POLITIKA
Praėjusią savaitę Lietuvos mokslų akademiją (LMA) papildė 14 naujų tikrųjų narių. Šiuo metu joje – 105 įvairių sričių iškiliausi mokslininkai. Tai – didelė jėga, galinti daryti įtaką mūsų gyvenimui. „Respublika“ kalbino Lietuvos mokslų akademijos prezidentą Valdemarą Razumą: gal prezidentė, Seimo ir Vyriausybės nariai į akademikus nesikreipia patarimų, jei Lietuvoje daug kam gyvenimas tapo nemielas? „Tai, ką mes matome dabar, yra toks, galima sakyti, daugiau agitacinis darbas, o ne argumentais paremta diskusija. Mokslininkams įsitraukti per vėlu, jau šaukštai po pietų“,- sakė MA prezidentas V.Razumas.- „Didžiausias pasiekimas yra tai, kad mokslui iš 2007-2013 metų struktūrinės paramos Lietuvoje yra skirtas beveik didžiausias procentas ES valstybėse. Ir mokslininkų, ir amžiną atilsį prezidento Algirdo Brazausko pastangomis tas procentas buvo gerokai padidintas, lėšų mokslas iš tikrųjų daug gavo.“ RESPUBLIKA
Vyriausybė svarstys, kaip gyventojams kompensuoti dėl audros patirtus nuostolius, jei savivaldybėse bus paskelbta ekstremali situacija. Deja, Rezervo fondas jau beveik tuščias. „Vyriausybė, be abejo, svarstys, kaip gyventojams kompensuoti nuostolius, bet Rezervo fonde pinigų tikrai nedaug. Dar yra tam tikrų mūsų įsipareigojimų dėl vasarą vykusių stichinių nelaimių, bet 4 mln. litų, netgi mažiau dabar belikę, paskirstyti yra tikrai lašas jūroje“, – sakė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. RESPUBLIKA
Iki rinkimų likus kelioms dienoms Kauno miesto tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai nutarė nokautuoti liberalus gerai apskaičiuotu smūgiu: tai jūs kalti, kad Kauno gatvės duobėtos. Vakar Kauno savivaldybė išplatino grėsmingą pranešimą: „Lietuvos automobilių kelių direkcija, skirstanti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, diskriminuoja Kauną.“ Tuo įsitikinę miesto vadovai svarsto galimybę dėl netolygaus lėšų paskirstymo kreipti į teismą. Pagal paskutinius apklausų duomenis, liberalai prieš rinkimus populiarumu lenkia konservatorius. KAUNO DIENA
Nors moksleiviai skundžiasi, esą mokyklose jiems per didelis krūvis, sunku būtų tuo patikėti, mat žinių bagažas, kurį jie išsineša, daug nesveria. Tai patvirtino ir „Vakaro žinių“ atlikta apklausa, parodžiusi, kad artėjančiuose rinkimuose jaunimas arba nebalsuos, arba rinkdamasis favoritus durs pirštu, mat šalies politinis gyvenimas jiems paprasčiausiai neįdomus. Studentų interesams atstovaujantis Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Vilius Morkūnas priminė, kad dauguma atliktų tyrimų parodė, jog jaunimas – viena iš visuomenės grupių, kuri yra labiausiai apolitiška ir mažiausiai eina balsuoti. Pasak pašnekovo, pagrindinė jaunimo apolitiškumo priežastis yra nusivylimas ir politikų negebėjimas megzti ryšio su savo rinkėjais. Tačiau V.Morkūnas įsitikinęs, kad tik pačių piliečių spaudimas valdžiai ir būtų akstinas kažkam keistis, ko šiandieną vaikinas neįžvelgia. VAKARO ŽINIOS
Kas jaunam žmogui, gyvenančiam Lietuvoje, dabar svarbiausia? Užsidirbti pinigų maistui, aprangai, mokslams ir panašiai. Arba kuo greičiau emigruoti. Kas formuoja tokį daugelio ydingu laikomą požiūrį? Atsakymas paprastas. Kaimų, miestelių mokyklos, bibliotekos uždaromos, tačiau, žiūrėk, atsiranda prekybos centras. Šalies ekonominė padėtis išgena ištisas šeimas iš Lietuvos, o migracija dažniausiai padiktuota išgyvenimo instinkto. Žmogus, nepatenkinęs žemųjų poreikių, niekada netenkins aukštesniųjų. Pastaruoju metu valdžios vykdoma politika ir požiūris į žmogų rodo, kad liaudžiai užtenka tik pavalgyti. VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Kristaus atvaizdas tapo Romeo Kastelučio (Romeo Casttelluci) spektaklio puikia reklama. Spektaklį matė net tie, kurie nematė. Vieni dūmė žiūrėti, ar tikrai bus niekinamas Dievo sūnaus atvaizdas. Ir kaip, ir kodėl, ir dėl kokios meninės idėjos bus niekinamas. Kiti dūmė protestuoti prieš niekinimą. Tad anšlagas buvo didžiulis. Ir vienoje, ir kitoje Nacionalinio dramos teatro durų pusėje. Ką tai reiškia? Originalių idėjų badą. Nes idėjų tenka ieškoti I, XVI ar XIX amžiuje. Tad Jėzus ar maldos „Tėve mūsų“ žodžiai merkantiliškame pasaulyje tampa tik reklaminiais triukais. Galima pamatyti šimtus spektaklių ir perskaityti tūkstančius knygų. Samprotauti apie žmonių fanatizmą. Bet niekinti religinius simbolius – irgi fanatizmas! RESPUBLIKA
Uostamiesčio simboliu vadinamą barkentiną „Meridianas“ jo dabartiniai savininkai siūlo nuskandinti jūroje. Tai esą vienintelis būdas jį išsaugoti ateities kartoms. Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondo direktorius Artūras Žičkus kreipėsi į Vyriausybę, kad toji leistų barkentiną nuskandinti teritoriniuose Lietuvos vandenyse. „Jūros dugne gulintis „Meridianas“ būtų patrauklus objektas nardytojams“, – pareiškė burlaivio savininkai. „Toks jų žingsnis primena rusišką posakį apie visus galus į vandenį“, – mano Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. „Iki šiol visi laivai patys nuskęsdavo, leidimo neprašydavo. Aš būčiau pirmas, kuris tai padarytų savo noru. Todėl ir kreipiuosi leidimo į Vyriausybę“, – aiškino A. Žičkus. Jis teigė nė neįsivaizduojantis, kokios sumos reikėtų, kad laivas ir toliau suptųsi prie krantinės. VAKARŲ EKSPRESAS
Grupė „Thundertale“ praėjusią savaitę viešėjo Afganistane. Tris koncertus Lietuvos ir kitų šalių kariams surengę muzikantai grojo ne tiktai gitaromis, bet ir kanklėmis. „Dažnai koncertuojame kariuomenės renginiuose. Kvietimas atvykti mums atrodė natūralus, laukėme ir tikėjomės jo“, – pasakojo sunkiosios muzikos grupės „Thundertale“ vokalistas Laurynas Baškys. „Mūsų muzika, jos pateikimas yra labai susiję su karyba. Gerbiame senas tradicijas, o lietuviai – karių tauta. Gal per pastaruosius šimtmečius tapome labiau žemdirbiais, bet didžiąją istorijos dalį buvome kariai, to negalima pamiršti. Ši programa irgi buvo ideologinė, susijusi su karo reikalais“, – sakė dainininkas. Po koncertų karinėse bazėse ranką muzikantams spaudė ne tik lietuviai, bet ir latviai, amerikiečiai, kitų šalių kariai – nuotaiką lietuviškai dainuojanti grupė pakėlė visiems. LIETUVOS RYTAS
TEISĖTVARKA
„Aro“ pareigūnų pagalbos sulaikant narkotikų platintojus paprašę Klaipėdos teisėsaugininkai neapsiriko. Įtariamieji buvo ne tik ginkluoti, bet ir spėję panaudoti turimus pistoletus sprendžiant kilusius konfliktus. Klaipėdos apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai sulaikė du su organizuotomis pajūrio nusikaltėlių gaujomis siejamus klaipėdiečius, kurie dideliais kiekiais platino narkotines ir psichotropines medžiagas ir darė kitus nusikaltimus. Įvertinęs teisėsaugininkų surinktus įkalčius, Klaipėdos miesto apylinkės teismas leido 1990 metais gimusį Olegą ir penkeriais metais vyresnį Vitalijų suimti ilgesniam laikui. Atlikus kratą Olego bute, rasta apie 10 g kanapių dervos, apie 12 g kokaino ir revolveris bei trys šoviniai. Jo automobilyje aptikta psichotropinių vaistų. RESPUBLIKA
Įtakingo Kauno konservatorių miesto tarybos frakcijos seniūno Vyganto Gudėno pavardė figūruoja ikiteisminiame tyrime dėl socialinio būsto pirkimo. Tai paaiškėjo, kai prokurorai kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo. Prokurorai prašo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba kitaip suvaržyti laisvę ne tik konservatoriui V.Gudėnui, bet ir liberalcentristui, šiuo metu Kauno Šilainių poliklinikos direktoriaus pavaduotojui Robertui Stanioniui. Abu jie dalyvauja rinkimuose į Seimą. „Kauno dienos“ žiniomis, VGudėną ir R.Stanionį klampina senos, 2006-2008 m. socialinio būsto pirkimo istorijos. Paklaustas, ar nebus siūloma V.Gudėnui bent laikinai atsisakyti konservatorių frakcijos seniūno pareigų, Kauno meras A.Kupčinskas leido suprasti, kad tokia galimybė nesvarstoma. KAUNO DIENA
Praūžusi audra smogė sudegusiam Kelmės rajono Tytuvėnų vienuolyno pastatui. Šeštadienį paryčiais nuo stipraus gūsinio vėjo virsdamas bestogio statinio ventiliacinis kaminas pažeidė apsauginę plėvelę. Stichijos padarytos žalos našta vėl gula ant draudimo kompanijos, kuri dar šią savaitę turėtų sumokėti 1,88 milijono litų išmoką gaisro padarytai žalai atlyginti, pečių.Pirminiais apskaičiavimais, Tytuvėnų vienuolynui atstatyti iš viso reikės daugiau nei trijų milijonų litų. Dėl Tytuvėnų vienuolyną sausio 26-ąją nusiaubusio gaisro teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
„Jau niekuo nebetikiu – nei žmonėmis, nei valstybe, nei policija. Jei nepavyks atgauti pinigų, nusižudysiu – šoksiu iš vienuolikto aukšto”, – vakar dejavo 85 metų vilnietė Vlada M., iš kurios telefoniniai sukčiai išviliojo 45 tūkst. litų. Garbaus amžiaus sostinės gyventoja į sukčių pinkles pateko sekmadienį. Paskambinęs nepažįstamas vyras prisistatė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnu, pasakė vardą ir pavardę, kalbėjo apie plaunamus pinigus, o galiausiai paprašė padiktuoti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir slaptažodį. Moteris taip ir padarė. Tik po kiek laiko pensininkė suprato telefoniniams sukčiams atidavusi visas savo santaupas. „Kažkokia tūkstančio ir vienos nakties istorija, nebetikiu nei mūsų valdžia, nei bankais, nei policininkais. Mūsų duomenys neapsaugoti, mes patys neapsaugoti. Koks mūsų gyvenimas? Nėra gyvenimo.“ Gavęs Vlados pareiškimą tą pačią naktį Vilniaus miesto 1-asis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Pasak šio komisariato viršininko Gintaro Barzduko, iškart buvo kreiptasi į Šiaulių banką, kuris labai greitai policijos pareigūnams perdavė informaciją, į kieno sąskaitą nukeliavo vilnietės pinigai. Netrukus pareigūnai jau žinojo, kur ieškoti pirmo įtariamojo. Greitai buvo nustatyti ir du jo bendrininkai. LIETUVOS RYTAS
Pagal ELTĄ