EKONOMIKA
Prireikė daugiau nei pusantrų metų, kol Tauragės rajono valdžia suprato, kad Pietų Korėjos verslininkų kalbos apie milijonines investicijas ir šimto naujų darbo vietų sukūrimą iš piršto laužtos. Tauragės rajono savivaldybės taryba oficialiai užvertė taip ir nespėjusio normaliai prasidėti bendradarbiavimo su Pietų Korėjos verslininkais puslapį. Politikai balsavo už tai, kad būtų nutraukta su šios šalies bendrove „LK Development“ praėjusių metų vasarį pasirašyta žemės sklypo nuomos sutartis. „Mes jų paklausėme, ar žada vykdyti savo įsipareigojimus, nes priešingu atveju bus nutraukta sutartis. Jie atsakė, kad sutartį galime nutraukti, nes dirbti nesiruošia. Jokių tokio savo apsisprendimo argumentų jie nepateikė. Teigiama, kad tarp pačių korėjiečių įvyko kažkoks konfliktas“, – tvirtino A.Mosėjus. RESPUBLIKA
Valdžios politika jaunąją kartą pavertė pinigų vergais. Už 5000 litų per mėnesį jaunimas dirbtų bet ką. Vis daugiau jaunų žmonių, ypač tokių, kurie neseniai baigė aukštąjį mokslą, negavę darbo emigruoja. Tačiau dažniausiai išvyksta ne dėl to,kad negauna darbo pagal įgytą specialybę, bet dėl to, kad užsienyje juos motyvuoja už juodą darbą gaunami dideli pinigai. Specialistų teigimu, jaunuoliai, tik gavę darbą, iškart tikisi didelio atlygio, tačiau motyvacijos dirbti dažniausiai neturi.VAKARO ŽINIOS
Jaunimas išvažiuoja sunkiai dirbti, nes juos motyvuoja kur kas didesnis atlyginimas. Kedenti patalus už 6 svarus per valandą apsimoka labiau nei dirbti pagal specialybę Lietuvoje. Kad jaunuolius motyvuoja gaunamas atlyginimas, bet ne darbas, „Vakaro žinios“ neapsiribojo vieno jaunuolio nuomone ir atliko interaktyvią apklausą: „Ar sutiktumėte dirbti kasininku, jei jums mokėtų 5000 Lt/mėn. atlyginimą?“. Apklausą sudarė trys klausimai, kurios rezultatai parodė, jog jaunimas spjautų į savo vidinę motyvaciją ir dirbtų bet ką, jei gerai už tai mokėtų.Arūnas Pocius,Darbo ir socialinių tyrimų instituto darbuotojas: „Dabar visų mintyse sukasi tik šilumos, kuro kainos, viskas atiduota monopolistams, tai žmonės tuo ir gyvena. Kitu atveju, neabejoju, kad situacija būtų kitokia. Pinigai yra svarbu, bet svarbu ir bendra socialinė aplinka, kuri iš tikrųjų nėra palanki. Mūsų valstybė yra orientuota į stambių finansinių grupių interesus. Svarbų vaidmenį užima ir darbo santykiai įmonėje.“ VAKARO ŽINIOS
Klaipėdos valdžios užmojis Giruliuose įsteigti naują turtuolių „rezervatą“ stiprina kai kurių miestiečių įtarimus, kad kirsti nemenką miško plotą ir iš šios gyvenvietės iškelti geležinkelį yra siekiama vien dėl to, kad būtų užtikrinta esamų ir būsimų įtakingų šio rajono gyventojų ramybė. „Lietuvos geležinkelių“ (LG) atstovai prisipažįsta, kad geležinkelį iškelti iš Girulių prireikė ne bendrovei, o miestui. Maždaug prieš dešimtmetį Girulius pradėjo keltis tik labai pasiturintys žmonės. Čia per pastarąjį dešimtmetį išdygo ne tik dailių pilaičių, bet ir išties prabangių dvarų. Masyviomis tvoromis aptvertuose kiemuose stovi pačių prabangiausių markių automobiliai. Čia gyvena daug įtakingų uostamiesčio politikų, aukštas pareigas einančių tarnautojų, turtingų verslininkų. Po kelerių metų ši bendruomenė įsitikino, kad garsiau už pušų ošimą ir bangų mūšą dunda pro šalį pravažiuojantys sunkiasvoriai traukiniai. „Pats gimiau Giruliuose, prie traukinių esu pripratęs, tačiau anuomet pravažiuojančių sąstatų nesulyginsi su dabartiniais. Dabar jie kur kas ilgesni ir sunkesni. Ištisą naktį jie dunda ir dunda. Būna, kad Giruliuose ištisas paras stovi sąstatai su mazutu, kuris nepaprastai dvokia. kartais ir trąšos išbyra, o apie pervažos saugumą nė nekalbu“, – skundėsi giruliškis. VAKARŲ EKSPRESAS
ENERGETIKA
Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas sako, kad dabartinė energetikos padėtis ir Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ dominavimas rinkoje yra ne kieno kito, o mūsų politikų sprendimas. Jis priminė, kad 2002 m. iš Vyriausybės bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų įsigijo Vokietijos kompanija „Ruhrgas International“, o 2004 m. – „Gazprom“, tačiau to niekas nevertė daryti. R.Švedas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva už gamtines dujas visuomet sumoka laiku, todėl ją galima drąsiai laikyti „gera vartotoja“, ir dėl to „Gazprom“ turėtų džiaugtis. Vis dėlto buvęs energetikos viceministras prisipažino netikįs, kad dujų milžinės taisyklės ir toliau dominuos rinkoje. „Mano įsitikinimu, tokia monopolinė rinka, kokia yra dabar, ilgai neišsilaikys“, – sakė R.Švedas. RESPUBLIKA
Pirkti dujas, kai jos pigios, ir saugoti nenumatytiems atvejams. To tikimasi iš galbūt kada nors veiksiančios dujų saugyklos. Syderiuose (Telšių r.) jau pradėti gręžimo darbai, po kurių paaiškės, ar čia įmanoma įrengti milžinišką rezervuarą. „Lietuvos energijos“ skelbtą konkursą laimėjo ir darbus Telšių rajone pradėjo Lenkijos bendrovė „Diament“ ir jos partnerė „Minijos nafta“. Per pusmetį bus išgręžti du vertikalūs 1500-1560 metrų gylio ir du iškreivinti gręžiniai. Tik tuomet paaiškės, ar čia galima įrengti požeminę saugyklą ir kiek reikės investuoti. Lietuvoje kasmet sunaudojama per 3 milijardus kubinių metrų gamtinių dujų. Savo saugyklos Lietuva neturi, o Latvijoje esanti priklauso Rusijos „Gazprom“. „Planuojama, kad šioje saugykloje bus galima laikyti apie milijardą kubinių metrų dujų. Tokio kiekio Lietuvai pakaktų 60 dienų“, – sakė bendrovės „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas. LIETUVOS RYTAS
Siekiant įvertinti Telšių rajone esančios Syderių geologinės struktūros tinkamumą požeminei gamtinių dujų saugyklai įrengti, vakar pradėtas gręžti pirmasis tiriamasis gręžinys. Iš viso bus išgręžti du vertikalūs (1500-1560 m gylio) ir du iškreivinti gręžiniai. Iki 2013 m. gegužės pabaigos truksiantys tyrimai leis įvertinti, ar šioje vietovėje vidutiniškai 1 500 metrų gylyje gali būti saugomos gamtinės dujos. Gręžimo darbus ir dalį tyrimų atliks Lenkijos kompanija „Diament“ kartu su partnere Lietuvoje UAB „Minijos nafta“. Projekte subrangovų teisėmis taip pat dalyvaus patyrę ekspertai iš Vokietijos ir Lenkijos. „Požeminė dujų saugykla leistų optimizuoti Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo veiklą, taip pat prisidėtų prie gamtinių dujų rinkos Lietuvoje formavimosi ir monopolijos mažinimo. Tai sukurtų prielaidas mažėti gamtinių dujų kainoms Lietuvoje“, – teigia geologinės struktūros tyrimus vykdančios bendrovės „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas. Požeminės gamtinių dujų saugyklos projektą Lietuva inicijavo 2009 m. Įvertinus 129 geologines struktūras, potencialiai tinkamiausia vieta pripažinta būtent Syderių vietovė. VAKARŲ EKSPRESAS
FINANSAI
Valstybės nusavintame „Snoro“ banke pinigus praradę žmonės dar turi vilčių bent dalį turto atgauti. Viena pensininkė per teismą sugebėjo atgauti pinigus, už kuriuos buvo prisipirkusi „Snoro“ banko indėlių sertifikatų. Tokių nukentėjėlių yra dar 12 tūkstančių, jie irgi pinigus gali atgauti tik teismo keliu. Jei kreditoriai patys bylinėsis ir už save kovos, visiškai neaišku, kodėl už 100 tūkst. litų mėnesio algą pasamdytas „Snoro“ bankroto administratorius Nilas Kuperis (Neil Cooper). RESPUBLIKA
„Dabar jau akivaizdžiai matome, kad „Snoro“ Kreditorių komiteto veikla formuojama tik ginant IIDF interesus, o pinigus praradę eiliniai piliečiai ar įmonės paliekami likimo valiai“, – sakė D.Arlauskas. Kol kas „Snoro“ Kreditorių komiteto veikla bene labiausiai pagarsėjo tik tuo, kad N.Kuperiui, kurio komanda jau išleido apie 70 mln. litų, nuo šių metų rugpjūčio 1-osios buvo nustatyta nuolatinė mėnesio alga – 100 tūkst. litų. N.Kuperis uždirba daugiau nei Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri į rankas gauna 18,8 tūkst. litų, Latvijos vadovas – 14,49 tūkst., o Estijos – 15,52 tūkst. litų. Už „Snoro“ bankroto administratorių gerokai mažiau uždirba net Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurios alga sudaro apie 62 tūkst. litų, Prancūzijos vadovas Fransua Olandas (Francois Hollande) – 67 tūkst. litų – ar JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama), gaunantis vos 88 tūkst. litų per mėnesį. „Snore“ – kaip pasakoje. RESPUBLIKA
ĮMONĖS
Finansų ministerija – siūlo Vyriausybei nurašyti ir pamiršti apie 170 mln. litų Lietuvos įmonių skolų, kurios pripažintos beviltiškomis. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo jau nurašyta per 0,5 mlrd. litų beviltiškų skolų, kurias valstybė už skolininkus sumokėjo, bet išsiieškoti nesugebėjo. Prieš 15-20 metų apsukrūs verslininkai skolinosi milijonines sumas iš kredito įstaigų be jokių užstatų, mat už paskolų grąžinimą garantavo valstybė. Ne viena tokių įmonių bankrutavo, jų turtas dingo, o skolas, už kurias lengvabūdiškai garantavo valstybė, iš biudžeto padengė visi mokesčių mokėtojai. RESPUBLIKA
Buvusios Vyriausybės nė piršto nepajudino, kad išsiaiškintų, kas ir kodėl į kairę ir į dešinę dalijo milijoninės vertės valstybės garantijas, mainais nereikalaudamas jokių užstatų ar įsipareigojimų iš verslo subjektų. Nė vienas ministras neinicijavo tyrimo, kur dingo bankrutavusių valstybės skolininkų turtas. Paprasčiau buvo beviltiškas skolas verslui nurašyti. Verslui dovanotų skolų suma jau artėja prie 0,6 mlrd. litų. Iki šiol dosniausia skolų dovanotoja buvo Gedimino Kirkilo Vyriausybė, beviltiškais pripažinusi 274 mln. litų. Bet premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamas Ministrų kabinetas, atrodo, pralenks pirmtakus. RESPUBLIKA
PASLAUGOS
Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje gimę neišnešioti dvyniai stiprėja naujose šildomosiose lovose. 30 tūkstančių litų kainavusios dvi lovos buvo nupirktos už labdaros renginiuose surinktas lėšas. Neonatologijos klinikos Perinatologijos centro medikai neišnešiotiems dvyniams skirtų funkcinių šildomųjų vandens lovų laukė kelerius metus. Įvairių labdaros organizacijų ir fondų nariams teko surengti dešimt aukcionų ir susibūrimų, kurių metu žmonės aukojo lėšas kilniam tikslui. Prie šios akcijos daugiausia prisidėjo Kauno moterų klubo „Ad astra“ narės, fondas „Aukok“ ir šiųmečio Vienos pokylio svečiai. Iš labdarių gautos funkcinės šildomosios lovos tinka ne tik dvyniams, bet ir tryniams. Kasmet neišnešiotų naujagimių Lietuvoje gimsta vis daugiau. Daugėja ir neišnešiotų dvynių bei trynių. LIETUVOS RYTAS
RŪPYBA
Vyriausybė, liepos mėnesį priėmusi nutarimą, kuriame teigia, kad biudžetinių įmonių steigėjai iš savo lėšų gali mokėti priedus biudžetinių įstaigų darbuotojams, tarsi paleido džiną iš butelio. Socialinių įstaigų vadovai jau atakuoja Klaipėdos miesto valdžią, kad ši jiems mokėtų priedus prie atlyginimo. Tačiau savivaldybės administracijos finansininkai tikina, kad tokiam reikalui pinigų artimiausiu metu neatsiras. „Kai susitinkame su kituose miestuose socialinėje sferoje dirbančiais žmonėmis, jie iš mūsų juokiasi, nes kone visur gauna priedus prie atlyginimo“, – sakė Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ direktorė Vida Petraitienė. Vicemeras Vytautas Čepas, išklausęs ilgą diskusiją, siūlė visgi nenumoti į tai ranka, o atlikti išsamesnę analizę, kokie atlyginimai socialinių įstaigų vadovams mokami kitose savivaldybėse. „Leisiu sau pajuokauti – tai, kas tinka Šakiams, mums gali tapti šakėmis“, – švelniai pajuokavo V. Grubliauskas, tačiau patikino socialinių įstaigų vadovus, kad jis šio klausimo neužmirš ir dar kartą prie jo sugrįš.VAKARŲ EKSPRESAS
VERSLAS
Mieste ir rajone galima suskaičiuoti apie dešimt sulčių spaudėjų. Daugeliui jų šiomis dienomis – pats darbymetis. Kai kur gali tekti palaukti iki spalio. Atvažiavus prie Vaišvydavoje įsikūrusios spaudyklos vartų pasitinka skelbimas – „Obuoliai laikinai nepriimami!“ Visas kiemas nuklotas padėklais, ant kurių sudėti obuolių maišai. Šalia jų savo spaudžiamų sulčių atvykę lūkuriuoja keletas kauniečių. „Sulčių spaudimo eilė sudaryta iki spalio 6 d. Žmonės užsiregistruoja ir sutartu laiku atveža obuolius, o sultis gali atsiimti jau po pusvalandžio. Pilstome į tarptautinį standartą atitinkančią pakuotę – maišelį dėžutėje. Jame maisto produktus galima laikyti dvejus metus“, – sakė rankoves pasiraitojęs bendrovės projektų vadovas Juozas Buivydas, pats stovintis prie spaudimo mašinos.Sultys pilstomos į įvairaus tūrio maišelius – nuo 3 iki 10 litrų, tačiau populiariausia – 5 litrų pakuotė. KAUNO DIENA
Iš poilsiautojų pusę milijono litų šįmet užsibrėžusi surinkti Palanga gali ramiai laukti metų pabaigos – tiek pinigų jau sukapsėjo. Už naudojimąsi kurorto infrastruktūra rinkliavą nuo šių metų vasaros pradėjusi rinkti Palanga biudžete jau turi planuotą pusę milijono litų. Kurorto valdžią džiugina tai, kad iš poilsiautojų renkamą vadinamąjį pagalvės mokestį biudžetui moka vis daugiau palangiškių. Birželį rinkliavą deklaravo 380 žmonių, liepą pinigų miestui pervedė 710 apgyvendinimo verslu užsiimančių asmenų, o praėjusį mėnesį – jau 830. Pagalvės mokestis Palangoje prieš vasaros sezoną paskubomis buvo įvestas sukantis iš keblios padėties. LIETUVOS RYTAS
Pagal ELTĄ