POLITIKA
Paaiškėjo, kad Europos Sąjungos paramą galima naudoti ir ne pagal paskirtį. Pavyzdžiui, už daugiabučiams renovuoti skirtus pinigus įsigyti naujų sraigtasparnių. Aplinkos ministerija teigia, kad naujus orlaivius naudotų aplinkai stebėti ir gelbėjimo darbams, nors tokias pat funkcijas atlieka ir Valstybės sienos apsaugos departamento bei Karinių oro pajėgų turimi sraigtasparniai. Besibaigiant kadencijai Vyriausybė nusprendė save palepinti naujais žaislais. Iš fondo JESSICA, skirto daugiabučių namų renovacijai, ketinama nurėžti 40 mln. eurų (138 mln. litų) ir už juos įsigyti tris sraigtasparnius. Jie atitektų Aplinkos ministerijai. Panašu, kad už daugiabučių modernizavimą atsakinga Aplinkos ministerija jau antrąkart lipa ant to paties grėblio. RESPUBLIKA
Paklaustas, ar galima ES struktūrinių fondų lėšas naudoti ne pagal paskirtį, aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas aiškino, kad sąsajų tarp aplinkos stebėjimo ir daugiabučių renovacijos yra. „Atėmimas čia tik toks, kad vis tiek tai pačiai aplinkai bus naudojama – vis tiek tiems patiems Lietuvos Respublikos poreikiams“, – „Respublikai“ sakė jis. – „Kai bus malūnsparniai nupirkti, tada ir bus numatyta, kada ir kur jie stebės“. Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis Vyriausybės užmojus vertina kaip pasityčiojimą iš daugiabučių gyventojų: „Jiems reikia sraigtasparnių nebent iš išorės stebėti, kaip griūva namai: tik šitaip galėčiau šį pirkinį su daugiabučių renovacija susieti“. J.Antanaičiui apmaudu, kad dėl stringančios renovacijos kaltė suverčiama daugiabučių gyventojams. RESPUBLIKA
45 vietos naujos kadencijos Seime ir valdančioji koalicija su kitomis politinėmis jėgomis, galbūt tik išskyrus konservatorius. Tokie apie grįžimą į valdžią jau seniai paskelbusių socialdemokratų užmojai. Sostinės „Litexpo“ parodų centre užvakar į konferenciją susirinkę socialdemokratai ne tik žadėjo šviesų rytojų, bet ir pliekė visus konkurentus. Pylos gavo ne tik valdantieji konservatoriai, bet ir partnerė opozicijoje Darbo partija. Buvo surengtas teatralizuotas partijos kandidatų į Seimą „pasižadėjimas rinkėjams“, į dangų paleista raudonų balionų. Partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius žadėjo, kad gavę valdžią kairieji tuojau pat puls gaivinti ekonomikos, skatinti verslo, grąžins mokesčių lengvatas ir apskritai persvarstys mokesčių politiką, kurs savąją energetikos strategiją. Tiesa, ką darys su Seimo jau patvirtintu naujos atominės elektrinės projektu, kairiųjų lyderis dar neatskleidė. LIETUVOS RYTAS
Beveik visi pirmojo dešimtuko atstovai kandidatuos vienmandatėse apygardose, išskyrus europarlamentarus Viliją Blinkevičiūtę ir Zigmantą Balčytį. Tai skatina įtarti, kad šie du politikai sąraše yra tik dėl reklamos ir po rinkimų arba liks Briuselyje, užleisdami savo vietas Seime kitiems, arba iš karto pretenduos į ministrų postus. Bene didžiausia sąrašo naujiena – jame nebėra Seimo ir didžiosios politikos veterano, parlamento vicepirmininko Česlovo Juršėno. LIETUVOS RYTAS
Liberalų sąjūdžio taryba patvirtino kandidatų į Seimą sąrašą, kurio viršūnėje greta politikos senbuvių atsidūrė sporto pasaulio atstovai, aukštų postų netekę teisėsaugininkai. Liberalų sąjūdį į rinkimus vėl ves jo pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Per skandalą iš posto išverstas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Vitalijus Gailius ir buvęs generalinio policijos komisaro pavaduotojas Kęstutis Tubis atitinkamai užima 11-ąją ir 16-ąją vietas, krepšinio klubo „Sakalai“ direktorius Linas Kvedaravičius – dvidešimtas. Nacionaline vertybe pasiskelbusi poetė Dalia Teišerskytė, prieš 4 metus sudarytame Liberalų sąjūdžio sąraše buvusi ketvirta, dabar nukrito į 22-ąją vietą. LIETUVOS RYTAS
„Tokių asmenybių kaip Algirdo Brazausko ar Vytauto Landsbergio laikai jau praėjo, o dabar dominuoja penkiasdešimtmečių šešiasdešimtmečių karta, kuriai labiau tiktų partijos funkcionierių titulas. Sunku pasakyti, kas tai lėmė. Galbūt ryškių asmenybių, kilusių iš tam tikrų aiškių politinių srovių ar partijų bei jas kūrusių, nebėra todėl, kad baigėsi dramatiškų istorinių sukrėtimų, lūžių epocha. Gal partijos nebegali pagimdyti tokių žmonių ir todėl, kad jomis visiškai nepasitikima ir kad jos yra per mažos, be to, atitrūkusios nuo visuomenės“,- sako politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas. LIETUVOS RYTAS
Šiandien valstybės įstaigose pradės veikti emigravusių lietuvių viliojimo į Tėvynę programa. Žadama įdarbinti 20 talentingiausių jaunų žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Kasmet aukštuosius mokslu baigia daugiau nei 5000 jaunų, talentingų Lietuvos piliečių. Jaunuoliams, įgijusiems aukštojo mokslo diplomą, įdarbinimo galimybės itin ribotos, ką jau kalbėti apie įsidarbinimą viešajame sektoriuje. Buvęs švietimo ir mokslo ministras prof. Zigmas Zinkevičius sako, kad ne nuo to galo pradedama. VAKARO ŽINIOS
Kas galėjo slapta klausytis dešiniųjų ir sekti juos, posėdžiaujančius savo partijos centrinėje būstinėje Vilniaus senamiestyje? Specialiosios tarnybos, politiniai oponentai ar užsienio šnipai? Į tokius dešiniųjų klausimus atsakymus turėjo pateikti prokurorai. Prieš mėnesį konservatoriai paskelbė savo būstinėje sostinėje radę klausymosi aparatūrą. Tačiau prokurorai, užuot į klausimus atsakę, tyrimą nutraukė. Be to, ir patys sostinės konservatoriai, regis, prokurorų tyrimo nenorėjo Į įvykio vietą atvykusiems specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams esą rastos klausymosi aparatūros jie neperdavė. Dienraščio žiniomis, konservatorių būstinės vadovai tuomet keistai teisinosi, esą rasta klausymosi aparatūra ėmė ir pasimetė. O gal tai tebuvo dešiniųjų triukas prieš rinkimus? KAUNO DIENA
Politiko Bronislovo Kučinsko visureigį pėstiesiems derėtų įsidėmėti. Policijos duomenimis, per kelis mėnesius jis partrenkė mažiausiai dvi pėsčiąsias. Tiesa, vieną įvykį pažeidėjas neigia. „Kodėl jūs taip? Šitiek žmonių mane per perėją praleido, o jūs mane traiškote“,- skausmo perkreiptomis lūpomis politiko B.Kučinsko klausė 40 metų pradinukų auklėjimui atidavusi Genovaitė Augevičienė. Moteris pasakojo, kad šių metų vasario vakarą ją savo visureigiu „Nissan Terrano“ partrenkęs ir sužalojęs B.Kučinskas nė neatsiprašė. Buvęs miesto savivaldybės tarybos narys tikina: moteris incidentą išsigalvoja. Apskritai policijos duomenų bazėje B.Kučinsko pavardė paminėta ne sykį ir ne du. KAUNO DIENA
KULTŪRA
„Norėjosi įgyvendinti vieną iš neįmanomų jaunystės troškimų – parašyti rytietišką knygą“, – sakė Aidas Marčėnas, neseniai išleidęs japoniškų tankų forma parašytų eilėraščių knygą „Ištrupėjusios erdvės“. „Ištrupėjusios erdvės“ (LRS leidykla) – dvyliktoji Nacionalinės premijos laureato A.Marčėno poezijos knyga, kurioje 51 metų poetas savo kasdienius išgyvenimus ir dabarties pasaulio būsenas įspraudė į japoniškų penkiaeilių – vadinamųjų tankų – formą. A.Marčėnas, nors ir ne itin noriai, bet sutiko su „Lietuvos rytu“ pasidalyti mintimis tiek apie savo gyvenimą ir kūrybą, tiek apie lietuvių poezijos padėtį dabarties pasaulyje. „Vienas žodis gali virsti poezija, bet tuomet labai svarbūs kontekstai. Su vienu žodžiu išsiversti sunkoka. Iš dviejų galima daug poezijos sukurti. O iš trijų, Viešpatie, kiek! Vienaeiliai mane išties labai domina. Tačiau šios knygos atveju sau kėliau visai kitas užduotis. Supratau, kad viena didžiausių gyvenimo vertybių – žmonės, kuriuos sutikau šitame pasaulyje, kad nėra atsitiktinumų. Pabandžiau su jais kalbėtis, aiškintis, ką jie man reiškia. Todėl „Ištrupėjusiose erdvėse“ tiek daug dedikacijų tiek gyviesiems, tiek mirusiesiems, sankalbų su jais“,- sakė Aidas Marčėnas. LIETUVOS RYTAS
Daugiau kaip dvidešimt metų Pakruojyje esantis kraštiečio profesoriaus Stasio Ušinsko memorialinis kambarys – išpuvusiomis lubomis, niekada neremontuotas. Jo duris kartą per savaitę atveria tik valytoja. Savivaldybė šį kambarį reklamuoja, kaip vieną iš lankytinų rajono objektų. Memorialinį kambarį retkarčiais lanko moksleiviai, žmonės iš kitų rajonų. S.Ušinsko giminės čia neužsuka. Pakruojiečiai dailininko atminimu nesidomi. Savivaldybės Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Birutė Vanagienė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog memorialinis kambarys – ne muziejus, lėšų jam išlaikyti Savivaldybė neskiria. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
„Helsinkio muzikos festivalio, skirto šio miesto 200-osioms metinėms, kulminacija tapo Richardo Wagnerio „Tristanas ir Izolda“ su Violeta Urmana. Susiruošus į Helsinkį intrigavo jau tai, kad opera du vakarus turėjo būti rodoma ne naujajame Suomijos nacionalinės operos teatre ar legendinio architekto suprojektuotoje koncertų salėje „Finlandia“, bet netoliese prieš porą metų iškilusiame Helsinkio muzikos centre, kuriame telpa apie 2000 klausytojų. Tačiau svarbiausias kelionės tikslas buvo išgirsti V.Urmanos sukurtą Izoldą“,- rašo Audronė Žigaitytė, muzikos kritikė. – „V.Urmanos Izoldos geografija įspūdinga: nuo 2008-ųjų šią partiją ji jau atliko Japonijoje, Bregenco festivalyje Austrijoje, Vienos valstybinėje operoje, Kelno filharmonijoje, Londono „Royal Albert Hall“ bei „Royal Festival Hall“, Liucernoje, Dortmunde, Birmingame, Berlyno filharmonijoje.“ LIETUVOS RYTAS
TEISĖTVARKA
Meilė atima protą. O jei ji dar ir nelaiminga, tai pastarojo nelieka visiškai. Tai savaitgalį įrodė merginos atstumtas jaunas Šilutės gyventojas, specialiai sukėlęs avariją, kuri niekuo dėtai moteriai galėjo baigtis ne tik sužalojimais, bet ir gerokai tragiškiau. Jaunas vyras prisipažino sąmoningai pasukęs į priešingą eismo juostą ir taranavęs pirmą pasitaikiusį automobilį. Sveiku protu nesuvokiamą elgesį jis teisino ką tik patirtu sukrėtimu, kai sužinojo, kad jo meilė neturės laimingos pabaigos. Teigiama, kad iš savo merginos išgirdęs apie skyrybas, jis pirmiausiai ketino sudeginti jos „Volkswagen Golf“, vėliau – vairuojant didžiuliu greičiu trenktis į medį, bet galiausiai sužalojo niekuo nekaltą žmogų. RESPUBLIKA
Aukų neįgaliems vaikams prašančioms motinoms pavojinga platinti skelbimus internete. Geradarių paaukoti pinigai gali atsidurti sukčių kišenėje. Tuo įsitikino tris neįgalius vaikus auginanti šiaulietė. Vieniša neįgalių vaikų motina 36 metų Daiva Gavorskienė nemoka naudotis internetu. Tačiau vien socialiniame tinkle „Facebook“ jos vardu sukurti trys puslapiai. Iš paramos fondo „Children“ interneto tinklalapio tekstą apie D.Gavorskienės vaikų ligą nukopijavęs aferistas jį išplatino daugybėje nemokamų interneto svetainių, taip pat – įvairiose tinklo „Facebook“ skiltyse. Teksto apačioje jis nurodė ne D.Gavorskienės, bet savo sąskaitos numerį, esantį kitame banke. Pirmųjų įplaukų sulaukęs paramos prašytojas dar labiau suaktyvėjo. Šiomis dienomis internete pasirodė naujų jo skelbimų. Išmaldos prašytoją susekė SEB banko darbuotojai, pastebėję, kad jo sąskaita sparčiai pildosi. Bankininkams sukėlė įtarimų internete su daugybe klaidų išplatintas paramos prašymas. Apie svetimu vardu besidangstantį prašytoją jie pranešė policijai. Policijos pareigūnams tokie pranešimai – dar naujiena. Panašių skundų yra sulaukę tiktai kelių miestų komisariatai. – Parama neįgaliesiems maitina ir aferistus. LIETUVOS RYTAS
Po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas uždrausti nepilnamečiams asmenims rūkyti viešose vietose, drausti nepilnamečiams rūkyti nebegali ir Klaipėdos bei kitų miestų savivaldybių tarybos. Paragintos Vyriausybės atstovo tarnybos, jos turės savo sprendimus atšaukti. Paaiškėjus galutiniam LVAT sprendimui Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš išsiuntė teikimus Klaipėdos, Neringos ir Šilutės rajono savivaldybės merams ragindama panaikinti sprendimus, draudžiančius nepilnamečiams rūkyti viešose vietose. „Kadangi tarybas sudaro ne vienas ir ne du žmonės, gali nutikti visokių atvejų. Jeigu Tarybos nariai nubalsuotų prieš draudimų atšaukimą, tektų kreiptis į teismą. Baigtis vis tiek būtų vienoda – sprendimai drausti nepilnamečiams rūkyti viešose vietose turėtų būti atšaukti. Tai tik laiko klausimas“, – teigė D. Kerekeš. VAKARŲ EKSPRESAS
Per langą įlipęs plėšikas 86 metų moterį smaugė, mušė ir iš jos reikalavo pinigų. Bet moteris tylėjo. Policija jau kitą rytą sulaikė pensininkės skriaudėją, kuris neseniai yra grįžęs iš kalėjimo. Nekviestas svečias pareikalavo, kad pensininkė atiduotų visus turimus pinigus. „Pasakiau, kad neturiu pinigų. Jis pradėjo mane smaugti ir mušti per veidą. Norėjau pro duris išbėgti pas kaimynus, bet jis mane jėga grąžino ir parstūmė ant grindų“, – pasakojo moteris. Supratusi, kad plėšikas taip paprastai jos nepaliks, pensininkė sumanė pagudrauti. Ji pasakė, kad pinigus laiko lauko virtuvėlėje. Išėjusi į lauką, ji tikėjosi pasprukti pas kaimynus ir prisišaukti pagalbos. Bet įsibrovėlis ją palydėjo iki pat virtuvėlės. Supratęs, kad buvo apgautas, jis stūmė moterį ant žolės ir vėl mušė. „Aš jam sakiau, kad nebeverstų namų ir nebeieškotų, nes nieko nesuras. Liepiau eiti iš kur atėjo, nes man laikas melstis ir miegoti. Kol jis vis dar ieškojo pinigų, aš pradėjau garsiai kalbėti maldą „Viešpatie, atitolink neprietelius“, – pasakojo Ona P. LIETUVOS RYTAS