Europos Komisija nagrinėjusi Lenkijos piliečio peticiją dėl Lietuvos Švietimo įstatymo pataisų pareiškė, kad neįžvelgia Europos Sąjungos (ES) teisės aktų pažeidimų ir nurodė negalinti nagrinėti šių tautinių mažumų keliamų klausimų.
Tokį Europos Komisijos (EK) atsakymą gavo Europos Parlamento (EP) peticijų komitetas, šią savaitę turėjęs svarstyti šį klausimą, bet jį atidėjęs. Panašų atsakymą EK, kuri yra vykdomoji ES institucija, buvo jau pateikusi ir šį pavasarį.
Peticijos autorius lenkas Tomašas Snarskis (Tomasz Snarski) apskundė Lietuvą dėl šalyje priimtų Švietimo įstatymo pakeitimų, esą, diskriminuojančių lenkų tautybės Lietuvos piliečius. Jis taip pat skundėsi tuo, kad iki šiol yra nepatenkinti lenkų reikalavimai leisti Lietuvoje vietovardžius ir gatvių pavadinimus bei pavardes dokumentuose rašyti lenkiškais, o ne lietuviškais rašmenimis.
Tačiau EK dar kartą pareiškė, kad šie klausimai nėra susiję su Europos Sąjungos teisės įgyvendinimu ir yra kiekvienos valstybės vidaus reikalas.
EK taip pat priminė ES Teisingumo Teismo sprendimą, kuriame buvo pasakyta, kad „teisės vartoti savo vardą mažumos kalba nebuvimas negali trukdyti ES piliečiui naudotis judėjimo teisėmis“.
Pagal priimtas Lietuvos Švietimo įstatymo pataisas, tautinių mažumų mokyklose Lietuvos istorijos ir Lietuvos geografijos turi būti mokoma lietuvių kalba. Šiame įstatyme taip pat yra numatyta, kad ateityje bus suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas lietuviams ir tautinių mažumų atstovams.
Jau daug kartų buvo priminta, kad išskyrus Lenkiją, vienintelė valstybė pasaulyje, kurioje lenkiškai galima įgyti išsilavinimą nuo darželio iki aukštosios mokyklos, yra Lietuva.
www.alkas.lt