POLITIKA
Iki Seimo rinkimų nebeliko nė mėnesio, rinkimų agitacija – pačiame įkarštyje. Šiaulių miesto savivaldybėje į Seimo rinkimus eina visa valdžios trijulė – meras, abi vicemerės. Plius du savivaldybės valdininkai. Bet tik jie oficialiai prašosi atleidžiami nuo darbo. Daugiamandatėje apygardoje su Socialdemokratų partijos sąrašu kandidatuoja miesto meras Justinas Sartauskas. Tiesa, mero teigimu, jis dėl rinkimų sau galvos nesuka – partijos sąraše jis yra 125-as. Anot J. Sartausko, „rinkimuose dalyvauja tik jo vardas“. Šiaulių miesto rinkėjų palankumo vienmandatėse sieks rekordinis kandidatų skaičius – 44. Tarp jų ypač daug dabartinių Seimo narių – net septyni: Edvardas Žakaris, Valerijus Simulikas, Laimontas Dinius, Andrius Šedžius, Evaldas Lementauskas, Egidijus Vareikis, Valentinas Mazuronis. Šiauliuose laimę bandys ir vienas viceministras, vienas Klaipėdos miesto tarybos narys ir vienas Šiaulių rajono seniūnas. „Viena koja – darbuose, kita – rinkimuose“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Seimo rinkimuose dalyvaujantys politikai grūmėsi ne tik dėl vietos pirmajame dešimtuke, bet ir dėl paskutinio numerio sąraše. Rinkimuose dalyvaujančių partijų kandidatų sąrašų gale atsidūrė ir politikos naujokų, ir senbuvių. Į Liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašą 141 numeriu įrašytas parlamentaras Audrius Endzinas nesitiki būti išrinktas į Seimą. Dvi kadencijas jame praleidęs liberalas nutarė trauktis iš aktyvios politinės veiklos: „Atėjo laikas, kai norisi basomis pavaikščioti po šlapią žolę“. Parlamentaras džiaugėsi, kad po aštuonerių Seime praleistų metų dar gali be didelių psichologinių sukrėtimų grįžti į ankstesnę aplinką. „Trauktis nusprendžiau būdamas blaivaus ir sveiko proto. Bent pats taip manau“, – juokavo A. Endzinas. Jis prisipažino, kad garsiai prakalbęs apie pasitraukimą iš politikos sulaukė ir kelių dėmesio vertų darbo pasiūlymų.
Tačiau kai kurie paskutinį numerį sąraše gavę kandidatai savęs nenurašo ir tikisi peržengti Seimo slenkstį. Pavyzdžiui, partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą baigia buvęs pašalinto prezidento Rolando Pakso patarėjas Gintaras Šurkus. Oreivis aiškino šią poziciją pasirinkęs pats. Kandidatas į parlamentą nemano, kad paskutinė vieta reiškia nuopuolį: „Aš kaip tik pakilau. Nes yra tiktai dvi išskirtinės vietos – pirmoji ir paskutinė“. Pasirinkimą kandidatuoti sąrašo pabaigoje G. Šurkus aiškino filosofiškai: „Man Seimas nėra reikalingas. Jeigu aš esu reikalingas Seimui, žmonės turi už mane balsuoti“. „Paskutinė vieta – gera, nes nėra kur kristi“. LIETUVOS RYTAS
Į Seimo kėdę nusitaikė beveik 40 kandidatų, kuriems yra tekę išgirsti teismo verdiktą „kaltas“. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, nesusipratimų dėl teistumo netrūksta – vieni partijų atstovai stengiasi skalbti suteptą mundurą, kiti, pasitaiko, suklysta prisipažindami buvę nuteisti, nors to niekada nebuvo. Daugiausia teistųjų susibūrė po Kristinos Brazauskienės vadovaujamos partijos, konservatorių, liberalcentristų ir „Drąsos kelio“ vėliavomis. Iš K. Brazauskienės vadovaujamos Demokratinės darbo ir vienybės partijos (DDVP) kandidatų buvę teisti prisipažįsta penki „perspektyvūs politikai“.
Nepalankų teismo nuosprendį prisipažįsta išgirdę ir keturi didžiausios valdančiosios partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai. Keturi teisti asmenys yra tarp partijos „Drąsos kelias“ kandidatų, trys – į Seimo rinkimus žengia su Vytauto Šustausko vedama „Kovotojų už Lietuvą sąjunga“. „Nuodėmes“ deklaravo ir trys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatai, du teistuosius turi opozicinė partija „Tvarka ir teisingumas“, kai kurios kitos partijos. Tuo tarpu sostinės meras, politinės partijos „Sąjunga TAIP“ vedlys Artūras Zuokas savo anketoje deklaruoja, kad yra „baustas už gerus darbus“. Čia pat jis nurodo, kad 2009 metais teistumas buvo panaikintas. VRK pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, nesvarbu, ar asmens teistumas jau išnykęs, ar ne, jis savo anketoje privalo pateikti duomenis, ar buvo kada nors teistas. „Teistumas valdžios troškulio nemalšina“. LIETUVOS ŽINIOS
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas jau galėtų segėti generolo antpečius, tačiau to, regis, nenori nei ministras, nei premjeras. Tam, kad jau pusę metų FNTT vadovaujantis Kęstutis Jucevičius galėtų pasidabinti generolo antpečiais, reikia vidaus reikalų ministro teikimo ir premjero Andriaus Kubiliaus potvarkio. Laipsnio suteikimą FNTT vadovui numato Vidaus tarnybos statuto įstatymas, kuriame nurodoma, kad generolo laipsnis suteikiamas vidaus tarnybos pulkininko laipsnį turinčiam pareigūnui, kuris, be kitų, paskirtas vadovauti FNTT ir šias pareigas eina ne trumpiau kaip 6 mėnesius. K. Jucevičius FNTT vadovauja nuo kovo 22 d., taigi šią savaitę nuo jo vadovavimo pradžios sukaks lygiai pusė metų. Generolo antpečiais per 6 mėnesius nuo darbo pradžios buvo padabinti K. Jucevičiaus pirmtakai – FNTT vadovai Romualdas Boreika, vėliau Vitalijus Gailius.
Tačiau, kaip pirmadienį informavo vidaus reikalų ministro liberalcentristo Artūro Meliano atstovė spaudai Ramunė Hazir, „toks klausimas ministerijoje šiuo metu nesvarstomas“. K. Jucevičiaus dabinti generolo antpečiais, matyt, neskubama ir dėl to, kad jį ne itin teigiamai vertina pats premjeras Andrius Kubilius. Jis nebuvo patenkintas buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio sprendimu atleisti buvusį FNTT vadą Vitalijų Gailių bei jo pavaduotoją Vytautą Giržadą. Abu šie pareigūnai yra tarp įtariamųjų tarnybinės paslapties paskleidimu. Juodu teisiasi dėl galimybės grįžti į buvusias pareigas. Tuo tarpu K. Jucevičiui dar neapibrėžtą laiką teks tenkintis tik vidaus tarnybos pulkininko laipsniu. Galbūt šis klausimas bus išspręstas po Seimo rinkimų, kai bus suformuotas nauja Vyriausybė. „Generolo laipsnio teks palaukti“. KAUNO DIENA
KULTŪRA
„Nuo gruodžio mėnesio kiekvienas žmogus galės sužinoti Klaipėdos pilies istoriją nuo pat jos įkūrimo iki kuriamos ateities vizijos”, – sako interaktyvios Klaipėdos pilies versijos kūrėjai. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys ir šio muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė pristatyme susirinkusių žmonių akyse sklaidė jaudinančius istorijos puslapius. Klaipėdos miestą įkūrė Livonijos riterių ordinas, 1253 metais prie Danės žiočių pastatęs medinę pilį Memelburgą. Tai rodo muziejuje saugomas 1252 m. liepos 29 dokumentas, kuriame Livonijos ordino didysis magistras Eberhardas fon Zeinė ir Kuršo vyskupas Heinrichas sutaria dėl pilies statybos tarp Nemuno ir Dangės. Pasak istorikų, 1253 – 1254 m. jau buvo statoma mūrinė pilis, ir aplink ją kūrėsi priešpilis. Dabar Pilies muziejuje yra tos pilies gabalėlis ir medinio tilto rąstas. Visą sudėtingą pilies istoriją nuo pat jos įkūrimo iki šių dienų, taip pat kokia ji taps ateityje, remdamasis istorikų moksliniais darbais, pasitelkęs ir animaciją, sudėliojo UAB „Webmod“ direktorius Martynas Daunys. „Klaipėdos pilies istorijos pulsas – internete“. VAKARŲ EKSPRESAS
Be reikiamų leidimų Kauno klinikose praėjusią savaitę atlikta kepenų transplantacijos operacija sukėlė skandalą – imta kalbėti ir apie galimą prekybą donorų organais, ir apie Vilniaus bei Kauno medikų karą. Santariškių klinikos apkaltino kauniečius, kad šie iš jų pacientės atėmė donoro kepenis. Kauno klinikų medikai pastebi, kad jų pacientei teko atšaukti dvi operacijas, nes netiko donoro kepenys. Antrą kartą tai nutiko paskutinę vasaros dieną. „Rugpjūčio 31 d. pacientė turėjo Transplantacijos biuro leidimą skubiai kepenų transplantacijai, todėl rugsėjo 12 d. jo negalėjo nebūti. Be to, ligonės sveikata kasdien prastėjo“, – sakė Klinikų transplantacijos koordinatorė Sondra Kybartienė.
Donoras, dėl kurio kepenų susiėmė medikai, atsirado prieš savaitę, pirmadienį. Vienos šeimos tragedija išgelbėjo gyvybę ir padovanojo sveikatą net keliems žmonėms. Tačiau skandalas kilo tik dėl kepenų transplantacijos. Kauniečiai kaltinimus atmeta ir ginasi, kad jie yra teisūs, veikė pagal taisykles, tik nespėjo įvykdyti visų formalumų. Vis dėlto įtariama, kad kepenų transplantacija atlikta galbūt pažeidžiant recipiento parinkimo eilę, kuri numatyta pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą įsakymą. Pasak Nacionalinio transplantacijos centro direktorės Astos Kubilienės, šiuo metu vyksta tyrimas, o toks atvejis, kai suabejota recipiento pasirinkimo skaidrumu, Lietuvoje yra pirmasis. „Skandalą sukėlė medikai“. KAUNO DIENA
TEISĖTVARKA
Dargužių kaime (Radviliškio r.) kasdamas šulinį žuvo 41 metų Šiaulių apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos komandos ugniagesys gelbėtojas. Kai šiaulietis gelbėtojas penktadienio vakare kasė šulinį 68-erių metų dargužiškio sodyboje, ant kasėjo užvirto sugriuvusi viena senovinio akmeninio šulinio siena. Į įvykio vietą atvykę Radviliškio bei Šeduvos gelbėtojų ekipažai pamatė akmenimis ir žeme užverstą šulinio duobę – iš maždaug 10 metrų gylio šulinio bebuvo likę apie pusantro metro. Pasak ugniagesių gelbėtojų, be specialios technikos pradėti gelbėjimo darbų buvo neįmanoma – ugniagesiai ieškojo ekskavatoriaus, o kad šis privažiuotų, teko nugriauti keletą nereikšmingų pastatų. Anksti rytą gelbėtojai atkasė ir iškėlė žuvusį kolegą. Ugniagesių gelbėtojų duomenimis, kasant šulinį, nebuvo prisilaikyta saugumo taisyklių – prieš pradedant darbus nesutvirtinti šulinio šonai. „Gelbėtojas žuvo kasdamas šulinį“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Į Mastaičiuose (Kauno r.) esantį garažą vagys įsibrovė pro skylę sienoje. Sekmadienį popiet garažo savininkas policijai pranešė, kad iš garažo dingo 10 nuotekų vamzdžių, elektros įrankiai ir galinės kairės pusės automobilio durelės, kurias įsilaužėliai nusuko nuo garaže stovinčios „Audi 80“. Nustatyta, kad vagys į garažą įsilaužė iš kito, neprižiūrimo, garažo rūsio, išardę garažus skiriančios sienos plytas. Apvogtas pilietis pranešė patyręs 2 tūkst. litų nuostolį. Pirmadienį policija įtariamųjų dar nebuvo nustačiusi. „Garažą apšvarino pro skylę“. KAUNO DIENA
Buvusiam policininkui, kalinčiam už teisėjos nužudymą, nepavyko pasinaudoti nauja lygtinio paleidimo į laisvę tvarka. Vilniaus pataisos namų komisija patenkino jo prašymą, bet teismai kalinį paliko už grotų. Vilniaus pataisos namuose bausmę atliekantis 52 metų kaunietis Gintautas Valiukevičius už stropų darbą ir mokymąsi buvo skatinamas 12 kartų, tačiau to neužteko, kad 5 metus už grotų praleidusį buvusį policininką teismas pirma laiko išleistų į laisvę. Siūlymą pirma laiko į laisvę išleisti Kauno teisėjos Linos Erentienės žudiką atmetė ne tiktai Vilniaus 3-iasis apylinkės, bet ir Vilniaus apygardos teismas (VAT). VAT galutine ir neskundžiama nutartimi nusprendė, kad G. Valiukevičius turės kalėti iki teismo jam paskirtos bausmės pabaigos – 2015 metų sausio. Teismas konstatavo, kad nusikaltimas sukėlė neištaisomų pasekmių ir padarė didelę žalą visuomenei bei nužudytosios šeimos nariams. „Teisėjai negailestingi kolegės žudikui“. LIETUVOS RYTAS
Pagal ELTĄ