Kasmet į tarptautinį literatūros festivalį „Poetinis Druskininkų ruduo“ suvažiuoja mūsų šalies ir užsienio rašytojai. Miestelėnai žino, kad savo tradicijas turintis literatūrinis renginys mūsų mieste organizuojamas jau daug metų iš eilės, tačiau ne visi numano, jog idėja rudenėjančius Druskininkus paversti literatūrine meno Meka kilo žinomam Lietuvos poetui, eseistui, vertėjui, valstybės bei visuomenės veikėjui Kornelijui Plateliui, kuris gimė Šiauliuose, bet prieš 37-erius metus tapo tikras druskininkietis. K. Platelis autokelių inžinieriaus studijas baigė Vilniaus inžinieriniame statybos institute, vėliau Druskininkuose dirbo statybos inžinieriumi, tuo pat metu leisdamas knygas, o 1988 metais atsidėjo vien tik kūrybai. Tačiau tai tęsėsi neilgai. Atkurta Lietuvos valstybė jį vėl įdarbino. Vis dėlto atsakingos Kultūros ir švietimo viceministro, Švietimo ir mokslo ministro, taip pat Druskininkų savivaldybės tarybos nario bei mero pavaduotojo, leidyklos „Vaga“ direktoriaus pareigos nesugebėjo atitraukti K. Platelio nuo literatūros. Liko nebent inžinieriškas įprotis pieštuku rašyti eilėraščius kontorinėse knygose, kurių susikaupė arti 30. Visą laiką aktyviai dalyvavęs kultūrinėje veikloje, dirbęs kūrybinį rašytojo ir vertėjo darbą, dabar K. Platelis yra savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas. Jo visuomeninė veikla plati: Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys, visuomeninės organizacijos „Poetinis Druskininkų ruduo“ valdybos pirmininkas, Lietuvos PEN centro narys, keturias kadencijas ėjęs prezidento pareigas. Jis taip pat dalyvauja įvairių Kultūros ir Švietimo ministerijų steigiamų komisijų darbe, keturias kadencijas vadovavo Kultūros ir meno tarybai. Nors darbovietė Vilniuje, kur jis praleidžia didžiąją savaitės dalį, kiekvieną savaitgalį skuba į Druskininkus.
Literatūra – nerimtas užsiėmimas
„Polinkį rašyti turėjau nuo mažų dienų, tik jaunas nemaniau, kad literatūra – rimtas užsiėmimas, todėl pasirinkau inžinieriaus specialybę, dvejus metus praleidau kariuomenėj ir 12 metų dirbau Druskininkuose…“ – pokalbį pradėjo žinomas rašytojas ir vertėjas Kornelijus Platelis.
Jam teko dirbti tuometėje Druskininkų statybos valdyboje, teko ranką pridėti prie pradinio Gydyklų, kuriame dabar įrengtas Vandens parkas, pastato, sanatorijos „Pušynas“ apvalaus statinio pamato. „Vėliau perdangų pakėlimo metodu pakėliau porą pastatų Kaune, paskui perėjau į statybos priežiūrą „Eglės“, vėliau „Žilvino“ sanatorijose… Negaliu pasakyti, jog darbas statybose man labai patiko. Tačiau jis leido jaustis kur kas labiau nepriklausomam už kolegas, dirbusius redakcijose, ir nepaisyti reikalavimų bent menkiausia užuomina išpažinti meilę tarybų šaliai, ką tada laikiau didele nuodėme,“ – sovietinius laikus prisiminė pašnekovas.
Svarbu laiku pradėti
Pirmuosius savo eilėraščius K. Platelis parašė dar studijuodamas Vilniaus inžinierinio statybos instituto antrame kurse.
„Žinoma, man tada nieko doro neišeidavo, nes buvau nepakankamai apsiskaitęs, neturėjau reikiamų įgūdžių. Tačiau man atrodė kitaip. Jeigu būčiau pradėjęs rašyti vėliau, kai jau buvau šiek tiek apsiskaitęs – būčiau ko gero metęs šį užsiėmimą. Visada svarbu laiku pradėti…“ – dalijosi gyvenimiška patirtimi poetas.
Pirmoji jo kūrybos publikacija – eilėraščių ciklas „Akmeninis augalas“ pasirodęs 1977 metų sausio mėnesį pirmajame žurnalo „Nemunas“ metų numeryje.
„Ten spausdintų eilėraščių net neįdėjau į pirmąją savo knygą, kuri pasirodė 1980 metais,“ – pasakojo pašnekovas.
Sovietiniais laikais buvo gerokai sunkiau publikuoti savo kūrybą. Reikėjo prasibrauti tiek pro ideologines, tiek pro estetines tuometinės cenzūros užtvaras. Propagandinėmis savybėmis nepasižyminčio rašinio tada nespausdindavo, jei jis redaktoriui, dažnai taip pat anos valdžios nemėgusiam, nepasirodydavo įdomus. Tais pačiais metais po publikacijos „Nemune“, K. Platelio eilėraščiai, palydėti Sigito Gedos, paskelbti „Komjaunimo tiesos“ puslapyje „Versmės“. Sovietmečiu buvo kur kas mažiau kultūrinės spaudos leidinių, todėl rašantysis būdavo iš karto pastebimas tiek kolegų, tiek skaitytojų, po to įdėmiai sekusių kiekvieną tolimesnį jo žingsnį.
Pasikeitė visuomenė
Tais laikais sovietų vadžia ne visiems leisdavo knygas spausdinti išperkamu tiražu. Pirmosios K. Platelio knygos 6000 egzempliorių tiražą skaitytojai išpirko per porą savaičių, antrosios 5000 – per kelias valandas.
„Knygos buvo pigios, kitų pramogų žmonės neturėjo, tad jiems belikdavo domėtis kultūra, skaityti. O štai septintoji mano knyga „Palimpsestai“, išleista 2004-iais 500 egzempliorių tiražu, gulėjo knygynuose keletą metų… Sunku patikėti, kad pradėjau rašyti dešimt kartų prasčiau. Tad kas atsitiko? Ogi pasikeitė visuomenės būvis. Skaitytojai, sovietmečiu po mūsų metaforomis bei metonimijomis ieškoję paslėptų, valdžiai nepriimtinų prasmių, dabar visa tai gali surasti laikraščiuose. Be to, ir užsiėmimų dabar jie turi kur kas daugiau – gali plėtoti savo verslą, keliauti, galų gale pramogauti. Tačiau kūrybos laisvė atperka viską,“ – sakė rašytojas.
Poezija yra…
K. Platelis, kalbėdamas apie savo kūrybą, neneigė, jog bėgant laikui, ji šiek tiek keitėsi. Jeigu ankstyvuosiuose eilėraščiuose vyravo tankus kultūrinių, mitologinių realijų tinklas, leidęs slėpti ir perteikinėti valdžiai nepriimtinas prasmes, tai dabartinė poeto kūryba tapo „demokratiškesnė“, paprastesnė nors iš įpročio, kaip jis sakė, platų literatūrinį kontekstą vis dar naudoja.
„Poezija, kurią rašau, remiasi emocingu tam tikrų pasaulio dalykų, tikrovės ir idėjų, suvokimu. Man poezija – tai bandymas kalba užfiksuoti šį suvokimą, pabandyti jį perteikti skaitytojui, padėti jam panašiai suvokti tai, ką pavyko man,“ – kalbėjo menininkas.
K. Platelis sakė, kad pats kūrybos procesas jam yra malonus. Tačiau norint palaikyti kūrybinę „formą“, reikia tam tikros nepatogumus keliančios disciplinos.
„Reikia tam tikro gyvenimo būdo, susikaupimo, laisvesnės nuo rūpesčių galvos, o darbai neretai tokios prabangos nesuteikia…“ – teigė pašnekovas. Nepaisant to, kūrybai K. Platelis skiria kiekvieną savaitgalį, kurį jis visuomet praleidžia Druskininkuose. Būtent čia sukurtos beveik visos jo eilės, kurias jis sudėjo į savo knygas.
Pirmoji K. Platelio eilėraščių knyga „Žodžiai ir dienos“, dienos šviesą išvydo 1980 m. Iš viso jis išleido aštuonis eilėraščių ir du esė rinkinius, nemažai išvertė kitų šalių autorių kūrybos (atskiromis knygomis išleistos T.S.Elioto, Ezra Poundo, Seamus Heaney, Roberto Bringhursto eilėraščių rinktinės, Česlovo Milošo „Lenkų literatūros istorija“), parašė paaiškinimus Senajam Testamentui. K. Platelio kūryba išversta į anglų, armėnų, baltarusių, estų, galisiečių, graikų, gruzinų, ispanų, italų, japonų, kinų, korėjiečių, latvių, lenkų, norvegų, prancūzų, rusų, slovėnų, švedų, ukrainiečių, vengrų, vokiečių kalbas, jo eilėraščių rinkiniai išleisti Bulgarijoje, Italijoje, JAV, Slovėnijoje.
Poetas 1985 m. apdovanotas Jotvingių premija už eilėraštį „Jotvingių malda šuoliuojant į priešą“, 1996 m. paskelbtas Poezijos pavasario laureatu už knygą „Prakalbos upei“, 1998 m. apdovanotas Literatūrine „Varpų” premija už eilėraščių ciklą. 2002 m. jam buvo skirta Nacionalinė Lietuvos kultūros ir meno premija, 2010 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos premija už eilėraščių rinkinį „Karstiniai reiškiniai“.
Tarp Vilniaus ir Druskininkų
K. Platelis gimė ir augo Šiauliuose ir tik pabaigęs studijas ir atitarnavęs kariuomenėje 1975 metais apsigyveno Druskininkuose, kurie visam laikui jam tapo tikraisiais namais. 1988-1990 metais jis aktyviai dalyvavo „Sąjūdžio“ veikloje, 1991 metais išvyko į Vilnių dirbti Kultūros ir švietimo viceministru, po to keliems metams sugrįžo į Druskinininkus – buvo Tarybos narys, mero pavaduotojas.
1996 metais K. Platelis sulaukė pasiūlymo vadovauti leidyklai „Vaga“. Po dvejų metų jis buvo paskirtas Švietimo ir mokslo ministru.
„Nors dirbu Vilniuje, tačiau mano ne tik deklaruota, bet ir tikroji gyvenamoji vieta – Druskininkai, kur gyvena žmona ir kur leidžiu savaitgalius. Kita vertus, kompiuteris visada prieš nosį, todėl ir dirbti visus darbus, ir kurti galiu čia,“ – optimistiškai kalbėjo rašytojas.
„Poetinio Druskininkų rudens“ sumanytojas
Ko gero nerastume nė vieno druskininkiečio, kuris nebūtų girdėjęs apie mūsų mieste kasmet spalyje vykstantį tarptautinį literatūros festivalį „Poetinis Druskininkų ruduo“. Visi žino, jog tradicinis renginys kiekvienais metais į Druskininkus sukviečia Lietuvos ir užsienio šalių rašytojus, čia teikiama Jotvingių premija. Bet gal ne visiems teko girdėti, kad idėja mūsų mieste surengti „Poetinį Druskininkų rudenį“ kilo būtent K. Plateliui.
„Mūsų jaunų, bent jau nesenų literatų bendruomenei „Poezijos pavasaris“, buvo šiek tiek įkyrėjęs savo pompastiškumu, todėl ir nutarėme suorganizuoti kitokį renginį. Iš karto paskelbėm, jog tai tam tikra laboratorija, renginys poetams, į kurį maloniai kviečiama publika“, – prisiminė idėjos sumanytojas.
Pirmieji „Poetinio Druskininkų rudens“ renginiai nuo 1990 metų vyko savivaldybės tarybos salėje, „Lietuvos“ sanatorijoje, buvo naudojamos ir anuometinio kino teatro „Aidas“ erdvės. Taip kasmet keliavome iš vienų patalpų į kitas, kol apie 1997 metus mus priglaudė puikias technines galimybes teikiantis mokymo centras „Dainava“. Iš pradžių PDR rengė Lietuvių PEN centras, o nuo 2000-ųjų – tuo tikslu įkurta atskira to paties pavadinimo visuomeninė organizacija.
„Direktorius Zenonas Streikus ir mokymo dalies darbuotojai mus kol kas mėgsta ir labai nuoširdžiai talkina prisiimdami visą techninę organizavimo naštą,“ – kalbėjo PDR sumanytojas.
Bėgant metams festivalis keitėsi, tačiau nuo 2002-ųjų nusistovėjo daugmaž pastovi programa, „tinklelis“, kaip sako televizininkai. Keičiasi tik poetai ir jų kuriami eilėraščiai. Ilgus metus PDR organizaciniai rūpesčiai gulė ant vieno K. Platelio ir „Dainavos“ pečių. Organizacinę naštą palengvino šiemet PDR pradėjusi dirbti direktorė Rūta Elijošaitytė, literatūros festivalio „Šiaurės vasaros“ rengėja. Jo nuomone, 23 metus vykęs renginys tapo žinomas daugelyje šalių, tačiau jau laikas darbus perduoti jaunesniems žmonėms.
„Kodėl pas mus beldžiasi poetai iš užsienio? Todėl, kad mes stengiamės kuo geriau pristatyti jų ir lietuvių autorių kūrybą. Man pačiam dažnai tenka važinėti po įvairius festivalius, kartais tolokai, tarkim į Japoniją ar Lotynų Ameriką…. Tikrai ne visur pačios poezijos pristatymui skiriama tiek dėmesio,“ – įsitikinęs K. Platelis.
Kristina Platonovienė / „Druskininkų naujienos“
