Neseniai Pasaulio kybartiečių draugija, įsikūrusi 2006 metais, išleido knygą „Kybartai“. (Minėdami savo parapijos ir mokyklos 100-metį taip pat pakabino atminimo lentą.) Jos paantraštė – „Lieponos-Širvintos parubežės vietovaldų istorinė apybraiža“. Knyga per 300 psl. Jos sumanytojas ir autorius – Vilniuje gyvenantis inžinierius, buvęs VU dėstytojas, Muitinės departamento tarnautojas, dabar kraštotyrininkas Albinas Vaitkevičius. Apie tai rašė vietinė spauda – Vilkaviškio krašto laikraštis „Santaka“ (2012-07-20). Straipsnis pavadintas „Odė savo vaikystės miestui“. Jį galima perskaityti interneto tinklalapyje http://www.santaka.info.
Ieškodama archyvinių medžiagų ir 1912 bei kitų metų dokumentų, dar šių metų žiemą į LLD kreipėsi Pasaulio kybartiečių draugijos vardu Violeta Mickevičiūtė. Mat tuomet Seinuose buvo vyskupija ir kuriant naują parapiją tuometinis vyskupas Antanas Karosas pasirašė leidimą Kybartų bažnyčios statybai. Ši parapija, kaip ir Virbalis, priklausė Kalvarijos apskričiai, Augustavo gubernijai, Seinų vyskupijai.
Teko kreiptis į Seinų kleboną ir Seinų krašto muziejų, į Lomžos kurijos archyvą, vartyti Suvalkų archyvo dokumentus, peržvelgti mikrofilmus, susijusius su Kybartais ir Virbaliu. Seinų muziejus ir klebonas aiškino, kad Seinuose tik dominikonų vienuolių dokumentai išlikę. O dėl lietuviškų dokumentų – tai aiškinta, kad po Pirmojo pasaulinio karo keliantis seminarijai iš Seinų į Vilkaviškį išsivežta ir dokumentus. Taip pat Lomžos vyskupijos archyve tvirtinta, kad nėra jokio dokumento, pasirašyto vyskupo Antano Karoso (1910–1920 m. Seinų vyskupas), nei leidimo Kybartuose statyti bažnyčią. Vien Suvalkų archyve šį tą mažiau ar daugiau susijusio su prašymu pavyko gauti. Liko daug neaiškumų, tad kybartiečių prašymas ir toliau aktualus.
Pasirodo, kad Kybartai dažnai supainiojami su Virbaliu. Archyvuose daug medžiagos, bet vien apie Virbalį (lenkiškai Wierzbołowo). Net knygoje „Kairiajame Nemuno krante“ nuotraukoje – Vilkaviškis, o kažkieno užrašyta Kybartai.
Kybartuose buvo įsteigta gimnazija arba lietuviška mokykla. Leidėjams rūpėjo jos pradžia. Deja, nepavyko aptikti nei Seinuose, nei Suvalkuose senų dokumentų.
Šiemet rugpjūčio 18 d. „Kybartai“ bus pristatyti Vilkaviškio krašto muziejuje per restauruotos Paežerių rūmų ledainės atidarymą. Kybartiečiai labai susidomėję knyga. Pasirodo, tokio enciklopedinio veikalo labai reikėjo…
„Pagal vieną padavimą, Kybartus pastatę 5 broliai dailidės. Tačiau iš istorinių šaltinių žinoma, kad kaimas kūrėsi karalienės Bonos laikais kolonizuojant Sūduvą. Kybartai pirmą kartą minimi 1561 m. Jurbarko ir Virbalio inventoriuje, tuo metu kaime buvo 20 ūkių. 1856 m. Kybartai gavo miesto teises, ėmė sparčiai augti po 1861 m., kai buvo nutiesta Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka iš Lentvario į Virbalį, buvo pastatyta Kybartų geležinkelio stotis. Šiuo geležinkeliu gabenta rusų rašytojo Ivano Turgenevo palaikus palaidoti į Peterburgą, jie 1883 m. rugsėjo 3 d. naktį buvo pašarvoti Kybartų cerkvėje.“
Genutė Pakutkienė, punskas.pl