POLITIKA
Ar konservatorių tvirtove laikytas Kaunas gręžiasi nuo valdžioje esančių dešiniųjų? Būsimuosiuose Seimo rinkimuose daugelis kauniečių teigia balsuosiantys už socialdemokratus ir „darbiečius“. Už premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamą Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus Kaune žada balsuoti bemaž 18 procentų, o už Algirdo Butkevičiaus vedamus socialdemokratus ir „darbiečius“ su Viktoru Uspaskichu priešakyje – po 22,6 proc. jau apsisprendusių rinkėjų. Net 13 proc. kauniečių per Seimo rinkimus savo balsą ketina atiduoti už buvusios teisėjos Neringos Venckienės vadovaujamos partijos „Drąsos kelias“ kandidatų sąrašą. Bet kituose šalies miestuose ši partija turi gerokai mažiau šalininkų. Tai rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ rugsėjo 7-16 dienomis atlikta apklausa, kurios pagrindinius rezultatus „Lietuvos rytas“ paskelbė praėjusį šeštadienį. Šįkart – įdėmesnis dienraščio žvilgsnis į visuomenės nuomonę. LIETUVOS RYTAS
Prieštaringai vertinamą buvusį Rusijos gynybos ministrą generolą Pavelą Gračiovą, kuris mirė būdamas 64-erių, buvęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius prisiminė kaip savo draugą. „Iš Lietuvos Rusijos kariuomenė buvo išvesta anksčiau nei iš Latvijos, Estijos ar visų Varšuvos pakto šalių. Mes buvome patys pirmieji, už tai dėkui P.Gračiovui“, – vakar „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Butkevičius. „Sovietmečiu P.Gračiovas tarnavo Kaune ir vadovavo desantininkų divizijai. Jis gerai orientavosi šiame mieste ir pažinojo daugybę kauniečių. Aš buvau su juo pažįstamas iš matymo, nes lankėme tą patį sporto klubą. Vėliau bendravome kaip du pareigūnai. Galiu sakyti, buvome ir draugai. Abu buvome įsitikinę, kad Lietuva ir Rusija neturi tapti konfliktuojančiomis valstybėmis“,- sakė A.Butkevičius. LIETUVOS RYTAS
Šiaulių teritorinėje darbo biržoje registruoti 253 darbo ieškantys pedagogai. 132 iš jų absolventai, 121 turi pedagogo kvalifikaciją ir darbo patirties. 66 – vyresni nei 50 me¬tų. Ne vienas iš jų jaučiasi lyg išmesta šiukšlė, yra nusivylęs valstybės pagalba ir tiki tik savo jėgomis. Šiemet uždarius Šiaulių Dubijos pagrindinę mokyklą iš 40 atleistų mokytojų Salduvės progimnazijoje buvo įdarbinti 15. Dalis darbą susirado savarankiškai. Apie dabartinę situaciją „Šiaulių krašto“ kalbinti bedarbiai pedagogai viešai kalbėti atsisakė. Bijojo, kad tai trukdys darbo paieškose. „Darbdaviai nemėgsta aštriai pasisakančių, nelojalių darbuotojų“, – vienbalsiai tikino. Viena pedagogė išdrįso kalbėti tik neminint jos pavardės. „Dubijos mokykla uždaryta ir mokytojai atleisti nesilaikant įstatymų“, – neabejoja mokytoja. Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Vaida Ignotienė pateikia statistiką: rugsėjo 20 dieną biržoje registruotiems 253 pedagogams buvo tik 4 laisvos darbo vietos. „Daugiausia laisvų darbo vietų mokytojams būna kasmet prieš mokslo metų pradžią – liepą rugpjūtį“, – sako V. Ignotienė. „Dėl pradinukų trūkumo uždaromos pradinės mokyklos. Be darbo lieka vis daugiau pradinių klasių mokytojų“, – priežastį įvardija V. Ignotienė. Per 8 šių metų mėnesius Šiaulių teritorinėje darbo biržoje registruotiems 45 bedarbiams socialiniams pedagogams buvo pasiūlytos vos dvi darbo vietos. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Prieš rinkimus kruta ir verslininkai: krūvą pasiūlymų parengusi Lietuvos verslo konfederacija tikisi, kad jie atsiras naujosios Vyriausybės programoje. Partijos jau suguldė pažadus į savo programas. Tačiau ir Lietuvos pramonininkų, ir Lietuvos verslo konfederacijos vadovai mano, kad tai, į ką jie siūlo atsižvelgti politikams, po rinkimų niekur nedings. „Per vasarą jiems parengėme nemenkus namų darbus“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus. Jis įsitikinęs, kad pasiūlymų, kuriuos pateikė konfederacijai priklausančios prekybos, paslaugų ir aukštųjų technologijų įmonės, prireiks kurpiant Vyriausybės programą. LIETUVOS RYTAS
Moksleivių protesto eitynės penktadienį neliko nepastebėtos – Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyrius sukruto ieškoti nelegalių mitinguotojų. „Švietimo skyrius renka duomenis, kurie vaikai dalyvavo mitinge. Aš kaip tėvas net nežinau, kaip reaguoti, neaišku, kas gresia mūsų vaikams. Ar mes gyvename demokratinėje valstybėje?“ – pasipiktinęs pasakojo vienos moksleivės tėvas, nenorėjęs atskleisti savo pavardės. Kaunietis tikina žinojęs, kad jo dukra ketina dalyvauti protesto akcijoje ir tam neprieštaravo. „Skambučio iš švietimo skyriaus dėl mitingo dalyvių mes tikrai sulaukėme“,- patvirtino Kauno „Aušros“ gimnazijos direktorės pavaduotojas ugdymui Gintautas Rimkevičius. KAUNO DIENA
Nors Vyriausybė dar sausio pradžioje nusprendė nuo žemės paviršiaus nušluoti šešis Kuršių nerijoje neteisėtai iškilusius pastatus, jie iki šiol stovi kaip stovėję. Atrodo, kad kol kas bus griaunama tiktai nedidelė medinė veranda. Klaipėdos apylinkės teismas prieš keletą dienų įpareigojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją nugriauti nelegalią verandą, pastatytą prie pirties šalia Gintaro įlankos Juodkrantėje. Daugiau kaip prieš dešimtmetį 3 metrų ilgio, 2,5 metro pločio ir tokio paties aukščio medinė veranda iškilo be jokio leidimo. Prieš porą metų nustačius, kad statinys nelegalus, statytojas buvo įpareigotas ją nugriauti. Tačiau veranda liko stovėti. Dabar ją teks nugriauti parko direkcijai. LIETUVOS RYTAS
Neringos vadovai mano, kad nereikėtų elgtis taip drastiškai ir šluoti statinius nuo žemės paviršiaus. „Mūsų nuomone, tai, kas pastatyta pagal leidimus, neturėtų būti griaunama. Jeigu yra klaidų, jas galima ištaisyti ateityje atliekant rekonstrukcijos darbus, – aiškino Neringos mero pavaduotojas Vigantas Giedraitis. Premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė, vadovaujama Aplinkos ministerijos kanclerio Roberto Klovo, rengia siūlymus, kaip valstybė turėtų atsiskaityti su savininkais, kurių pastatus numatoma griauti Kuršių nerijoje. Išvados turi būti pateiktos iki rugsėjo 28 dienos. Sprendžiama, ar valstybė turėtų pati griauti pastatus, ar įpareigoti tai daryti savininkus. Taip pat diskutuojama, kokiais atvejais ir kokios priklauso kompensacijos. LIETUVOS RYTAS
KULTŪRA
Tas, kurio kamera pyko ir juokėsi – žinoma, tai Gediminas Skvarnavičius, lietuvių kino dokumentininkas, kino feljetono, ligi jo negirdėto neregėto žanro, pradininkas. Kai pasiūliau susitikti, sako, palaukim kitų metų, švęsiu jubiliejų. O aš sakau, pakalbėkim išvakarėse, tada ir švęsti bus smagiau. Jis sutiko. „O kas buvo, kai Chruščiovas nuvainikavo Stalino kultą? Vieningai džiūgavo? – Vieningai piktinosi. Juk Leningradas! Revoliucijos lopšys, atlaikęs blokadą. Jiems Stalinas buvo ir vėliava, ir kelrodė žvaigždė. Visa ko paaiškinimas ir pateisinimas. O čia – toks revoliucijos idealų išdavimas! Chruščiovas tapo juodžiausiu priešu. Visas miestas gėrė juodai. Žinoma, mes, studentai, prie tokios akcijos entuziastingai prisidėdavome. Nes ir be akcijų buvom įpratę po stipendijos – į valgyklą. Kotletukas, 100 gramų šnapso…Vienąsyk užeinam – šnapso nėra. Nėra ir kitoj valgykloj. Visame Leningrade nėra. Pasirodo, Chruščiovas atvažiuoja. Įvestas sausas įstatymas, kad girti nešlitinėtų. Dar ant girtos galvos naują revoliuciją sukels…“ RESPUBLIKA
„Psichologinėje dramoje „Lūšies valanda“ kalbame apie kai kada prasilenkiančius žmogaus vidinio pasaulio poreikius su realybe, kurią žmogus stengiasi keisti savo mąstymu ir yra pasirengęs sumokėti bet kokią kainą“, – sako Naujojo Rygos teatro režisierė Kimele Mara, rugsėjo 28 ir 30 dienomis rodysianti savo spektaklį neįprastoje vietoje – dar nebaigtame rekonstruoti senajame, istoriniame Klaipėdos dramos teatre. „Kai Klaipėdos dramos teatro direktorius Gediminas Pranckūnas mane pakvietė statyti spektaklį senajame nuostabios architektūros pastate, apsidžiaugiau, kad ne Žvejų kultūros rūmuose, kur režisierius ir spektaklio dailininkas tarsi don kichotai bandytų įveikti monstrą ir jaustųsi jo slopinami. Teatro gyvastį reikia palaikyti čia, miesto šerdyje. Čia triūsiantys statybininkai mus pasitiko su meile ir rūpesčiu, ir jų darbai mums visiškai netrukdė“, – sakė K. Mara, stačiusi spektaklius įvairiose užsienio šalyse, Lietuvoje – Kaune ir Panevėžyje. VAKARŲ EKSPRESAS
Smiltynėje į Baltijos jūrą vakar išleistas ruonis Velykis. Jis tapo 23-iuoju ruoniu, kurį išslaugė ir į jam įprastą aplinką išlydėjo Jūrų muziejaus darbuotojai. Nusilpusį, vos galintį pajudėti ruoniuką šįmet balandį, per Velykų šventes, pajūryje rado nidiškiai. Jie paskambino muziejaus darbuotojams, kurie gyvūną išsivežė ir pavadino jį Velykiu. „Maždaug keturių savaičių gyvūnas svėrė tiktai 14 kilogramų, buvo labai nusilpęs, netekęs daug skysčių. Iš pradžių Velykį teko slaugyti ir girdyti fiziologiniu tirpalu, vėliau jis buvo maitinamas per zondą. Per mėnesį Velykis sustiprėjo ir prisidėjo prie kitų mūsų ruonių. Dabar jis sveria daugiau nei 50 kilogramų“, – sakė muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas. LIETUVOS RYTAS
TEISĖTVARKA
Vakar anksti rytą padegta Kulautuvos švč.mergelės Marijos bažnyčia. Visai neseniai, gegužę, liepsnojo bažnyčia Paštuvoje. Keistas sutapimas – abi šios bažnyčios yra to paties klebono Šarūno Petrausko žinioje. „Įžvelgiu dėsningumą. Tvirtinasi versija, kad ir Paštuvos bažnyčia buvo padegta“,- tarė į nelaimės vietą atvykęs Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus. Prie apdegusios bažnyčios stoviniavo klebonas Š.Petrauskas ir Kauno 2-ojo dekanato dekanas Augustinas Paulauskas. „Net nėra abejonės, kad buvo kažko užpilta ir padegta“, – užtikrintai kalbėjo dekanas. Prie bažnyčios pamatų buvusios lentos nukentėjo labiausiai. Neatmetama, kad kaip tik ten padegėjas galėjo pakišti deglą. KAUNO DIENA
Kulautuvos bažnyčioje valytoja dirbanti Bronė Prokopienė tikino negirdėjusi, kad šis kunigas kažkam būtų užkliuvęs, nepatiktų. Jai daugiau įtarimų kelia triukšmingas jaunimėlis. „Kol nebuvo įrengta poilsiavietė prie Nemuno, vietinis jaunimėlis aikštelėje prie bažnyčios rinkdavosi vakaroti. Ir dabar suvažiuoja, geria“,- pasakojo B.Prokopienė. Tyčia padegta Kulautuvos bažnyčia: panašus braižas. KAUNO DIENA
Po 4 mėnesių pertraukos pakaunėje vėl apsireiškė maldos namų padegėjai – šįkart jų taikiniu tapo Kulautuvos bažnyčia. Vietos gyventojai kuždasi, esą taip kerštaujama klebonui. Žmonės taip pat svarsto, kad bažnyčią padega nesveikos psichikos žmogus. Įvykį tiriantys kriminalistai neabejoja, kad Kulautuvos bažnyčią mėginta padegti. Prie sienos aptiktas nuo kaitros išsilydęs plastikinis bakelis. Juo nusikaltėliai turbūt atsinešė benzino ar kitokio degiojo skysčio ir šliūkštelėjo jo ant sienos, tačiau ugnis nespėjo įsidegti ir medinė bažnyčia nukentėjo nedaug. „Labai skaudus dalykas, tačiau neturiu jokio protingo paaiškinimo“, – apie padegamas pakaunės bažnyčias vakar „Lietuvos rytui“ kalbėjo kunigas Š.Petrauskas. Dvasininkas tvirtino, kad po šio išpuolio jaučiasi labai nesaugiai ir nežino, kokio smūgio dar galima tikėtis. LIETUVOS RYTAS
Pagal ELTĄ