RINKOS
Šią savaitę Rusijos sostinėje vyko tradicinė paroda „World Food Moscow“, bet mūsų gamintojų ji nelabai domino: iš Lietuvos atvyko tik 5 bendrovės. Užsienio gamintojams tenkanti Rusijos maisto produktų rinkos dalis svyruoja apie 36-40, o Maskvoje ir Sankt Peterburge – viršija net 70 proc., todėl nestebina tai, kad šįmet parodoje dalyvauja apie 1 500 įmonių iš 64 šalių. Tuo tarpu Lietuvos bendrovės „World Food Moscow“ dalyvauja nenoriai, jos mieliau renkasi vasario mėnesį rengiamą parodą „Prodex-po“ (praėjusiais metais Lietuva ten turėjo net 15 stendų). Tačiau pripažįstama, kad tie, kurie atvyksta į Maskvą rudenį, paprastai nenusivilia. „Nebuvo atvejo, kad parodoje nerastume naujų klientų, o juk jie ir lemia verslo plėtrą bei didesnes bendrovės pajamas“, – sakė įmonės „VPA Logistics“ atstovas. Maskvos parodoje taip pat dalyvauja kečupus gaminanti įmonė „Suslavičius-Felix“, šįmetėje parodoje ypač išsiskyrė bendrovės „Univita“ stendas. „Maskva lietuvių nevilioja“. LIETUVOS RYTAS
TRANSPORTAS
Paminėdami Tarptautinę dieną be automobilio, klaipėdiečiai vėl bandys įrodyti, kad mieste galima išsiversti ir be savo mašinos. Šiandien Klaipėdos studentai uostamiesčio gatvėmis surengs lyginamąsias lenktynes populiariausiomis transporto priemonėmis. Jau kelintus metus iš eilės klaipėdiečiai, minėdami šią dieną, rengia tradicines, tačiau neįprastas lenktynes uostamiesčio gatvėmis. Jose prie starto linijos stojo keturi Klaipėdos universiteto studentai. Kiekvienas iš jų 7 420 metrų atstumą nuo vieno pietinėje miesto dalyje esančio prekybos centro iki šiaurinėje įsikūrusio universiteto turi įveikti skirtingai: važiuodamas dviračiu, nuosavu automobiliu, autobusu ir bėgdamas. Startuojama rytinio piko metu, tūkstančiams uostamiesčio gyventojų skubant į darbus ar mokslus. Lenktynių dalyviams iškelta tik viena sąlyga – griežtai laikytis Kelių eismo taisyklių.
2010 metais pirmoji šį atstumą įveikė lengvąjį automobilį vairavusi mergina. Ji sugaišo lygiai 16 minučių. Viešuoju transportu važiavęs studentas užtruko šešiomis minutėmis ilgiau, tačiau buvo net penkiomis minutėmis greitesnis nei 2009 metais. Dviratininkas (31 min.) tik viena minute aplenkė bėgiką. Pernai vėl greičiausias buvo automobilis – 18 min. Tačiau antras, atsilikęs tik minute, finišavo dviratininkas. Važiuojantysis autobusu užtruko 25, bėgikas – 35 minutes. Tarptautinė diena be automobilio minima kiekvienų metų rugsėjo 22 d. Mintis surengti akciją „Mieste – be savo automobilio“ 1998 metais gimė prancūzams. Ji greitai išpopuliarėjo visame žemyne ir jau po poros metų surengta 760 Europos miestų, tarp jų ir Vilniuje. Prieš porą metų šią dieną minėjo jau daugiau nei pusė šalies savivaldybių – 34 iš 60. „Klaipėdiečiai vėl bandys apsieiti be automobilių“. RESPUBLIKA
ĮMONĖS
Augant vištienos produkcijos paklausai užsienyje, šalies gamintojai priversti taikytis prie eksporto rinkų. Anglijoje, Olandijoje, Prancūzijoje ir kitose užsienio rinkose, kur įmonių grupės „KG Group“ paukštininkystės bendrovės eksportuoja per trečdalį Lietuvoje pagaminamos paukštienos, vartotojų įpročiai kitokie nei Lietuvoje – užsienio vartotojai mieliau renkasi supjaustytą lygiomis dalimis ir pagal svorį surūšiuotą produkciją. Tuo tikslu įmonių grupei „KG Group“ investicijos į gamybos technologijų modernizavimą diegiant naujas gamybos linijas šiais metais siekia per 46 mln. litų, investicijos vien į Vilniaus paukštyną sudaro per 20 mln. litų. „Šiais metais įdiegtos modernios paukštienos kalibravimo technologijos, leidžiančios viščiuką ir bet kurią jo dalį supjaustyti lygiai, o supjaustytas dalis surūšiuoti su pačia mažiausia svorio paklaida“, – sakė įmonių grupės „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys. Vilniaus paukštynas šį rudenį pradeda tiekti platų kalibruotos vištienos asortimentą ir į Lietuvos prekybos tinklus. Teigiama, kad įdiegus naujoves paukštyno perdirbimo sąnaudas pavyko sumažinti 6 proc. „Investicijos leis vištieną įvertinti iš naujo“. KAUNO DIENA
VERSLAS
Ketvirtadienį Vilniaus mažajame teatre septintą kartą vykę Švedijos ambasados verslo apdovanojimai buvo kupini cinizmo apraiškų. Į dvi iš keturių nominacijų pretendavo „Saerimner“ – danų bendrovė, pristačiusi Lietuvoje gyventojus į neviltį smarve varančių kiaulidžių. Danai į apdovanojimus pretendavo už… socialinės veiklos nuoširdumą ir ekologines iniciatyvas. Laimei, sveikas protas nugalėjo. Kokią ekologiją skleidžia „Saerimner“ kiaulidės – geriausiai būtų papasakoję dūstantys danų kompleksų kaimynai kad ir iš Kalvarijos savivaldybės, tačiau šie žmonės į renginį kažkodėl nebuvo pakviesti. Tai, kad net į du prizus pretendavo „Saerimner“, sukėlė didžiulį Lietuvos žaliųjų judėjimo pasipiktinimą. Jo vadovas Rimantas Braziulis tai pavadino cinizmu ir pasityčiojimu iš Lietuvos žmonių.
„Danų bendrovė „Saerimner“ neturi nieko bendro nei su ekologija, nei su socialine atsakomybe, nei su nuoširdumu. Paskelbti juos net ir nominantais už tai yra šventvagystė. Tai jau aukščiausio cinizmo viršūnė, nes kur tik pasirodo „Saerimner“, žmonės gyventi nebegali. Nuo jų smarvės, nuo jų veiklos“, – sakė R. Braziulis. Jo nuomone, apdovanojimais švedai tiesiog norėjo kiek pataisyti kolegų danų reputaciją. „Danų kiaulės siekė apdovanojimų už teršimą“. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ