Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas kartu su žmona buvo suimtas 1956-ųjų spalio 12 dieną Kaune po 12 partizaninėje kovoje praleistų metų.
Ta proga Laikinojoje Sostinėje rengiamasi paminėti šią sukaktį: jų suėmimo vietoje bus atidengta atminimo lenta. Popiet, po šv. mišių arkikatedroje bazilikoje, rengiamas iškilmingas minėjimas Karininkų ramovėje.
Saugumiečiai apie ieškomą generolą sužinojo iš Karo mokyklos laikų bendramokslio, pas kurį A. Ramanauskas-Vanagas su žmona apsistojo trumpam atvykęs į Kauną.
Lietuvos partizanų bei Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vadas po metų, praleistų kalėjime, žiaurių kankinimų buvo sušaudytas, o jo kapavietė nėra žinoma iki šiol.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas gimė 1918 m. kovo 6 d. Niu Britene, JAV. Jis yra Lietuvos pedagogas, žurnalistas, karininkas, rezistentas, kovotojas už Nepriklausomybę, partizanų vadas ir brigados generolas.
1921 m. Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą ir už santaupas nusipirko 6 ha žemės. Šeimoje, be Adolfo, buvo sesuo Aldona ir brolis Albinas. Tėvai buvo išprusę ir iš paskutiniųjų rėmė gerai besimokantį Adolfą. 1936 m. A. Ramanauskas baigė Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją, vėliau – Klaipėdos pedagoginį institutą. Mokytojauti nepradėjo, perėjo į Kauno karo mokyklą ir baigė paskutinę, penkioliktąją, karininkų laidą. 1940–1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje.
1945 m. balandžio 25 d. pasitraukė iš legalaus gyvenimo. Buvo išrinktas Nemunaičio apylinkės būrio, po kelių dienų – kuopos vadu. 1946 m. išrinktas Merkio rinktinės vadu. 1947 m. rugsėjo 25 d. tapo Dainavos apygardos vadu. Jis stengėsi suvienyti partizanų būrių veiklą, sukurti partizaninio judėjimo koordinavimo centrą. 1948 m. tapo Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.
Adolfas Ramanauskas turėjo didžiulį autoritetą tarp partizanų, jo pėdomis pasekė daug buvusių mokinių ir vienminčių. Labai gerbė ir gyventojai, ir kovotojai už nuoširdumą, atsidavimą laisvės kovai.
1949 m. vasario mėn. dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, buvo paskirtas Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) Tarybos pirmininko ir Ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotoju. Jam suteiktas partizanų pulkininko laipsnis. Apdovanotas pirmojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. 1951 m. Ramanauskas iš tuo metu susirgusio Lietuvos vyriausiojo partizanų vado J. Žemaičio, kaip jo pavaduotojas, perėmė LLKS Tarybos pirmininko ir Ginkluotųjų pajėgų vado pareigas.
alkas.lt