Gavėnios metu kiekvieną penktadienį 17 val. Punsko bažnyčioje vyks Kryžiaus kelio procesija su apmąstymais ir maldomis, po to šv. Mišios.
Kryžiaus (lot. Via Crucis), arba kančios, kelias primena pasmerktojo mirčiai Jėzaus Kristaus ėjimą į Golgotos kalną. Ten Jis buvo prikaltas ant paties atsinešto kryžiaus ir mirė. Jeruzalėje tebėra gatvė, pavadinta Via Dolorosa (Skausmingoji gatvė), kuria, manoma, ėjo Išganytojas. Pagal tradiciją, pirmoji Kryžiaus kelią Jeruzalės gatvėmis ėjo Švč. Mergelė Marija, taip prisimindama savo Sūnaus kančią. Vėliau šią tradiciją tęsė į šv. Žemę atvykę maldininkai, o kai į musulmonų užimtą Jeruzalę keliauti buvo pavojinga, pranciškonų rūpesčiu pradėta įrenginėti Kryžiaus kelio stotis tiesiog bažnyčiose.
Dalyvaudami Kryžiaus kelio procesijoje, tikintieji apmąsto Jėzaus kančios kelią, taip suvokdami Kristaus kančios, mirties prasmę, Prisikėlimo iš numirusiųjų šviesoje. Kryžiaus kelią sudaro 14 stočių – Punsko bažnyčioje yra paveikslai su svarbiausiais Kristaus kelio į Golgotos kalną momentais. Stotys simbolizuoja Jėzaus kančios kelią nuo patekimo pas Poncijų Pilotą iki nukryžiavimo, palaidojimo; jas vainikuoja Prisikėlimas. Kryžiaus kelias nėra vien atskiros stotys. Tai vienas didis slėpinys, skatinantis susimąstyti ir kontempliuoti. Procesijos dalyviai melsdamiesi ir giedodami apmąsto Kristaus kančią. Dalyvaujant šiose apeigose gaunama atlaidus – bausmės už nuodėmes panaikinimą.
Beje, Kryžiaus kelias – tai ne tik Kristaus kančios prisiminimas: eidami procesijoje galime peržvelgti ir savo gyvenimą, ir palyginti jį su Kristaus ėjimu į Golgotą. Ar iš tikrųjų mūsų nelaimės, nesėkmės nors kiek prilygsta Jo kančiai? Galų gale – Kristus prisikėlė iš numirusiųjų. Ar mes galime tikėtis tokio atpildo? Ar užsitarnavome?
Kryžius nėra vien smurto įrankis. Krikščionims kryžius – tai išganymo ženklas, bet tai pat Dievo galybės bei išminties šaltinis. Kryžiaus kelias yra proga susimąstyti, koks yra mūsų gyvenimo kryžius, prašant Dievo padėti jį nešti.
Gavėnios laikotarpis išsiskiria ne tik Kryžiaus kelio procesija, bet dar ir Graudžių verksmų giedojimu. Punske šių giesmių, apmąstančių Kristaus kančią, giedojimas lietuviškai ir procesija po šv. Mišių vyksta kiekvieną gavėnios sekmadienį per sumą (12.15 val.).
Graudūs verksmai atsirado Lenkijoje VI a. pabaigoje. Juos išplatino pranciškonai XVIII a. Į lietuvių kalbą giesmės buvo išverstos apie 1859 m., tačiau labiausiai išplito Seinų vyskupo A. Baranausko atliktas vertimas. Šios giesmės giedamos gavėnios laiku, ypač sekmadieniais: pirmoji dalis I ir IV gavėnios sekmadienį (ir po jo einančiomis savaitės dienomis), antroji dalis – II gavėnios ir I Kančios sekmadienį, trečioji dalis – III gavėnios ir Verbų sekmadienį.
Po Graudžių verksmų giedojimo ir šv. Mišių bažnyčioje eina procesija su vėliavomis, altorėliais. Mažos mergaitės beria prieš Švč. Sakramentą gėles.
(bb), punskas.pl