Balsavimo internetu projektą kuruojančios Susisiekimo ministerijos vadovas Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis tvirtina, kad Lietuva jau seniai pasirengusi rinkimuose naudoti ir virtualias balsadėžes. „Stringantys projektai mažina Lietuvos sėkmės galimybes. Tačiau, užuot XXI amžiuje darę visuomenės gyvenimą patogesnį, atvėrę kelius moderniausioms technologijoms, dalis politikų iki šiol bando visus grąžinti į XIX amžių“, – sakė jis DELFI.
– Ar, Jūsų manymu, Lietuva jau yra pasirengusi balsuoti internetu?
– Įvairios inovacijos ir naujos technologijos neišvengiamai skverbiasi į mūsų gyvenimą, nors galbūt kai kas to labai nenori. Turime gerai išplėtotą elektroninę bankininkystę, elektroniniu būdu teikiame dalį sveikatos, susisiekimo srities paslaugų. Kalbant apie elektroninį balsavimą, atsirandančių naujovių taip pat negalime ignoruoti. Pasirūpinus visu įmanomu saugumu, jos turi būti naudojamos ir demokratijos plėtrai.
Kita vertus, per pastaruosius metus apie pusę milijono, o gal ir daugiau, mūsų tautiečių, priverstų ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų, išvyko iš Lietuvos. Nesant galimybės balsuoti internetu, jie tampa politiškai izoliuoti, nebedalyvauja rinkimuose, ir nebūtinai todėl, kad to daryti nenori, – tiesiog neturi realių galimybių. Internetinis balsavimas sudarytų emigrantams galimybę dalyvauti priimant svarbiausius šaliai sprendimus.
Kalbant apie Lietuvoje esančius rinkėjus, matome, kad rinkimų aktyvumas pastaruoju metu nesiekia net 50 proc. Esant galimybei balsuoti internetu, bent dalis žmonių greičiausiai ja pasinaudotų, o bendras balsavusiųjų skaičius padidėtų, išrinktieji įgytų didesnį piliečių pasitikėjimą ir sprendimai būtų solidesni negu dabar, kai viskas priklauso nuo mažiau nei pusės Lietuvos žmonių valios.
– Projekto oponentai dažnai sako, kad balsavimas internetu yra palankesnis liberalams, kurių elektoratą, nėra paslaptis, daugiau sudaro jaunesni piliečiai, todėl jūs taip entuziastingai remiate elektroninio balsavimo idėją?
– Tai mitas. Galima reikšti įvairius įtarimus, bet, įvertinus pirmosios elektroninius rinkimus įdiegusios Estijos pavyzdį, matyti, kad internetu pasinaudoję rinkėjai neiškreipia tradicinių rinkimų rezultatų. Bent jau Estijos rinkėjai internetu proporcingai balsuoja už tas pačias partijas, kaip ir pasisakantieji tradiciniu būdu. Vien šis argumentas paneigia daugelį būgštavimų.
Be to, šiandien internetu ir elektroninio ryšio priemonėmis Lietuvoje naudojasi ne tik liberalų, bet ir konservatorių, socialdemokratų, kitų partijų rinkėjai. Svarstymai, kad prie virtualių balsadėžių susirinktų tik liberalų rėmėjai, yra primityvus situacijos traktavimas ir oponentų noras sumenkinti pačią idėją.