ENERGETIKA
„Alytuje, Šiauliuose pradėtos eksploatuoti biokogeneracinės jėgainės, dabar dar bus pradėta eksploatuoti Utenoje. Niekada nebūčiau patikėjęs, kad 2012 metais mūsų katilinės atrodys kaip Danijoje. Jų technologijos atėjo į Lietuvą, tai yra didžiulis turtas. Išeinančių dūmų temperatūra yra 40 laipsnių. Tarybiniais laikais niekas nė įsivaizduoti negalėjo, kad temperatūra būtų mažesnė kaip 180-220 laipsnių. Dabar dedamos visos pastangos, kad, gink Dieve, nebūtų prisiliesta prie didžiųjų miestų iškastiniu kuru kūrenamų jėgainių, nes tai yra pusė Lietuvos šilumos ūkio. Vilnius ir Kaunas yra pusė, o visi kiti miestai su miesteliais yra kita pusė. Tai pusei leidžiama, o čia dedamos visos pastangos, kad tik, gink Dieve, Vilniuje ir Kaune nebūtų naudojamas biokuras. Kopenhagoje tokia pat jėgainė kaip Vilniaus trečioji elektrinė sėkmingai veikia kūrenama biokuru ir tiekia šilumą ir elektros energiją miestui. Vilniaus projektas pradėti naudoti biokurą yra parengtas.
Vieno megavato pastatymas biokuro plyno lauko projekte kainuoja 12 mln. litų, Vilniaus elektrinės vieno megavato pervedimas į biokurą kainuotų 2 mln. litų. Didžiulis ekonominis efektas, atsiperkantis per 6 metus, nes gamtinių dujų kaina šilumos tiekimo įmonėms šiandien yra 2 030 litų, biokuro kaina – 650 litų. Jūs palyginkite, koks tai didžiulis skirtumas. Mūsų valstybės vidaus institucijų klausimas, kaip atidaryti finansavimo schemą ir kaip duoti įmonėms galimybę naudojant ir privatų kapitalą įgyvendinti šiuos projektus. Šiandien labai daug kalbame apie langų užklijavimą plėvelėmis ir elektros energijos gaminimą ir nekalbame apie to namo skylės, pro kurią eina šiluma, užtaisymą. Lygiai taip pat akcentuojame monopoliją, kurios nėra šilumos ūkyje, būsimą biokuro monopoliją, kurios irgi nėra, nes yra tarptautinė biokuro rinka ir tas kuras yra daug pigesnis už iškastinį.
Europos Sąjunga skiria paramą, bet tos finansinės paramos valstybės vidaus institucijos nesuteikia biokurui. Galima palyginti: biokuro jėgainei statyti per 7 metus suteikta 150 mln., o vandentvarkai – 3 mlrd. litų, kurių nesugebama įsisavinti. Atsinaujinančių išteklių šilumos ūkiui iš tų 150 mln. taikomas limitas, kad ne daugiau kaip 5 mln. litų vienai jėgainei. Žodžiu, čia yra mūsų valstybės vidaus institucijų klausimas“. Taip kalbėjo Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskusijoje apie tai, kodėl biokuras Lietuvoje yra pamestinuko vietoje.
Kasmet skandinavai iš Lietuvos pas save atsiplukdo daugiau nei 1 mln. tonų biokuro ir pigiai kūrena savo katilines. Kodėl mes atrodome lyg iš kelmo spirti ir nepasinaudojame pigiu kuru? Kvailesni už skandinavus? Valstybė remia biokuro katilinių statybą. Tačiau tik mažuosiuose miestuose. O didmiesčiuose (ten gyventojų išlaidos šilumai yra milžiniškos) valstybė nusprendė neskatinti kainų mažinimo. Apie tai savo nuomones diskusijoje taip pat išsakė Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius bei UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis. „Kodėl Lietuvos energetikoje biokuras pamestinuko vietoje?“ RESPUBLIKA
RINKOS
Lietuvoje bus atliekami mėsos perdirbimo įmonių, ketinančių savo produkciją eksportuoti į JAV, auditai. Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) mėsos sektoriaus sistemos auditą atliks keturi JAV Žemės ūkio departamento Maisto saugos ir inspektavimo tarnybos ekspertai. Jų tikslas – įvertinti mūsų šalies gamintojų pasirengimą eksportuoti savo produkciją į JAV ir įsitikinti mėsos perdirbimo sektoriaus valstybinės kontrolės efektyvumu. Audito metu bus vertinama VMVT vykdoma valstybinė kontrolė, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atliekami laboratoriniai tyrimai ir rizikos vertinimas. Bus atliekami mėsos perdirbimo įmonių, ketinančių eksportuoti savo produkciją į JAV, auditai. Bendradarbiavimas su JAV Žemės ūkio departamento Maisto saugos ir inspektavimo tarnyba vyksta jau apie 20 metų. VMVT tikisi, kad netrukus savo rinką lietuviškai jautienai ir jautienos produktams atvers dar viena didžioji valstybė – Australija. Rugsėjį VMVT lankysis Australijos maisto standartų institucijos auditoriai. „Prieš eksportą – patikra“. RESPUBLIKA
PREKYBA
Parduotuvėse jau prasidėjo nauji mokslo metai ir dėl to mokinių tėvams kyla galvos skausmas. Nors šiemet mokyklinės prekės nebrango, bet šeimų finansinė padėtis nepagerėjo, todėl laukiama daugiau vienkartinės paramos mokyklinėms prekėms įsigyti gavėjų. Pasak prekybos centrų atstovų, būtiniausių mokyklinių reikmenų krepšelis vidutiniškai siekia nuo 50 iki 100 litų ir daugiau. Tačiau prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovės Ramintos Stanaitytės-Česnulienės teigimu, vis dėlto išruošti vaiką į mokyklą kainuoja gerokai daugiau. Prekybininkai pastebi, kad prieš rugsėjo 1-ąją daugiau pinigų mokyklinėms prekėms išleidžia mažesnių miestų ir miestelių nei didmiesčių gyventojai. Pirmieji tam vidutiniškai išleidžia po 350 litų, kiti – po 260 litų.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Rimos Kurlinskienės, nuo liepos 1 iki spalio 20 d. tėvai gali kreiptis į Socialinės paramos skyrių ir prašyti socialinės paramos savo mokyklinio amžiaus vaikams, tačiau tik tie, kurių šeimos pajamos vienam šeimos asmeniui per mėnesį neviršija 525 litų. Šiemet socialinei paramai mokykliniams reikmenims skirta apie 22 mln. litų. Tikimasi, kad vienkartinė parama mokymosi reikmėms bus suteikta 139 tūkst. mokinių. „Išlaidžiausi – pradinukų tėveliai“. KAUNO DIENA
Šiemet permainingi ne tik orai, bet ir prekyba ledais. Pirkėjai mažiau beperka brangių sulčių bei sirupų, gaivinasi vandeniu ir pigesniais vaisvandeniais. „Maxima Lt“ atstovės ryšiams su visuomene Olgos Malaškevičienės teigimu, tarp pernykščių ir šiemetinių pardavimų didelio skirtumo nėra, tačiau šiemetinis birželis nelepino šiltais orais, todėl prekyba šiuo skanėstu suaktyvėjo tik liepą. Pasak UAB „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės Ramintos Stanaitytės-Česnulienės, „Rimi“ parduotuvės vasarą ledų parduoda 10 kartų daugiau nei kitais metų laikais. Ledų gamintojų ir pardavėjų tikinimu, lietuviai savo įpročių nekeičia jau keletą metų – mieliau renkasi tradicinio skonio, be priedų, į vaflinį indelį sudėtus ledus. Kai kurių pirkėjų tikinimu, jie aplenkia sulčių lentynas parduotuvėse dėl to, kad jų pajamos yra per mažos, kad galėtų gaivintis sultimis. O. Malaškevičienė pripažįsta, kad palyginti su gaiviaisiais gėrimais, sultys gana brangios, todėl dauguma žmonių jas keičia į vaisvandenius ar vandenį. Šią vasarą vandens pardavimas augo 5 proc., vaisvandenių – 7 proc. „Šaltos dienos blogos ledų pardavėjams“. RESPUBLIKA
TRANSPORTAS
Palangoje nutarta pailginti automobilių stovėjimo kurorto gatvėse rinkliavos laiką. Vairuotojams teks mokėti ir pasibaigus vasarai. Palangos valdžia ketvirtadienį nusprendė pinigus už automobilių stovėjimą miesto gatvėse rinkti nuo gegužės 15-osios iki rugsėjo 15 dienos. Iki šiol tai buvo daroma tik kalendorinės vasaros mėnesiais. Keisti automobilių stovėjimo apmokestinimo laikotarpį Palangos valdžią vertė reali grėsmė nesurinkti planuotų pajamų. Per tris mėnesius savivaldybė šiemet planavo gauti pusę milijono litų. Tačiau per birželį ir liepą už automobilių stovėjimą kurortui pavyko surinkti tik apie 310 tūkst. litų. Daug diskutavęskurorto politikai galiausiai apsiribojo 4 mėnesiais, kurie prieš kelerius metus Palangos valdžios buvo įvardyti kaip vasaros sezono laikotarpis. „Palanga pinigus rinks ir rudenį“. LIETUVOS RYTAS
ŽEMĖ
Panašu, kad ES jaučiasi jau išsprendusi visos žmonijos problemas, todėl ėmė rūpintis kiaulių gerove. Jau 2013-aisiais Lietuva privalės gyventi pagal kiaulių gerovės direktyvą. Pagal ją veterinarijos gydytojai, pavyzdžiui, privalės prižiūrėti, kad kiaulėms būtų užtikrinti turiningas laisvalaikis, galimybė į saugų seksualinį gyvenimą, pažintys su kitomis kiaulėmis. Jau galiojančiuose ES teisės aktuose nurodoma ir tai, kad kiaulidės turi būti sausos, švarios, išbalintos, nedulkėtos ir be voratinklių, kiaulės turi matyti kitas kiaules, prieš jas draudžiami prievartos veiksmai. „Kiaulėms turėtų būti suteikta teisė pasinaudoti aplinkos teikiamomis galimybėmis, susijusiomis su jų poreikiu judėti bei patenkinti įgimtą smalsumo poreikį. Iš tikrųjų kiaulių gerovė gerokai nukenčia dėl griežtų jų erdvės apribojimų“, – citata iš Lietuvoje dar negaliojančios, bet netrukus įsigaliosiančios direktyvos.
Todėl numatyta, kad kiaulės turėtų erdvės tiek, kiek toli gražu ir ne visi žmonės butuose turi. Pavyzdžiui, kiekvienam kuiliui privalo būti skirta ne mažiau nei 6 kv. metrai, o jei patalpa naudojama ir kuilio giminei pratęsti – ne mažiau nei 10 kv. metrų. Direktyvoje numatyta, kad patalpos, kuriose laikomos kiaulės, būtų švarios, kad jos galėtų saugiai atsigulti. Grindys turi būti tokios, kad kiaulės „nepatirtų kančių“. Be to, būtina imtis priemonių, kad grupėmis laikomos kiaulės tarpusavyje nesipeštų, o smarkuoles raminti „medžiagomis jų smalsumo poreikiui patenkinti“. Tai tikrai nėra pajuokavimai, o tezės iš direktyvos 2008/120/EB, nustatančios būtiniausius kiaulių apsaugos standartus. Gaila, kad žmonės bent jau Lietuvoje neturi tiek daug teisių ir nėra nė vienos žmonių gerovės direktyvos. Tuo tarpu savas direktyvas turi ir veršeliai, ir vištos dedeklės, ir viščiukai broileriai, ir daugybė kitų gyvūnų… „Kiaulės gyvens geriau nei žmonės“. RESPUBLIKA
Gandrai vis dažniau tampa žaibo iškrovos aukomis, tačiau nei kaimų gyventojai, nei specialistai negali pasakyti, kodėl būtent į juos takosi gamtos stichijos. Netoli Lazdijų rajono Teizų kaimo gyvenanti Danguolė Jonuškienė neslepia, jog jai nelengva kasdien pro virtuvės langą matyti našliu likusį gandrą su trimis dar skraidyti neišmokusiais gandriukais, mat moteris matė, kaip į šios šeimynėlės „mamą“ trenkė žaibas. Panašių juos sukrėtusių istorijų pasakoja ir kiti žmonės. Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Klovaitės, dėl to „jokios analizės niekas nėra daręs, todėl galima tik spėlioti“. Kaip pastebi Lietuvos ornitologų draugijos darbuotojai, pastaraisiais metais gandrai vis dažniau kuriasi netradicinėse vietose – ant įvairių stulpų, elektros linijų atramų, o tai pavojinga ne tik elektros tinklui, bet ir paukščiams.
Teigiama, jog stengiamasi pasirūpinti, kad gandrų lizdai būtų perkelti ant saugių įžemintų platformų, pakeliant sukrautus lizdus aukščiau. Nuo 2009-ųjų jau iškeltos 2 896 platformos virš elektros linijų atramų, taip pat iškelta beveik 500 dirbtinių gandrų lizdų platformų ant pastatų stogų. Pasak Lietuvos ornitologų draugijos direktoriaus Liutauro Raudonikio, šiuo metu Lietuvoje turėtų perėti apie 18 tūkst. gandrų porų, nes pavasarį buvo suskaičiuota apie 20 tūkst. gandralizdžių. Tiesa, kai kurie jų šią vasarą buvo tušti. „Gandrai traukte traukia žaibus“. LIETUVOS ŽINIOS
Pagal ELTĄ