POLITIKA
Šiemet kalendoriuje ant šeštadienio langelio išdidžiai atsistojusi rugsėjo pirmoji visoje Lietuvoje sukėlė didžiulę sumaištį. Imta ginčytis, kada rengti šventę – tikrąją dieną ar pirmadienį, rugsėjo 3-iąją. Iškilo dilema – mokėti mokytojams didesnius atlyginimus už darbą laisvadienį ar šventę nukelti, tačiau niekuo neišsiskiriantį šeštadienį praleisti „sausai“, mat rugsėjo 1-ąją prekiauti alkoholiu draudžiama. Galų gale, leista apsispręsti pačioms miestų savivaldybėms. „Rugsėjo 1-oji paskelbta švente. Tai diena, kai vaikai grįžta į mokyklas. Alkoholiu prekiauti tą dieną buvo uždrausta, nes norėta, kad šį šventinė diena būtų sveikesnė ir saugesnė. O Švietimo ir mokslo ministerija padarė šiurkščią klaidą ir turėtų prisiimti atsakomybę. Taip lengvai kaitalioti įstatymų mes negalime, todėl prieš perkeliant šventes reikėtų gerai pagalvoti. Juk Velykų ar Naujųjų metų nekeliame į kitas dienas vien tam, kad kažkam tai pigiau atsieina“, – teigė Seimo narys Antanas Matulas Matulas. VAKARŲ EKSPRESAS
Aukštojo mokslo sistemą būtina tobulinti, konstatuota Klaipėdos universitete vykusioje konferencijoje, į kurią susirinkę Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių atstovai kartu su politikais, rektoriais ir verslininkais diskutavo aukštojo mokslo finansavimo, socialinės studentų gerovės ir studijų kokybės temomis. „Buvo parengtos politinės programos ir studentų niekas per daug neklausinėjo, taigi norime pateikti savo aukštojo mokslo viziją“, – asamblėjoje „Pokyčių vėjai“ kalbėjo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis. Ilgiausiai ir intensyviausiai asamblėjoje buvo aptariamas studijų kokybės klausimas. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tikino, esą studijų kokybė Lietuvoje yra gera. Kaip pavyzdį jis įvardino Vilniaus universitetą, kuris buvo įtrauktas į 600 geriausių pasaulio universitetų sąrašą. Vilniaus miesto verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas Rimvydas Jasinavičius: „Mane šiurpina, kad 20-mečiai žmonės nori viską gauti. Vadinasi, kažkas turi duoti. Lygiai taip pat baigę universitetą norite gauti darbą. Problema ta, kad dabar švietimo sistema ruošia darbgavius“, – kalbėjo R. Jasinavičius. Anot jo, švietimo sistema disbalansuoja darbo rinką siūlydama tiek daug įvairaus profilio ir krypčių specialistų, o studentai ruošiami taip, kad dalis jų tikrai nesulauks darbo po studijų – dėl paklausos nebuvimo. VAKARŲ EKSPRESAS
Per artimiausius 12 mėnesių 13 proc. šalies gyventojų turi ketinimų patys išvykti į užsienį dirbti ar ieškoti darbo. Nauja yra tai, kad šiemet, palyginti su ankstesniais metais, darbo svetur ketina ieškoti nemažas pajamas gaunantys , aukštąjį išsilavinimą turintys, aukštesnes pareigas einantys žmonės. Tarp ketinančių išvykti dirbti arba ieškoti darbo kitose šalyse yra daugiau 25-34 metų vyrų. Darbo svetur ketina ieškoti net aukštuomenė. VAKARO ŽINIOS
„Jeigu darbdavys išnaudoja darbuotojus kiek galėdamas, jie bėga į užsienį, kur į juos žiūrima ne kaip į uždarbiavimo priemones. O ir darbdavys nori emigruoti iš šalies, nes jaučia socialinį spaudimą“,- svarstė bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas. Anot jo, visuomenė linkusi manyti, kad emigrantai iš šalies išvyksta vien dėl pinigų: „Tačiau aš manau, kad lietuviai į užsienį dažnai išvažiuoja, dėl prasto santykio su verslu ir viešojo sektoriaus infrastruktūra“. KAUNO DIENA
„Pastebėjome, kad šiais metais, palyginti su ankstesniais, darbo svetur ketina ieškoti žmonės, gaunantys dideles pajamas, turintys aukštąjį išsilavinimą, einantys aukštesnes pareigas. Tuo tarpu 2010 metais daugiau ketinimų darbo ieškoti užsienyje buvo tarp jaunimo (15-24 m.), studentų, žmonių, gaunančių mažesnes pajamas (600 litų vienam šeimos nariui) bei įgijusių vidurinį išsimokslinimą. Tai rodo, kad situacija šalyje negerėja bei paliečia ir kitus socialinius sluoksnius“, – sako RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė. RESPUBLIKA
KULTŪRA
Šimtmečius skaičiuojančio Leipcigo simfoninio orkestro muzika Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) vakar švytėjo lyg senas rausvas auksas. Mūsų šalies sostinėje geriausių pasaulio orkestrų paradą emocingu koncertu pratęsė seniausias pasaulyje miesto simfoninis kolektyvas – Leipcigo „Gewandhaus“ orkestras, diriguojamas jo vadovo 59 metų italo Riccardo Chailly. Ankstesniais metais galėjome išgirsti žymiuosius Londono, Niujorko, Pitsbergo, Sankt Peterburgo Marijos teatro simfoninius orkestrus, kuriems dirigavo pasaulinio garso batutos meistrai. Svečiai iš Leipcigo Vilniuje atliko neįprastą programą. „Skirtingi mirties veidai“ – taip jos idėją įvardijo R.Chailly. LIETUVOS RYTAS
„Turiu dvi gimtąsias kalbas – žydų ir žemaičių, ir abi jos labai brangios“, – sakė Plungės garbės pilietis, tautodailininkas, žydų tautos kultūros ir istorijos skleidėjas Jakovas Bunka, per 89 savo gyvenimo metus įvertintas tiek apdovanojimų, jog jie užima beveik visą kambarį. Vienas didžiausių – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino riterio kryžius. Apie Jakovo darbus sukurti trys dokumentiniai filmai – lietuvių, Izraelio ir Pietų Afrikos režisierių bei kūrybinių grupių. Vienas iš jų pavadintas „Platelių Mozė“, nes taip vadinasi meistro skulptūra Plateliuose. Kai tarnavo tarybinėje kariuomenėje, jis sau davė įžadą, jog, jeigu liks gyvas, surinks istorinę medžiagą ir įamžins tragišką Plungės žydų istoriją. Jau parašė trečiąjį tomą, jo pirmoji knyga išleista ir Izraelyje hebrajų kalba. Po Sibiro golgotų ir karo sugrįžęs į gimtąją Plungę, J. Bunka surado ir aprašė holokausto vietas rajone, įrengė atminimo alėjas, medžio kūriniais paženklino kapavietes, įsteigė paramos ir labdaros fondą, žydų gelbėtojų alėją Kaušėnuose. VAKARŲ EKSPRESAS
43 Lazdijų rajono gyventojai, susidomėję orientavimosi žygiu „Ten, kur medvarlės šokuoja“, dviračiais įveikė daugiau kaip 30 kilometrų. Tačiau viena bėda – medvarlių žygeiviai taip ir nepamatė. Žygio maršrutas Veisiejų ir Kapčiamiesčio apylinkėmis nusidriekė vietomis, kur veisiasi nykstančios europinės medvarlės. Dvidešimtmetį švenčiančio Veisiejų regioninio parko darbuotojai sumanė tokiu būdu supažindinti Lazdijų rajono gyventojus su medvarlėmis – jų buveinėmis senose ir naujai iškastose kūdrose bei kitomis parko gamtinėmis vertybėmis. „Lietuvoje šilumamėgės europinės medvarlės veisiasi tik šiame krašte – jis yra šiaurinė šios rūšies paplitimo riba. Dienos joms jau per vėsios, todėl nebematėme besišildančių balų pakrantėse ar lipančių augalais“, – teigė Veisiejų regioninio parko vyriausioji ekologė Irma Maciulevičienė. LIETUVOS RYTAS
TEISĖTVARKA
Eidamas Kaune naktį turi žinoti aiškų tikslą. Jei jo neįvardysi, privalėsi policininkui parodyti dokumentus ir kišenių turinį. Pareigūnų elgesiu pasipiktinsi – uždės antrankius. Tokias taisykles jau gerai išmoko verslininkas Mindaugas Martišius. „Kauno gatvėse reikia saugotis ne banditų, o policijos, kuri kabinėjasi prie žmonių be jokios priežasties. Jei nepulsi prieš pareigūnus ant kelių ir neišversi savo kišenių, kaip tas vilkas iš rusų animacinio filmo „Na, palauk“, jie tave sulaikys, surakins antrankiais, atims piniginę ar net bandys ją pavogti“, – po nakties nuotykio Kaune dėstė Ukmergėje veikiančios gamyklos „Systemair“ generalinis direktorius 40-metis M.Martišius. Kai už verslininką gerokai jaunesnis policininkas ėmė M.Martišių tujinti, jis neištvėrė ir jam pareiškė pastabą. Tai pareigūnus įžeidė. Jie ėmė naktinėtojams iš labai arti prožektoriumi spiginti į akis. Verslininkas, niršdamas dėl tokio elgesio, išsitraukė iš kišenės telefoną, piniginę ir parodė policininkams. Pareigūnams to buvo per mažai. Jie prirėmė M.Martišių veidu į sieną ir apieškojo. Pažemintas vyras mestelėjo, kad mato automobilio, kuriuo atvažiavo pareigūnai, valstybinį numerį ir kreipsis į jų vadovybę dėl tokio nekorektiško elgesio. „Po šių žodžių man uždėjo antrankius, įgrūdo į policijos automobilį, pranešė, kad esu sulaikytas ir tylėčiau“, – pasakojo M.Martišius. LIETUVOS RYTAS
„Čia kažkokia nesąmonė, švelniai tariant. Arba trūksta tam tikrų detalių – gal ką nors nutylėjo sulaikytasis asmuo arba policijos pareigūnai. Jei viskas yra taip, kaip čia papasakota, ši istorija šokiruoja. Tai yra blogai, visiška pareigūnų savivalė“,- sakė Vilniaus universiteto profesorius, Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros vedėjas Egidijus Kūris. LIETUVOS RYTAS
Valstybės kontrolė, įvertinusi reikšmingus pažeidimus, nustatytus Teisingumo ministerijoje atliekant finansinį auditą, surašė sprendimą, kuriuo įpareigojo ministrą ir Kalėjimų departamento vadovą pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn. Daugiausiai pažeidimų padarė įkalinimo įstaigų darbuotojai. O iš pažeidimų dažniausias yra Viešųjų pirkimų įstatymo nesilaikymas. Atliekant auditą rasta ir pažeidimų skiriant darbuotojams priedus ir priemokas. Valstybinė teismo medicinos tarnyba įsigudrino ekspertams išmokėti 47,2 tūkst. litų priedų už darbą, kuris nebuvo atliktas, 91,2 tūkst. litų priedų buvo mokėti visus metus, nors darbas nebuvo nuolatinio pobūdžio, ir 54,8 tūkst. litų priedų sumokėjo už darbą, už kurį kartą jau buvo sumokėta. RESPUBLIKA
Smarkiai nusekęs Nemunas ir Kauno marios siunčia signalus: jei situacija kartosis, artėja didelė gamtos nelaimė. Įtarimų šešėlis krito ant baltarusių statomos elektrinės, tačiau jie atsitvėrė tylos siena. Nors liepos, rugpjūčio mėnesiais vanduo nusekdavo kasmet, tačiau taip katastrofiškai nusekusių Kauno marių kaip šią vasarą nesimatė seniai.Atsitraukdamas vanduo apnuogino net 40 metrų kranto ruožą, nusėtą dumblių sankaupų, dvokiančių dumblino vandens balų. Ypatingą vandens lygio svyravimą Nemune hidrologai stebi mažiausiai mėnesį. Buvo pasiekta gamtinio debito riba. KAUNO DIENA
Žemaitijos sostinės medikams naktį į antradienį pavyko iš alkoholinės komos prikelti iki sąmonės netekimo prisigėrusią 13-metę Telšių rajono gyventoją. Į anonimo nurodytą kaimą atskubėję medikai konstatavo, kad mažametė yra ištikta komos. Nuo mergaitės tvoskė alkoholiu. „Respublikos“ žiniomis, mergaitė tvirtina su nepilnamečiais draugais gėrusi naminę degtinę ir gailisi, kad taip pasielgė. Girtaujantys mažametės tėvai gerai žinomi tiek policijos pareigūnams, tiek vaiko teisių apsaugos specialistams. Šeima yra įtraukta į rizikos šeimų sąrašą, joje reguliariai lankosi būtiną pagalbą teikiantys specialistai. Po pastarojo incidento mergaitei ir jos tėvams bus pasiūlyta psichologo pagalba. Mažametės tėvai anksčiau jau ne kartą administracine tvarka bausti už vaiko nepriežiūrą. RESPUBLIKA
Nusiginkluoti nusprendęs buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ryšardas Skirtunas policijai atidavė ir pistoletą, ir jo šovinius. Tačiau vienas šovinys liko gulėti seife. Kodėl? Tai tenka aiškintis teismui. Teisininkas paaiškino anksčiau savigynai laikęs ginklą, bet pernai nusprendė jo atsikratyti ir pistoletą su visais šoviniais atidavė policijai. O seife likusio šovinio jis teigė nepastebėjęs. Nusprendę, jog R.Skirtunas vieną šovinį namuose pasiliko tyčia, policijos pareigūnai jam paskyrė 150 litų baudą. Negana to, prokuratūrai jie pasiūlė pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau prokurorai nusikaltimo neįžvelgė. Dėl policijos paskirtos baudos R.Skirtunas kreipėsi į Vilniaus 3-iąjį apylinkės teismą. Jis prašė panaikinti nuobaudą, nes nepadarė jokio pažeidimo: „Tikras kuriozas. Ką aš galėjau daryti su tuo vienu šoviniu? Nusišauti be pistoleto?“ LIETUVOS RYTAS
Pagal ELTĄ