau mes nieko nebegalime pasiūlyti – Palanga pilna“, – trečiadienį „Respublikai“ sakė Palangos turizmo informacijos centro vadybininkė Alma Slaboševičienė. Ji stebėjosi, kad ne tik lietuviai, bet ir poilsiautojai iš Vokietijos, Rusijos bei Baltarusijos drąsiai važiuoja ilgą kelią iki Palangos, iš anksto nepasirūpinę, kur joje gyvens. Ir tai daro ne tik jaunimas, bet ir suaugę žmonės su vaikais.
Pasak Palangos visuomeninės apgyvendinimo paslaugų teikėjų organizacijos „Svetingas šeimininkas“ pirmininkės Irenos Švanienės, stiprus pagyvėjimas juntamas jau nuo pirmadienio. Jos teigimu, šiomis dienomis apgyvendinimo paslaugas teikiantys palangiškiai kainas kiek kilstelėjo, tačiau tai daroma ne siekiant kuo daugiau uždirbti, bet bandant išvengti nuostolių. Vakar lovos nakčiai pigiau nei už 30 litų, ir tai su „patogumais“ lauke, Palangoje net nebuvo verta ieškoti. „Didžioji dauguma žmonių atvyksta 2-3 paroms. Net neabejoju, kad po sekmadienio vėl gana paprastai bus galima rasti lovą nakčiai“, – tikino I. Švanienė. „Pajūris pagaliau sulaukė vasaros“. RESPUBLIKA
ŽEMĖ
Nors pirmąją vasaros pusę Lietuvą merkė liūtys, panemunės gyventojai ir hidrologai pastebėjo netikėtą reiškinį – senkančią didžiausią Lietuvos upę. Kad sumažėjo Nemuno vandens lygis, vieni pirmųjų liepą pastebėjo Druskininkų gyventojai. Žmones tai gerokai suglumino: dažnai lyjant, vandens lygis upėje turėjo kilti. Hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vyriausiojo specialisto Juozo Šimkaus patvirtinimu, „akivaizdu, jog tai nenatūralus reiškinys, jis negali vykti be žmogaus įsikišimo“. Tarp mokslininkų sklando kalbos, neva baltarusiai ant upės kranto aukščiau Gardino pasistatė hidroelektrinę ir leidžia vandenį į saugyklą. Kol ją pripildys, tikėtis, kad prie Druskininkų Nemuno vandens lygis kils, vargu ar verta. „Oficialios informacijos neturime, tad prielaidų apie hidroelektrinę Baltarusijoje negalime nei patvirtinti, nei paneigti“, – sakė J. Šimkus. Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio teigimu, jei upės lygis dar sumažės, tai neabejotinai paveiks visą ekosistemą. „Nemunui iškilo pavojus?“ LIETUVOS ŽINIOS
Pagal ELTĄ