Vos tik kam pranešiau, kad mokslus tęsiu Punsko Kovo 11-osios licėjuje, iškart buvau apipilta šimtais tūkstančių klausimų: „Kodėl pasirinkai Punsko licėjų?“, „Kas tave paskatino pasirinkti Punsko licėjų?“, „Ar ilgai galvojai, kurį licėjų pasirinkti?“, „Kas tave čia labiausiai sudomino?“, „Ko tikiesi iš Punsko Kovo 11-osios licėjaus?“ ir t. t. O aš jau seniai žinojau, kad mano vidurinė mokykla bus būtent ši. Tik nežinojau, kodėl…
Anksčiau netgi galvojau apie kitus licėjus. Tačiau nei viena vidurinė mokykla manęs taip netraukė kaip ši. Man buvo sunku suprasti, kaip mano bendraamžiai gali svajoti apie Suvalkų ar Seinų mokyklas. Bet juk tai turėtų būti aišku – kiekvienam jo nuomonė atrodo esanti teisinga, kaip ir man. Todėl buvau ir esu tikra, kad mano pasirinkimas geras. Man čia patinka. Mokytojai mieli, draugai išdykę, bet labai linksmi, patalpos naujos, puiki, naujoviška kabinetų įranga… Ko daugiau ir benorėti?
Punsko Kovo 11-osios licėjus yra išskirtinis ir unikalus. Gyvendama Lenkijoje galiu mokytis savo gimtąja lietuvių kalba, kuri be galo praturtina mane kaip asmenybę. Tai man labai pravers gyvenime, kai išvyksiu į platųjį pasaulį. Ir dabar malonu, kai susitikus svetimą žmogų pasakai, jog moki laisvai kalbėti ir rašyti dviem kalbomis, o jis išverčia akis sakydamas, kaip man to pavydi. Tokius dalykus reikia vertinti.
Važinėti kas rytą autobusu, grįžti namo labai vėlai, kai jau belieka laiko tik nusiprausti prieš miegą, o dar juk reikia atlikti namų darbus ir pasimokyti rašiniui – tai tikrai ne man. Juk kas norėtų iškeisti begalę valandų saldaus miego į purpsėjimą autobusu? Aš ne iš tų. Mėgstu pamiegoti. Ir kad neturiu anksti keltis – man be galo patogu.
Kita pagunda, kuriai neatsispyriau rinkdamasi licėjų – tai naujos patalpos. Visada malonu, kai įėjus į mokyklą matai naujovišką techniką, naujus suolus, kėdes, lentas, nelabai seniai dažytas sienas ir dar daug kitų dalykų… Tai man buvo kaip šarkai blizgučiai.
Dar vienas svarus, lėmęs mano pasirinkimą argumentas buvo tai, kad nenorėjau taip anksti palikti namų. Juk dar ateis laikas, kai reikės pasirinkti studijas ir keltis į didmiestį. Dabar miela pasimėgauti mamos paruoštais pusryčiais, o mokykloj valgant jos įdėtą sumuštinį galvoti: „Kaip gerai, kad yra, kas sumuštinį padaro“. Esu laiminga, kai jaučiu, kad dar kažkas manimi rūpinasi, o grįžus iš mokyklos paklausia: „Kaip prabėgo diena?“, „Ar gerai jautiesi?“, „Ar neprisirinkai vienetų?“.
Esu tikrai labai labai patenkinta savo sprendimu. Punsko Kovo 11-osios licėjus man labai patinka. Tikiuosi, kad tą patį galėsiu pasakyti jį baigdama.
Nuotraukose mokslo metų pradžia Punsko Kovo 11-osios licėjuje.
„pi”, punskas.pl
Žurau jau kaipkas pamiršo iš kur mūsų tėvai ir proteviai kilę ir kad kuo daugiau žmoniu nori tai pamiršti. Tai gal iš viso panaikinkim visas lietuviškas mokyklas lenkijoje kad būtų lengviau? Kam gi užlaikyti mūsų krašte lietuvišką kalbą ir kultūrą? Albinas sako: Punsko licėjui mokina tik šokti ir dainuoti. Nesutinku. Punske išmokstam ir kitu dalyku kurie labai padeda gyvenime (ir tai dar dviejom kalbom). Šios mokyklos absolventai turi daug platesnį aukštesnių mokyklų pasirinkimą nes gali testi mokslus ir lietuvoje ir lenkijoje. Nemanau, kad yra labai sunku mokytis dviejom kalbom. O dėl dainu ir šokiu tai pagalvokit ar tai vienok nėra šios mokyklos privalumas? Manau kad kiekvienas išeidamas į scena su lietuviška daina ar šokiu jaučiasi išdidžiai galėdamas parodyti kitiemas kokia graži yra mūsų tėvynė.
Vaikai (ne visi bet yra tokių daug), iš lietuviškų šeimu, kurie lanko lenkiškas mokyklas nekalba nei lenkiškai nei lietuviškai. Dar blogiau, jie pradeda kalbėti tik lenkiškai. Tokiu būdu randasi kuo daugiau vaiku iš lietuviškų šeimu kurie prisistatinedami sako „jestem polakiem“. O gi taip nėra. Tai gi jų tevai, sėneliai, prosėneliai itt. buvo lietuviais. Aš savo vaikams duosiu laisvą ranką kai jie rinksis mokyklą (nenoriu jų versti mokytis ten kur jie nenori), bet jausiuos labai laimingas jeigu jie pasirinks būtent šią, o ne kitą mokymo instituciją.
Kalbos ant kupros gi nenešioji… Bet kiekvienas gali edukuoti savo vaikus, kaip nori.
Suwalkiete, albinai: Tokios beprasmes baikos tai dabar madoj? Sveikinu, visus tai tikriausiai sužavejo ir visi tikriausiai plysta is juoko.
baikos baikom, bet yra rimtai nemazai tevu, kurie taip galvoja, kad jei vaikas mokysis dvieju kalbu, tai jam gyvenime bus sunkiau.
kas tas Kaunas, daug geriau Varšuvoje arba Gdanske, ten tik lenkiškai, tai kam sau galva sukti ir maišyti kalbas. Mokytis reikia viena lenkų kalba, nes gyvename tai Lenkijoje, tai kam maišyti lietuvių, kalbėti lietuviškai išmokstame iš tėvų.
Dar vienas privalumas – baigę galėsite studijuoti Lietuvoje. Ypač Vytauto Didžiojo universitete mokėsi ir mokosi daug Punsko licėjaus auklėtinių.
Aš irgi taip manau, lenkiškoj geriau išmokina, Ten mokina ir anglų kalbos ir kitų grų dalykų, Punsko licėjui tik šokti ir dainuoti.
kam ty laisc waikus in Puńsku mokycis, gi podwujnas apsunkinimas skaicyc lekturas dzwiem kalbom. Asz laidzu cik in lankiszku, kad vaiku but langwiau.
kirmenavui, tu esi persilpnas ir permažas, kad kažką paskatintum, ir visiškai nesupranti kodel toks klausimas iškyla.
tomai tai as paskatinau, nes ko anksciau uzsikeli, to maziau laiko belieka glupatom
Labai gražu, tiek daug puikaus jaunimo, tik reikėtų gal paklausti kas paskatino Seinų krašto jaunimą mokytis Punsko licėjuje, juk jie turi anksti keltis važiuoti toli į Punską, bet pasirinko lietuvišką licėjų.