ENERGETIKA
Referendumas dėl Visagino AE statybos įvyko. Atėjo balsuoti 52,39 proc. Lietuvos piliečių, dauguma balsavo „prieš“. Visur žmonės pareiškė neigiamą nuomonę, išskyrus Zarasų-Visagino rinkimų apygardą. Preliminariais duomenimis, atominės statybai nepritarė 62,72 proc. respondentų ir tik 34,03 proc. buvo „už“. Branduolinės energetikos ekspertas akademikas Jurgis Vilemas, paklaustas, kas lėmė būtent tokį Lietuvos gyventojų apsisprendimą, atsakė, jog „Lietuva nėra žioplių kraštas“. „Iš tikrųjų aš džiaugiuosi, kad, nepaisant tos tiesmukos, kai kur melu pagrįstos informacijos, gautas labai geras rezultatas“, – sakė akademikas.
Jo nuomone, Japonijos kompanija „Hitachi“ gal nelabai supranta, kas čia dedasi. Jie žiūri, kad kas nors kaip nors jų įrangą paimtų. Svarbiau, kaip į referendumo rezultatus sureaguos Estija ir Latvija. Ar latviai nepasitrauks, ar Seimo rinkimus laimėjusios partijos pasisakys prieš atominę elektrinę – kas čia žino?.. „Jei nauja valdžia bus pakankamai suprantanti realią situaciją, turėtų tą žaidimą baigti arba atidėti atominės elektrinės statybą neribotai ateičiai, kalbant diplomatiškais terminais. Atidėjo vieną projektą neribotai ateičiai suomiai. Atidėjo anglai iki 2016 m. Tai ir mes atidėkime!“ – sakė J. Vilemas. „Kodėl visuomenė Visagino AE tarė „ne“. RESPUBLIKA
Lietuvos piliečiai nepritarė naujos atominės elektrinės Lietuvoje statybos idėjai. Socialdemokratai mušasi į krūtinę ir teigia atsižvelgsią į rinkėjų valią, darbiečiai žada dar vieną referendumą po dvejų metų, o pramonininkai siūlo nebeskubėti ir kruopščiai pasverti visus „už“ ir „prieš“. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis džiaugėsi tuo, kad referendumas dėl naujosios atominės elektrinės statybų įvyko, ir tvirtina, jog būtent jo surengimas ir buvo priežastis, paskatinusi rinkėjų aktyvumą. R. Karbauskis pagrasino, kad jei naujasis Seimas neatsižvelgs į referendumo rezultatus, žmonių pyktis ir protestai pasieks tokį lygį, „kokio mes dar Lietuvoje nelabai įsivaizduojame“.
Vienos iš rinkimus laimėjusių socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius tikino, kad į referendumo metu tautos pareikštą valią būtinai bus atsižvelgta. „Mes esame už atominę energetiką, tačiau tikrai nepritariame šiam projektui, kuris buvo neparuoštas. Tiek Visagino atominės elektrinės įstatymas, tiek kiti teisės aktai Seime buvo „prastumti“ buldozerio būdu. Todėl mes atsižvelgsime į referendumo rezultatus. Kai tik sudarysime valdančiąją koaliciją, tikrai sugrįšime prie šio klausimo svarstymo”, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Butkevičius. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis teigia, kad atominės elektrinės Visagine projekto dar nereikėtų laidoti. Tačiau, pasak jo, „visų pirma kilo idėja statyti atominę, o tik paskui buvo ieškoma argumentų ją pagrįsti. Dabar laikas galbūt būtų nuosekliai išsidėstyti paveikslą ir tada spręsti“. V. Uspaskicho nuomone, po kelerių metų, kai bus aiški naujos atominės elektrinės statybos kaina, bus galima surengti dar vieną referendumą. „Atominės elektrinės idėja liks gyva“. VAKARŲ EKSPRESAS
VAE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus „Lietuvos žinioms“ atskleidė, kad referendumo rezultatas jo nenustebino. Tačiau piliečių ištartas „ne“, pasak jo, greičiausiai neatspindi realaus jų nusistatymo, nes pritarti ar nepritarti projektui jie buvo priversti rinkimų į Seimą dieną, kai žmonės eina balsuoti vedami kiek kitokių emocijų. „Projekto dalyvių iki šiol atlikti parengiamieji darbai vertinami 50 mln. eurų. Tai svarbus Lietuvos indėlis ir investicija. Jeigu projektas staiga nebebus plėtojamas, šio darbo rezultatų ir sukauptų duomenų nebegalėsime panaudoti“, – teigė R. Vaitkus. Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas, vedęs derybas su užsienio strateginiais investuotojais, referendumo rezultatus vadina smūgiu Lietuvos reputacijai. „Jis tapo tribūna politikams ir sukūrė neigiamų pasekmių tik dėl to, kad surengtas ne laiku“, – sakė R. Švedas. Jis mano, kad gyventojų nuomonės atsiklausti reikėjo gerokai anksčiau – prieš 6 metus, kai Seimas priėmė naujos AE įstatymą. Būtent politikavimas, anot R. Švedo, nukreipė gyventojus kita linkme. „Ekspertai: rinkimai sudavė smūgį VAE“. LIETUVOS ŽINIOS
Nors šią savaitę oro temperatūra kyla, sinoptikai žada 15-16 laipsnių šilumą dienomis, kai kuriuose miestuose butai šyla jau nuo praėjusios savaitės. Pavyzdžiui, Šiauliai nutarė netaupyti, todėl ten šildymo sezonas pradėtas penktadienį. Panevėžyje šildymo sezonas prasidėjo prieš dvi savaites. Klaipėdoje radiatoriai kais jau nuo rytojaus, o Kaune ir Vilniuje šnairuojama į termometrus. Sostinėje šią savaitę dienomis turėtų sušilti iki 15-16 laipsnių šilumos. Tačiau pirmadienį radiatoriai jau kaito sostinės darželiuose ir mokyklose, o dėl gyventojų bus apsispręsta šį trečiadienį. „Kai kurie vilniečiai prašo šildymą įjungti lapkričio 1-ąją, nepaisant to, kokia bus oro temperatūra po savaitės“, – sakė Vilniaus savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas. Pasak jo, bus stebima, „kaip žmonės reaguos į besikeičiančią temperatūrą, juolab kad skiriasi ne tik nuomonės, bet ir sinoptikų prognozės“. Tačiau sostinės meras Artūras Zuokas pirmadienį pareiškė, kad savaitgalį vilniečiai jau turėtų praleisti šildomuose butuose. Tad šįmet šildymo sezonas sostinėje prasidės beveik savaite vėliau nei pernai. „Prieš šildymo sezoną – žvilgsnis į termometrą“. LIETUVOS RYTAS
EKONOMIKA
Lietuva – viena iš valstybių, kurios ES laikomos pavyzdžiu, kaip išspręsi su ekonominiu sunkmečiu susijusias problemas. Tačiau eurokomisaras Algirdas Šemeta pabrėžia, kad atleisti vadžių dar negalima, nors Lietuvos ekonomika pernai išaugo 6 proc., o šiemet tikimasi 2,5 proc. augimo. Eurokomisaro tvirtinimu, jis esąs Lietuvos narystės euro zonoje šalininkas. Pasak jo, „Estija turi eurą, Latvija padarė daug žingsnių, kad jį įsivestų nuo 2014-ųjų. Lietuva liktų viena ne euro zonos narė, o tai gali būti ne taip patrauklu investuotojams“. „Argumentas, kad euro zonos šalys turi mokėti pinigus ir gelbėti kitas šalis, neteisingas. Pagalba suteikiama ne už dyką. Pinigai skolinami su palūkanomis. Be to, niekada negali žinoti, kada pats pateksi į tokią padėtį ir reikės pagalbos. Geriau įstoti, kai esi stiprus“, – pabrėžė eurokomisaras. „Lietuvai gali tekti trečio brolio vaidmuo“. KAUNO DIENA
ŽEMĖ
Nedidelių miestelių, kaimų gyventojai nori ne ūkininkauti, o gauti pašalpas. Ūkinės paskirties sklypai jau imti pardavinėti pusvelčiui vien tam, kad greičiau jų būtų atsikratyta ir įgyta teisė į socialinę paramą. Seime tokią problemą siūloma spręsti leidžiant pašalpą gauti ir ūkininkaujantiems. Seime įregistruotas Piniginės ir socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektas. Siūloma, kad socialinę pašalpą galėtų gauti ir tie asmenys, kuriems yra mokamos išmokos už žemės ūkio veiklą. Pagal dabartinę tvarką ūkininkai, turintys dirbamos žemės ir gaunantys už ją išmokas, negali pretenduoti į socialinę paramą. Įstatymo projekte aiškinama, jog mokamos išmokos nėra pakankamos, kad ūkininkas galėtų padengti savo veiklos sąnaudas, o juo labiau išlaikyti šeimą. Vis dėlto patys ūkininkai Seime įregistruota pataisa nesidžiaugia. Anot jų, pašalpų gavėjų gretas reikia mažinti, o ne didinti.
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininko Vido Juodsnukio įsitikinimu, ydinga pati socialinė sistema, kai žmonės neskatinami užsiimti ūkine veikla, dirbti. „Švelniai tariant, jie skatinami gyventi iš pašalpų. Žinoma, kai yra nelaimė, kai žmogus yra nedarbingas, reikia jį paremti. Bet negalima leisti, kad žmonės nuolatos iš pašalpų gyventų. O dabar gauna paramą 5-6 metus ir nenori apie įsidarbinimą net pagalvoti“, – sakė jis. Tos pačios nuomonės laikosi ir Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Jis pastebėjęs, jog turintieji žemės skuba ja atsikratyti, kad gautų pašalpą. Esą taip net nesistengiama galvoti, kaip patiems užsidirbti, o einama lengviausiu keliu.
V. Mitrofanovui nerimą kelia ir tai, kad pusvelčiui siūloma žemė gali būti grobstoma užsieniečių ir fiktyviai įsteigtų įmonių. „Tai, kas dabar vyksta, – tiksinti bomba. Ūkiai fiktyviai stambėja. Pagal Civilinį kodeksą fizinis asmuo negali turėti daugiau nei 300 hektarų žemės, o juridinis – daugiau nei 500 hektarų. Tačiau prisisteigia „uabų“ ir jie supirkinėja žemes iki 5 hektarų. Įmonės skirtingos, o kapitalas vienas“, – sakė V. Mitrofanovas. Jo teigimu, žemę supirkinėjančiomis įmonėlėmis neretai prisidengia užsienio verslininkai. Mero duomenimis, nemažai žemės Lietuvoje supirkę užsieniečiai, pavyzdžiui, vokiečiai, danai, o vokiečiai mūsų krašte valdo apie 7 000 hektarų. „Ūkininkai žemę keičia į pašalpas“. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ