EKONOMIKA
Nepriklausomybės metais Aukštaitijos regiono centrui Panevėžiui teko iškęsti sunkiosios, apdirbamosios, elektronikos pramonės griūtį, kautis dėl dešimtmečiais nesumokėtų atlyginimų, išgyventi suįžūlėjusių gangsterių grasinimus ir žudymus. Ar galėjo kitaip susiklostyti Panevėžio regiono likimas, jei nebūtų bankrutavęs „Ekranas“ ir tiksliosios mechanikos gamykla, tebestovėtų cukraus fabrikas, spirito ir mielių gamykla „Sema“, veiktų baldų fabrikas, mėsos, konservų kombinatai, „Aurida“, kurioje dirbo 4 tūkst. darbininkų, nebūtų žlugusi linų apdirbimo pramonė? Panevėžys nuskurdo – kadaise puikiai prižiūrimo, žalio miesto gatvės pilnos duobių, minios žmonių būriuojasi prie darbo biržos. Kiekvieną rugsėjį į mokyklas ateina beveik tūkstančiu moksleivių mažiau. Dar veikiančios mokyklos apytuštės, jas brangu šildyti. Ir centre, ir pakraščiuose stūkso apleisti namai vaiduokliai. Panevėžiečiai su šeimomis išvažiuoja į kitas šalis, kur darbas labiau vertinamas ir padoriau apmokamas. Kokios didžiausios klaidos buvo padarytos, „Respublika“ klausė Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Juliaus Beinorto. „Respublikos“ žurnalistai šiandien domisi Panevėžio pramone. RESPUBLIKA
Statistikos departamentas pateikė ataskaitą apie valstybės nuosavybės teise valdomą turtą. Jo vertė pernai, palyginti su 2010-aisiais, nukrito net 152,6 mln. litų. Labiausiai nuvertėjo valstybinės žemės fondas – daugiau nei 2 mlrd. 23 mln. litų. Tiesa, Lietuva vis dar turi turto, kurio vertė – 169,66 mlrd. litų. Didžiausią jo dalį sudaro detaliai išžvalgyti žemės gelmių ištekliai, o dar nemažos dalies turto valstybės institucijos paprasčiausiai nesusiskaičiavo. Tačiau ir valstybės įsipareigojimai smarkiai išaugo: nuo 42,7597 mlrd. litų 2010 m. pabaigoje iki 46,2285 mlrd. litų 2011 m. pabaigoje. RESPUBLIKA
Į statybininkus rengiančius mokymo centrus vis dažniau ateina aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių, kurių tikslas – išmokti amato ir išvykti svetur. Kvalifikuoti specialistai paklausūs ir tarp šalies darbdavių, nors jų jau mažiau nei prieš metus. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, spalio pradžioje paklausiausi darbo rinkoje buvo statybininkai – dažytojai, dailidės ir staliai. Didžiausias statybininkų poreikis buvo justi balandį-rugsėjį – tuomet kas mėnesį buvo registruojama 2,4-2,7 tūkst. laisvų darbo vietų. Laisvos darbo vietos statybos sektoriuje šiais metais sudaro apie 14 proc. visų darbo biržoje įregistruotų laisvų darbo vietų, praėjusiais metais šis skaičius siekė 17 proc. „Sakyti, kad atsigauna statybų rinka, vargu ar galima. Statybininkų paklausos padidėjimą vasarą siečiau su keliais dideliais šiuo metu vykdomais statybos projektais“, – sakė Vilniaus statybininkų rengimo centro (VSRC) direktoriaus pavaduotoja Daiva Kiršanskienė. Lietuvos statybininkų laukė ir tebelaukia užsakovai Rusijoje, Baltarusijoje ir Skandinavijos šalyse. LIETUVOS RYTAS
ENERGETIKA
Dar liepą valdžios patvirtintos ir padidintos gamtinių dujų kainos, šią žiemą gerokai patuštins tautiečių kišenes. Nors praėjusį mėnesį dujų kaina mažėjo, specialistų teigimu, ji nesikeis nei artėjančią, nei kitą žiemą. „Lietuva ir toliau neturi absoliučiai jokių svertų, kurie lemtų dujų kainos pokyčius. Įtakos nei dujų pigimui, nei brangimui neturime“, – sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.Anot jo, reikia konstatuoti, kad šalies laukia brangiausias istorijoje šildymo sezonas. VAKARO ŽINIOS
Pasak Vilniaus energijos atstovo Nerijaus Mikalajūno, nėra jokio finansavimo ir paramos pereinant prie šildymo biokuru. „Tam, kad pereitume prie biokuro, reikia didelio finansavimo“, – teigė N.Mikalajūnas. Sumažinti šildymo kaštus, specialisto teigimu, įmanoma tik dviem būdais – renovuojant būstus arba statant biokuro katilines. „Šiuo metu Lietuva savo biokurą eksportuoja į Skandinaviją, o vietoj to atsivežame brangių dujų“, – paradoksalią situaciją nušvietė Vilniaus energijos atstovas. VAKARO ŽINIOS
Šildytis Lietuvoje galima keliskart pigiau. Tačiau pigiausiu kuru – durpėmis – domisi tik mažų miestelių šilumininkai. Už dujas pigesnis biokuras irgi turi konkurentų. Mat medienos atliekų kaina didesnė nei durpių. Tačiau ši kuro rūšis mūsų šalyje kažkodėl nėra populiari. Todėl lietuviškas durpes mielai superka Suomijos šilumos gamintojai. Mažesni šilumos gamintojai, ketinantys statyti katilines, domisi būtent durpėmis. Lietuvoje veikia apie 10 katilinių, kuriose deginamos durpės, o šiluma tiekiama miesteliams. „Sovietmečiu tai buvo gana populiaru, tačiau vėliau durpės buvo užmirštos. Jas mėginama prisiminti tik dabar. Durpės už biokurą pigesnės bent 20 procentų. Be to, jų kainos neveikia nei paklausa, nei sezonas“, – teigė dar vienos durpes išgaunančios įmonės „Klasmann-Deiman“ generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas. LIETUVOS RYTAS
Biokuro pardavėjai ne kartą stebėjosi, kodėl į šilumos gamybos verslą nesiveržia durpininkai. Mat šie turi visas galimybes konkuruoti rinkoje, nes pigiau už juos kuro niekas negali pasiūlyti. „Daug kas bijo, kad reikės pirkti taršos leidimus. Net jei ir prireiktų, šildytis durpėmis vis tiek būtų pigiau nei biokuru, jau nekalbant apie dujas“, – teigė J.Kontautas. Sovietmečiu durpės buvo deginamos ir Vilniuje. Tačiau sostinės šilumos gamintojai įsitikinę, kad ši kuro rūšis dabar jau nėra tinkama. LIETUVOS RYTAS
Lietuvoje dar gausės firmų firmelių ir institucijų, kurios šildosi rankas iš Ignalinos AE uždarymo. Vyriausybės atstovai pareiškė, kad Europos Sąjunga verčia steigti „nepriklausomą Ignalinos AE uždarymo agentūrą“. Tradiciškai su energetika susijusiose Lietuvos įmonėse vadovų algos siekia europinį lygį. Uždaromos Ignalinos AE vadovui mokama 26 tūkst. litų per mėnesį. Tačiau, pasirodo, uždarymui verkiant reikia dar ir „nepriklausomos Ignalinos AE uždarymo agentūros“, su normaliu darbuotojų aparatu ir normaliais atlyginimais. „Būtina steigti nepriklausomą Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo agentūrą. Tai yra ne išsigalvojimas, o daugelio šalių patirtis, kad atominė elektrinė negali pati užsidaryti. Ją reikia uždaryti iš išorės“, – sakė premjero patarėjas Neilas Tankevičius, RESPUBLIKA
PASLAUGOS
Garbaus amžiaus vienkiemių gyventojai sunerimo, kai policija dėl lėšų stygiaus pareiškė nebefinansuosianti vieno mygtuko skubios pagalbos įrenginių. Raminti žmonių suskato savivaldybių vadovai. Policijos departamentas pranešė nebefinansuosiantis pagalbos pultų, kuriuos prižiūri saugos tarnyba, išlaikymo. Paaiškinta, kad toks sprendimas priimtas dėl drastiškai mažėjančio policijos finansavimo. „Tai nėra labai dideli pinigai nė vienai savivaldybei, todėl esu įsitikinęs, kad žmonėms nebus užkrauta ši našta“, – padėties nedramatizavo Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Kaip ketinama spręsti šią problemą, „Lietuvos rytas“ pakalbino kelių savivaldybių merus. Jie sutartinai kalbėjo, kad finansinė našta neužguls gyventojų pečių. Lietuvoje nuo 2007 metų užkampiuose gyvenantiems garbaus amžiaus žmonėms išdalyta apie 500 skubios pagalbos pultelių. LIETUVOS RYTAS
RŪPYBA
Minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, Neringos savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius organizavo vakaronę senjorams. Šiais metais vakaronė vyko Nidos gyvenvietėje įsikūrusioje kavinėje „Kuršis“. Šventę vedė ir svečius linksmino Artūras Orlauskas-Zakarauskas ir Gintautas Kirkila-Klarkas. Tradiciškai švęsti pagyvenusių žmonių dienos senjorai atvyko iš Juodkrantės, Pervalkos, Preilos ir Nidos gyvenviečių. Šventėje dalyvavo daugiau kaip šimtas senjorų. Kavinė buvo pilna gerai nusiteikusių pagyvenusių žmonių. Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus padėkojo kiekvienam už asmeninį indėlį kuriant ir puoselėjant mūsų Neringą. VAKARŲ EKSPRESAS
STATYBA
Dalis Lentvario (Trakų r.) gyventojų bando nors kiek pristabdyti miesto centre plušančius darbininkus. Pagal projektą jie turi netrukus iškirsti ir 35 šioje vietoje augančius brandžius medžius. Lentvaryje rekonstruojamos trys gatvės ir ten esančios komunikacijos. Pagrindinėje Bažnyčios gatvėje numatyta nutiesti lietaus, komunalinių nuotekų, vandentiekio ir šilumos tiekimo tinklus. Pagal projektuotojų sumanymą bus iškirsta gatvėje augančios brandžios liepos, klevai, kaštonai. Nebus pasigailėta ir prie Lentvario bažnyčios, kurią pastatė grafas Vladislovas Tiškevičius, skvere augančių šimtamečių liepų. Kai kurių jų skersmuo siekia net metrą. Susirūpinę lentvariečiai kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėją Vitą Karčiauską prašydami padėti išsaugoti prie Lentvario bažnyčios augančius medžius. V.Karčiauskas tiktai skėstelėjo rankomis – jo vadovaujama tarnyba gali uždrausti kirsti tik bažnyčios šventoriuje esančius želdinius. LIETUVOS RYTAS
Uostamiesčio savivaldybės administracija pranešė, kad yra parengtas Klaipėdos senamiesčio centrinės dalies ir turgavietės detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos dokumentas. Jo rengėjas – UAB „Statybos strategija“ – kviečia norinčiuosius susipažinti su šiuo dokumentu nuo spalio 8 d. atvykti į jų buveinę … Vilniuje. Būtent tokia tvarka numatyta teritorijų planavimo įstatyme, kuriame parašyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais teritorijų planavimą organizavusioje institucijoje. Minėtojo plano nepavyko rasti nei užsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, nei rengėjo interneto puslapiuose. Paskambinus nurodytu telefonu į Vilnių atsiliepė administratorė. Ji apie jokį planą net nebuvo girdėjusi. Kantriai išklausė priekaištų, atidžiai užsirašė dokumento, kurį rengė jos atstovaujama bendrovė, pavadinimą ir pažadėjo būtinai paskambinti. Nepaskambino.VAKARŲ EKSPRESAS
VERSLAS
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) dar kartą kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir prašo ištirti, ar Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, pardavinėdama TIR knygeles daug aukštesnėmis kainomis nei aplinkinės valstybės, nepiktnaudžiauja dominuojama padėtimi. Pati „Linava“ tame įžvelgia spaudimą. . „Asociacija pati nustato TIR knygelių kainą. Neturint aiškių kainodaros taisyklių, kainos sudedamosios dalys yra neskaidrios ir neviešos“, – akcentavo LVDK generalinis direktorius Danas Arlauskas. Anot „Linavos“ vadovo Algimanto Kondrusevičiaus, asociacija daugiau kaip dvidešimt metų yra vienintelė Tarptautinės vežėjų sąjungos (IRU) įgaliotoji TIR sistemos administratorė Lietuvoje, tad kaltinti ją piktnaudžiaujant dominuojama padėtimi rinkoje – absurdiška. Ji vienintelė turi teisę platinti TIR knygeles ir kainodarą esą sudaro pagal griežtai nustatytą IRU metodiką. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ