EKONOMIKA
Pernai ekspertų paslaugos iš viso valstybei kainavo 10 mln. litų, o šįmet už įvairias ekspertizes, prognozes ir studijas planuojama atseikėti per 15 mln. litų. „Natūraliai kyla klausimas, kokia yra ministerijose dirbančių specialistų kompetencija, jeigu vos ne kiekvienu atveju reikia atlikti studiją ir mokėti samdomiems ekspertams milijonus, – išlaidų didėjimo priežasčių ieško komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė. – O juk valstybės tarnautojų kvalifikacijai kelti taip pat kasmet išleidžiami milijonai iš valstybės biudžeto ir ES paramos“. „Mat kilo įtarimų, kad nemaža dalis valstybės lėšomis kvalifikaciją pasikėlusių asmenų paliko viešąjį sektorių nė ačiū nepasakę. O valstybei, neefektyviai panaudojus lėšas, reikia skirti jų naujiems specialistams mokyti“,- sakė Loreta Graužinienė . RESPUBLIKA
Nenuostabu, kad ministerijos vengia atskleisti mokymų detales – mat tuomet greičiausiai tektų ilgai įrodinėti, kad vieniems valdininkams kvalifikaciją kelti būtina už jūrų marių, kitiems – Lietuvos kurortuose, tretiems – kelias paras „mokytis“ poilsio ir pramogų kompleksuose su pirtimis ir vaišėmis. „Todėl išsamiai išanalizuoti situacijos mums nepavyko, gauti duomenys atskleidžia tik galimas tendencijas, – apgailestavo L.Graužinienė Apibendrinus gautus duomenis, paaiškėjo, kad valdininkų kvalifikacijai kelti ministerijos išleido apie 43,8 mln. litų. Iš jų tiems asmenims, kurie šiose institucijose jau nebedirba – 4,9 mln. litų. Tai sudaro apie 11,1 proc. Didžiausia vieno asmens mokymui skirta suma – 198 tūkst. litų (KAM), mažiausia – 4,81 lito (taip pat KAM). RESPUBLIKA
Praėjusią savaitę Maskvoje vykusioje maisto produktų parodoje „World Food Moskow 2012“ lietuviški pieno produktai įvertinti prizinėmis vietomis. Aukso medalį parsivežė AB Žemaitijos pieninė – už sūrį „Džiugas 1924“, AB Vilkyškių pieninė sidabro medalius gavo už jogurtą su obuoliais ir avižomis bei varškės užtepėlę su jūros druska, AB „Pieno žvaigždės“ gaminami ledai „Svalia“ buvo įvertinti kaip geriausias naujas produktas šioje rinkoje. Rusija yra viena pagrindinių mūsų pienininkų eksporto rinkų, tačiau šie nesistengia prisirišti vien prie jos. LIETUVOS ŽINIOS
Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad jau kitų metų pavasarį visų uostamiesčio ugdymo įstaigų buhalteriai bus išvaryti lauk, nes finansus ims tvarkyti centralizuota buhalterija, Klaipėdos valdžia panoro šią informaciją patikslinti. Dar 2009 m. miesto Taryba buvo pritarusi ugdymo įstaigų buhalterijų optimizavimui. Pirmiausia bus įdiegta bendra sistema pačioje Klaipėdos savivaldybės administracijoje. Planuojama, kad šis procesas užsitęs iki kitų metų birželio. „Tada biudžetinių įstaigų vadovai privalėtų turėti daugiau raštingumo žinių buhalterinėje srityje, nes nebebūtų buhalterio, kuris bėgiotų su rašteliais“, – minėjo J. Simonavičiūtė. VAKARŲ EKSPRESAS
ENERGETIKA
Europos politikai ketina iš tiesų realizuoti savo idėją – sutaupyti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui skirtų lėšų sąskaita. Šiandien Briuselis jau vengia taškytis pinigais – EP siūlo kitam jėgainės uždarymo etapui skirti ne Lietuvai reikalingus 770 mln. eurų (apie 2,65 mlrd. litų), o vos 230 mln. eurų (apie 794 mln. litų), t.y. triskart mažesnę sumą. Tačiau net ir sumažinti pinigai galės būti skirti su sąlyga, kad po 2017 m. Lietuva iš ES nebeprašys jokios finansinės paramos IAE uždarymui. Kita Briuselio sąlyga yra visų ES rekomendacijų besąlygiškas vykdymas. Neturint pinigų IAE uždaryti, užsimota statyti Visagino atominę elektrinę. Ji valstybei kainuos nuo 17 iki 23 mlrd. litų, jeigu statybos nė kiek nevėluos. RESPUBLIKA
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarė į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų skaičiavimo metodiką įtraukti Klaipėdoje planuojamo statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo sąnaudų kompensavimą. Išankstiniais apskaičiavimais, į dujų perdavimo tarifą įtraukus SGD terminalo sąnaudas, buitiniams dujų vartotojams dujų perdavimo tarifas gali padidėti iki 3 centų už kubinį metrą. Dabar buitiniai vartotojai už gamtinių dujų perdavimą moka 1 centą už kubinį metrą. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) griežtai prieštarauja planams suskystintų dujų terminalo statybų ir infrastruktūros sąnaudas paslėpti jas pridedant prie gamtinių dujų skirstymo kainos. „Buvo teigiama, kad terminalas turėtų išsilaikyti pats ir dujas piginti. Bet terminalo išlaidas, kurios gali siekti apie 300 mln. litų per metus, siekiama užkrauti šilumos vartotojams“, – teigė LŠTA tarybos pirmininkas Andrius Janukonis. LIETUVOS RYTAS
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) griežtai prieštarauja planams suskystintųjų dujų terminalo statybų ir infrastruktūros sąnaudas paslėpti jas pridedant prie gamtinių dujų skirstymo kainos. Toks sprendimas įrodo, kad planuojamas terminalas yra neracionalus ir brangintų iš dujų gaminamą šilumą – už terminalo statybas sumokėtų galutiniai šilumos vartotojai. Anot LŠTA tarybos pirmininko Andriaus A.Janukonio, sunku prognozuoti, kiek tiksliai dėl planuojamo terminalo mokesčio, kuriuo maskuojamas terminalo neracionalumas, brangs šiluma. „Net mažiausias brangimas tuo metu, kai yra galimybė šilumą piginti, yra nepateisinamas“, – įsitikinęs LŠTA tarybos vadovas. Jo teigimu, sveiku protu nesuvokiama, kodėl valstybė esant sunkiai ekonominei padėčiai investuoja ne į šilumos kainų mažinimą, o į didinimą. RESPUBLIKA
Jei valstybė supirktų daugiau elektros iš šilumos gamintojų, daugelio gyventojų sąskaitos už šildymą tikrai mažėtų. Tuo įsitikinę įvairių savivaldybių vadovai, bet iš Energetikos ministerijos jie sulaukia tylos, o iš Prezidentūros – antausių. Nuogąstaudami dėl gresiančių didesnių sąskaitų už šildymą šįkart nutarė nebetylėti Panevėžio apskrities septynių savivaldybių merai. Jie kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydami padidinti elektros supirkimo kvotą iš naujosios termofikacinės elektrinės, kurios statyba kainavo 130 milijonų litų. Ši elektrinė tiekia šilumą Panevėžio miesto ir rajono, Pasvalio, Rokiškio, Kupiškio, Zarasų ir Kėdainių rajonų gyventojams. D.Grybauskaitės globojamas energetikos ministras Arvydas Sekmokas praėjusių metų spalį savo įsakymu elektros supirkimo kvotą Panevėžio elektrinei sumažino, o tai, savivaldybių vadovų manymu, apskrities gyventojams smogs per piniginę – jiems teks daugiau mokėti už šilumą. LIETUVOS RYTAS
Aukštaitijos merai nuogąstauja, kad 2008 m. atidaryta moderni Panevėžio termofikacinė elektrinė bus priversta dirbti tik 3 mėnesius per metus. Likusį laiką ją teks stabdyti. Tačiau ir neveikiančią ją reikės prižiūrėti. „Jei elektrinė didžiąją metų dalį stovės be darbo, ji patirs 2,8 milijono litų nuostolių. Bet jeigu dirbtų ir dalyvautų elektros prekybos biržoje, tektų pagamintą energiją parduoti pigiau už savikainą. Tuomet elektrinės nuostoliai išaugtų iki 8 milijonų litų per metus“, – sudėtingą situaciją apibūdino „Panevėžio energijos“ technikos direktorius Petras Diksa. Panevėžio elektrinė pastatyta iš dalies už skolintas lėšas. LIETUVOS RYTAS
Visas šilumą tiekiančias įmones – į valstybės rankas. Daugiabučių gyventojams – galimybę šildytis kuo nori ir kaip tik nori, o šilumos kainas įšaldyti 5 metams. Tokias revoliucines Šilumos ūkio įstatymo idėjas pagaliau pristatęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas iškart pripažino, kad visa tai paliks spręsti naujajai valdžiai. Ministras vakar sielojosi, kad per ketverių metų kadenciją nebuvo pakankamai patirties parengti tokį įstatymo projektą, kuris įlietų gaivaus vėjo į politizuotą šilumos ūkį. „Dabar parengėme nuostatus, dėl kurių turės apsispręsti jau būsimoji valdžia“, – sakė ministras ir pridūrė, kad projektas nėra tobulas ir dėl kiekvieno jo punkto galima ginčytis. Jis įsitikinęs, kad šilumos ūkio perversmą palikti naujai išrinktam Seimui nėra klaida. LIETUVOS RYTAS
XXI amžiuje sunku patikėti, kad Lietuvoje yra žmonių, gyvenančių be elektros, tačiau tai realybė. O koks didelis džiaugsmas po ilgų metų prie žibalinės lempos pagaliau įžiebti elektros lemputę, turėti veikiantį šaldytuvą, televizorių ar bulvių tarkavimo mašiną. Apie tokią laimę kalba tie, kurie jau gali džiaugtis turintys elektrą. Penkiasdešimtmetis Vytautas Švabauskas iš Prienų rajono Vydžionių kaimo kad per mėnesį dar nespėjo apsiprasti su elektra namuose. Henrikas Šadzevičius iš Kaišiadorių rajono Bačkonių kaimo elektra džiaugiasi jau dvi savaites. H.Šadzevičius, paklaustas, kaip pasikeitė jo šeimos buitis, drąsiai atsako palyginimu: „Kur elektros lemputė dega, o kur žibalinė lempa – tai didelis skirtumas.“ VAKARO ŽINIOS
Seimo narė Birutė Vėsaitė, sužinojusi, kad nuo kitų metų Kauno hidroelektrinė bus valdoma nuotoliniu būdu, puolė gąsdinti, kad, įvykus avarijai, Kaunas esą gali būti paskandintas. Parlamentarė vakar išplatino viešą pareiškimą, kad Kauno hidroelektrinėje gali nelikti budinčiojo personalo, nes iš trisdešimties žmonių, kurie dabar aptarnauja elektrinę, dešimt bus perkelta į Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Politikė neabejoja, kad paniką sėjantį pranešimą turėjo išplatinti: „Būtinai, nes po to esą gali būti per vėlu.“ „Neseniai grįžau iš komandiruotės Švedijoje. Ten yra 19 elektrinių ir visos jos valdomos distanciniu būdu. Taip dirbama daugelyje Europos elektrinių“, – kritiką atrėmė ilgametis KHE vadovas Juozas Bartlingas. KAUNO DIENA
FINANSAI
Lietuvos bankas pirmą kartą atliko didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų ar jų skyrių mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimą, kuris atskleidė, kad pernai šios kredito įstaigos vien už klientų aptarnavimą su kaupu padengė savo tiesiogines išlaidas. Už grynųjų pinigų tvarkymą, vietinius pavedimus litais, vietinius bei tarptautinius pavedimus eurais, atsiskaitymus debeto ir kredito kortelėmis bei tiesioginio debeto paslaugas komerciniai bankai 2011 metais iš savo klientų susirinko 482 mln. litų pajamų. Ši suma net 53 mln. litų viršijo visų bankų tiesiogines išlaidas, o daugiausia pinigų – 135 mln. litų – jiems sunešė vietiniai kredito pavedimai litais. Tyrimo duomenis pristatęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas į klausimą, ar komerciniai bankai smarkiai plėšikauja iš savo klientų, atsakė: „Mūsų bankai neplėšikauja labiau nei kitose šalyse“. RESPUBLIKA
Pernai Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai gavo apie 50 mln. litų pajamų vien už pervedimus eurais. Įprastai ši paslauga kainuoja net keliasdešimt litų, nors ES valiuta pervedama ir Lietuvos viduje. Bet galbūt ir Lietuvos bankas turi galios svertų paspausti bankininkus neplėšti mūsų žmonių, kurie už pervedimus eurais priversti mokėti itin brangiai? „Centrinis bankas visą laiką turi svertų, – atsakė V.Vasiliauskas. – Jau vien tik šnekėjimas daro įtaką, bet tikrai mes nepulsime reguliuoti, nes tai būtų sunkiai suderinamas dalykas su rinkos ekonomika. Bet mes kalbamės su bankais, jų vadovais“. RESPUBLIKA
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai neblogai pelnosi, bet plėšikauja ne daugiau nei kitose ES valstybėse. „Kai kuriais atvejais įkainiai pagrįsti, kai kuriais nepagrįstai maži, kai kuriais per dideli, pavyzdžiui, už pervedimus eurais. Bet apskritai Lietuvos bankų verslo modelis neišsiskiria iš Europos Sąjungos vidurkio. Mūsų šalyje bankai neplėšikauja labiau nei kitose šalyse“, – tvirtino Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Tiesa, jis pripažino, kad dėl itin pelningų bankams pervedimų eurais kyla klaustukų. „Ar tai daug, ar mažai, nenoriu spręsti. Kainodaros tyrimas nėra toks paprastas reikalas“, – sakė V.Vasiliauskas. LIETUVOS RYTAS
ĮMONĖS
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti Audronis Lubys, laimėjęs bendrovės valdybos skelbtą konkursą, kuriame dalyvavo 10 kandidatų. Naujasis vadovas atsakė į rūpimus klausimus. „Situacija pasaulinėje laivybos rinkoje man žinoma, LJL finansinę padėtį studijavau, ruošdamasis konkursui į vadovo pareigas. Nebus lengva, teks dirbti daug visiems – tiek kranto darbuotojams, tiek laivų įguloms,“ – sakė Audronis Lubys. – „Didelių pertvarkymų neplanuoju, buvę vadovai nemažai nuveikė ta linkme. Toliau optimizuosime bendrovės veiklą“. VAKARŲ EKSPRESAS
VERSLAS
Vakar būrys žmonių iš įvairių Lietuvos gyvenviečių prie Vyriausybės rūmų surengė protesto akciją prieš Lietuvos smardinimą. Vieni protestavo, nes jiems kokybiškai gyventi neduoda vištų mėšlo kvapai, kitiems gyvenimą gadina pašonėje įkurdintos kiaulės, tretiems – durpynai. Visi vieningai reikalavo, kad būtų sugriežtinti reikalavimai kvapų skleidėjams. Raimonda Sutkaitienė, Santakos kaimo Kalvarijų savivaldybėje bendruomenės pirmininkė, piktinosi ten įsikūrusiu danų kompleksu, per metus užauginančiu apie 100 tūkst. kiaulių. „Turime teismus, bylas, visas esame laimėję, bet kvapai niekur nedingo. Be to, Lietuvoje daugėja tų atvejų, daugėja objektų, ne tik kiaulidžių, kurie nekreipia dėmesio į aplinkinius. Vykdo savo veiklą nesidomėdami, kad blogina aplinkinių gyventojų gyvenimo kokybę. Dabar, kai prasidėjo laukų tręšimo darbai, net per sandariausius langus kvapas į butus patenka“, – sakė R.Sutkaitienė. RESPUBLIKA
ŽEMĖ
Nenumaldomai artėjant dienai, kai teks mokėti už automobilių statymą Klaipėdos centrinės dalies kiemuose, valdžia suskubo priminti gyventojams, kaip šio mokesčio būtų galima išvengti. Tiesiog reikia de jure įsiteisinti kiemus. „Be to, ši procedūra yra supaprastinta – pakanka, kad vienas namo gyventojas kreiptųsi su tokiu prašymu, ir visam namui priskiriamas kiemas“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė. Tiesa, neslepiama, kad tuomet užgrius kiti mokesčiai. Preliminariai skaičiuojama, kad visos procedūros, kurias būtina atlikti norint įsiteisinti kiemą, gali kainuoti maždaug 3 tūkst. litų. Ir čia dar ne viskas. Užtat tokiame kieme gyventojai galės šeimininkauti kaip tinkami. VAKARŲ EKSPRESAS
Šiaulių rajono Voveriškių kaimo pakraštyje, prie pat aplinkkelio, dažnai stabteli ekipažai su vaikais. Pravažiuojantys iš tolo pamato kartu su avimus besiganantį strutį. Jis beveik nekreipia dėmesio nei į šūksnius, nei į avis. Kai avys nubėga toliau, tingiai atsistoja ir, snapu nuskindamas vieną kitą žolę, nupėdina iš paskos. Išsiduoda, kad draugija reikalinga. Ūkio savininkas Zenonas Dominauskas sako, kad šią ilgakoję paukštytę nusipirko iš žmogaus, ketinusio užveisti strutyną. Z.Dominauskas nė nemanė kurti strutyno. Strutis pievoje gano avis. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Pagal ELTĄ