Valinčiai – vidutinio dydžio kalvotas kaimas, įsikūręs XVII a. pradžioje apie 2 km į rytus nuo Punsko, prigludęs prie Lenkijos ir Lietuvos sienos, nuo amžių veikiamas lietuvių kultūros, atrodo, niekuo ypatingu neišsiskiriantis iš kitų 32 Punsko valsčiaus kaimų. Tačiau dėl savo praeities, karo audrų ir negandų vertas dėmesio ir pažinimo. Sodžiaus praeitis ir dabartis – tai visų pirma paprasti žemdirbiai, mokytojai, o kartu ir visuomenininkai, liaudies kultūros puoselėtojai ir kovotojai dėl lietuviško žodžio bažnyčioje, mokykloje ir visuomeniniame gyvenime.
Bendras kaimo plotas – 609,80 ha. 2008 m. statistikos duomenimis, čia yra 26 sodybos ir 164 gyventojai. Didžioji kaimo gyventojų dauguma – lietuviai. Yra 3 mišrios šeimos.
Teksto ir nuotraukų autorė Rima Vaznelytė
- Valinčių kaimo paminklinis akmuo
Tai dar ne visi Valinčių kaimo kryžiai. Nėra nuotraukų paminklų: Juozo Vaznelio (dabar Dzemionai), Veronikos Bansevičiūtės (dabar Baranauskai),Leono Ramanausko (dabar Jonušoniai),Kazimiero Valinčiaus, o taip pat geležinio kryžiaus prie Petro Staskevičio sodybos(dabar Malkinskai),gražiaus kryžiaus pagaminto iš medžio prie buvusios Vaznelių (Baltaūsių) sodybos. Labai gražius, geležinis, kaimo kryžius stovi prie kelio Trakiškės – Burokai.