EKONOMIKA
Visos savivaldybės skolingos ir toliau ruošiasi skolintis. „Sodra“ deficitinė. Gyventojai čiumpa greitąsias paskolas. Valdininkija kliedėte kliedi apie ES finansinę paramą. Kas mes? Visi su išsukiotomis galūnėmis? Lietuviui skola reiškė naštą ir gėdą. Reiškė nesugebėjimą gyventi. O dabar skola reiškia garbę. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas jau guodžiasi, kad komerciniuose bankuose mažėja paskolų portfelis. O indėlių daugėja. Kažkaip negražu. Dalis lietuvių dar taupo, neišlaidauja. O tai prieštarauja sapno ir žaizdoto pasaulio logikai. Juk bankai tik tada jaučiasi pasaulio valdovais, kai iš jų per daug skolinamasi. Jokiu būdu ne per mažai. RESPUBLIKA
„Mes galime sakyti, kad globalizacija yra tai, kad šiandien Švedijos bankai pas mus veikia. Čia ne tiek globalizacija, čia europizacija, nes tie bankai nėra tokie globalūs, jie daugiau veikia Europos regione. O krizės priežastys buvo grynai vidinės, kai tie patys bankai nustojo kredituoti mūsų pramonę. Arba sprogęs nekilnojamojo turto burbulas su pasekmėmis – tai mūsų vidiniai dalykai, mūsų valdžios negebėjimas ar nenoras tvarkytis. Žinoma, buvo pasaulinės krizės poveikis Lietuvai, bet mes žinome, kad kitose šalyse ekonomikos krito 2-3 procentais, o pas mus – 15. Mes negalime sakyti, kad nukentėjome tik nuo globalizacijos“,- sako profesorius Romas Lazutka. RESPUBLIKA
Rekordinis Lietuvos laukuose išaugintas grūdų derlius džiugina ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) krovos kompanijas. Šiomis dienomis kai kuriose jų prasidėjo intensyvi grūdų krova. Praėjusią naktį grūdai pradėti perkrauti ir didžiausios KVJU krovos bendrovės AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) grūdų terminale. Prie kompanijos krantinių prisišvartavo „Panamax“ tipo laivas, Maršalų salose registruotas 82 tūkst. tonų talpos „Liberty Dream“. KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža informavo, kad jei nesutrukdys prapliupęs lietus, į laivo triumus per 3-4 paras bus pripilta apie 63-67 tūkst. tonų Lietuvoje išaugintų grūdų. Ši Lietuvoje išauginto ir iškulto derliaus partija bus išplukdyta į Afriką. „Grūdus priimsime nenutrūkstamu srautu, patys juos perkrausime į vienas po kito atplaukiančių „Panamax“ tipo laivų triumus“, – „Vakarų ekspresui“ sakė KLASCO vadovas. Šiemet ši krovos kompanija planuoja perkrauti apie 2,5 mln. tonų grūdų. Pernai grūdų krova siekė viso labo 700 tūkst. tonų. VAKARŲ EKSPRESAS
ENERGETIKA
Kuro kainoms degalinėse šturmuojant naujas aukštumas, pardavėjai teisinasi nebeturį galimybių jų augimo „amortizuoti“ savo pelno sąskaita. Dangstomasi naftos brangimo tendencijomis tarptautinėse rinkose. Analitikai prognozuoja, kad artėjant žiemai ir augant naftos produktų paklausai, benzinas tik brangs, o netrukus išauš diena, kai litras benzino Lietuvoje kainuos ir 6 litus. Be to, naftos brangimą lemia ir euro kurso smukimas dolerio atžvilgiu, mat už šią žaliavą paprastai atsiskaitoma JAV doleriais. Prieš pustrečių metų konkurenciją vidaus rinkoje sumaniusi padidinti vieną didžiausių degalinių tinklų valdanti bendrovė „Lukoil Baltija“ pradėjo pardavinėti ne Mažeikiuose pagamintus, o importuotus degalus. Šiemet „Lukoil Baltija“ importavo penkis tanklaivius įvairių rūšių degalų, tačiau galutinei kuro kainai degalinėse tai jau įtakos nebedaro. VAKARŲ EKSPRESAS
„Akivaizdu, kad Energetikos ministerija nesiruošia palengvinti gyventojams mokėjimo už šildymą naštos, todėl šilumos vartotojų laukia sunkus šildymo sezonas. Jau dabar šilumos kainos dėl radikaliai brangusių importuojamų gamtinių dujų aukštesnės nei pernai. Ministerijos nenoras sumažinti gyventojų išlaidas už šildymą, nedidinant elektros kainų, yra nesuprantamas“,- sakė LŠTA tarybos pirmininkas Andrius Janukonis. Kondensaciniu režimu dirbanti Lietuvos elektrinė kūrena brangias gamtines dujas ir į Elektrėnų marias išmeta atliekamą šilumą. LŠTA pirmininko teigimu, vien per praėjusį šildymo sezoną prarasta šiluma kainavo apie 150 mln. litų. LIETUVOS ŽINIOS
FINANSAI
Biudžetas – kiauras, tad į naująjį Seimą neišrinktiems parlamentarams sumokėti išeitinių kompensacijų nebus iš ko. Išeitys kelios – keisti įstatymus ir pinigų iš biudžeto prašyti daugiau. Tad parlamento vadovybė rudens laukia su nerimu, nors dar neaišku, kiek parlamentarų pasikeis.Prognozuojama, kad į naująjį Seimą gali būti neišrinkta apie 70 dabartinių parlamentarų. Seimo finansininkė aiškino, kad parlamento kanceliarijos biudžetas antrą šių metų pusmetį gali dar labiau patuštėti, nes brangsta komunalinės ir kitos paslaugos. „Turime problemų, bet tai yra mūsų problemos. Turime jas išspręsti ir kaip nors vyniotis“,- sakė ji. KAUNO DIENA
Iš didžiosios politikos trauktis nusprendę Seimo vicepirmininkai Česlovas Juršėnas ir Česlovas Vytautas Stankevičius tautos atstovybę paliks ne tuščiomis. Visų kadencijų Seime dirbusiam socialdemokratui Č.Juršėnui turės būti išmokėta šešių. Konservatoriui Č.V.Stankevičiui – keturių mėnesinių atlyginimų dydžio išeitinė kompensacija.Anot Seimo vicepirmininko Č.Juršėno, jo alga į rankas yra kiek daugiau nei 7 tūkst. litų. Tad ilgamečio parlamentaro išeitinė kompensacija turėtų sudaryti daugiau kaip 42 tūkst. litų atskaičius mokesčius.LIETUVOS ŽINIOS
ĮMONĖS
Lietuvai atsirūgo kažkada su Argentinos verslininkais pasirašytos sutartys dėl žvejybos – teismai po 20 metų pripažino čia veikusios įmonės „Jūra“ skolas. Reikalaujama atlygio – per 55 mln. litų. Bankrutavusios valstybinės įmonės „Jūra“ jau seniai nebėra, bet jos skolos liko ir kas nors jas privalo atlyginti. Tai pareiškė Argentinos verslininkai, kažkada atvilioję į šią šalį Lietuvos žvejybos laivus, žadėję aukso kalnus, kai tik bus pasirašytos komercinės sutartys dėl bendrosios veiklos. „Jūra“ neišnyko be pėdsakų – į metalo laužą nesupjaustytus žvejybos ir transporto laivus dabar valdo kiti šeimininkai. Argentinos jūrų teisės specialistai dabar nagrinėja šių laivų registro duomenis, svarsto galimybes juos konfiskuoti, kad būtų atlygintos senųjų „Jūros“ kreditorių skolos. LIETUVOS RYTAS
TRANSPORTAS
Pigūs skrydžiai, pritraukę didelius keleivių srautus, kartu pritraukė ir daugiau rūpesčių. Dažnas keleivis kelionę baigia vos pasiekęs registratūrą, mat išgertas alkoholio kiekis jį „išskraidina“ kiek anksčiau nei derėtų. Ir nors dažniausiai šiame kontekste minimi lietuviai, statistika rodo, kad nuo mūsų neatsilieka ir svečiai iš užsienio. Kauno oro uosto duomenimis, neblaivių keleivių procentas padidėja artėjant didžiosioms metų šventėms, t. y. gruodžio – sausio mėnesiais. Šiuo laikotarpiu sulaikytų keleivių būna apie 4-6 per mėnesį, paprastu laikotarpiu – 1-2. Paklaustas, ar nėra taip, kad pareigūnams drąsiau prieiti prie oro uoste lėbaujančių tautiečių nei prie ne mažiau triukšmo ir rūpesčių keliančių užsieniečių, Civilinės aviacijos administracijos direktorius tikino, kad taip nėra. VAKARO ŽINIOS
VERSLAS
Šiais metais iš nelegalia atrakcionų veikla pagarsėjusių olandų estafetę populiariausiame šalies kurorte perėmė Lietuvos verslininkai. Neturėdami savivaldybės leidimo jie atrakcionų parką atidarė Vytauto gatvėje. Žemės sklypų, kuriuose veikė atrakcionai, ir pastarųjų savininkai ilgai ignoravo ne tik miesto valdžios, bet ir teismo sprendimus ją nutraukti. Tai galutinai perpildė Palangos mero Šarūno Vaitkaus kantrybę. Supratęs, kad vietos Temidė yra bejėgė prieš vasarą kurorte savivaliaujančius verslininkus, jis šio mėnesio pradžioje pagalbos paprašė Nacionalinės teismų administracijos. Apie susidariusią padėtį meras informavo ir prezidentę Dalią Grybauskaitę. Neaišku, ar dėl to, tačiau netrukus Vytauto gatvėje įsikūrę atrakcionai buvo uždaryti, o verslininkai, viešai keikdami valdžią dėl verslo žlugdymo, liedami ašaras, visai Lietuvai demonstravo, kaip ardo atrakcionus. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad šios ašaros buvo krokodilo. Triukšmui kiek nurimus, šalia vasaros estrados esantys atrakcionai vėl atvėrė duris. RESPUBLIKA
Šiaulių rajono Žeimių kaimo gyventojai sukilę – kaimynystėje verslininkas Darius Karlinskas planuoja auginti tūkstančius audinių. Fermai statytis neketina prašyti leidimo, juoba paisyti kaimynų protestų, bet tvirtina: „Viskas bus daroma pagal įstatymą.“ Ginkūnų seniūnijoje, Žeimių kaime, D. Karlinskas yra įsigijęs beveik 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Projektas nėra patvirtintas, tačiau žemės sklype jau stumdomos. Ginkūnų seniūnė Vilija Kvasienė prognozavo: „Visi Žeimiai taps negyvenama sala, bus įkalinti smarvės, kas čia norės gyventi, sklypai nuvertės.“ Seniūnės tikinimu, vyraujantys vėjai yra tokie, kad Žeimių link neš kaimo pašonėje ant kalniuko planuojamos statyti audinių fermos smarvę. Jau dabar kaimas jaučia Ginkūnų paukštyno kvapus, nors paukštynas yra už poros kilometrų. „Buvau nuvažiavusi pažiūrėti audinių fermų prie Kužių, smarvė, kirų pulkai skraido, kaip virš sąvartyno“, – dalijosi įspūdžiu seniūnė. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
ŽEMĖ
Užtvenkti bebrų ir kone džiunglėmis tapę melioracijos grioviai neatlieka savo paskirties – nedrenuoja laukų. Ūkininkai skatinami juos išvalyti. Už atliktus darbus yra numatyta parama, kuri kaimo plėtrai skiriama iš Europos žemės ūkio fondo. Vandens nė nematyti. Tai, kad čia melioracijos grioviai, galima numanyti tik iš vešlių krūmų ir medžių juostų, nutįsusių per nušienautas pievas. Grioviai maitina augaliją ir iš jos užtvankas renčiančius bebrus. Tačiau nebesiurbia iš laukų drenažo vandens. „Iškirsti šitokius didelius medžius nebus paprasta. Lauksiu žiemos, kol vanduo nuseks ir pakrantės užšals“, – sako Biržų rajono Nemunėlio kaime ūkininkaujantis Robertas Miliauskas. Biržų rajonas – vienas tų, kurių ūkininkai greičiausiai sujudo. Vasaros pradžioje jie vieni pirmųjų pateikė paraiškas paramai pagal minėtos programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ gauti. Ji skiriama melioracijos grioviams tvarkyti. LIETUVOS RYTAS
Praėjusių metų pradžioje žemyn pradėjusios ristis pieno supirkimo kainos vis dar neria žemyn. Kvailių vietoje atsidūrė ne tik pieno gamintojai, bet ir pieno produktų valgytojai. Pieno kaina krenta, o iš jo pagamintų produktų kaina sumažėjo labai nedaug. Ir tai ne visų produktų. Kodėl taip yra, atsakymo niekas neranda ir tvirtina, kad tokia situacija laikina. Kiek laikina? Kol pieno perdirbimo magnatai prikaups pigios žaliavos sandėlius, o vėliau iš jų pardavinės brangiai? Žemdirbius stebina dar ir tai, kad saviems žemdirbiams grašius mokančios įmonės pieno daug brangiau gabenasi iš Estijos. „Žemės ūkio bendrovėms geriau, joms keliais centais daugiau, nepalyginsi su mažaisiais“, – neišsisukinėjo Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis. Anot J.Kraujelio, šiai nenormaliai situacijai sutramdyti yra tik vienas būdas – pieno gamintojai turi jungtis į pieno gamintojų organizacijas, o organizacijos turi jungtis į asociacijas. Šį procesą iki šiol stabdė žemdirbių polinkis galvoti tik apie save. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ