Punskas, 2013 m. vasario 26 d.
Gerbiami Punsko valsčiaus tarybos nariai,
Š. m. vasario 27 d. Valsčiaus tarybos posėdis vienaip ar kitaip įsirašys į šio krašto istoriją, taigi Jūs, gerbiami Tarybos nariai, esate tie žmonės, kurie gali pasukti istorijos vagą viena arba kita linkme. 2000 m. buvome liudininkai, kai visiems laikams užgeso paskutinis lietuviškas židinys visame Krasnapolio valsčiuje – Ramoniškių kaimo mokykla. Ar šiandien Jūs esate pasirengę priimti analogišką sprendimą Punsko valsčiuje? Juk uždarytos Pristavonių, Navinykų ir Vidugirių mokyklos jau nebesikels gyvenimui.
Lenkijos lietuviai, Punsko valsčiaus gyventojai, per savivaldybių rinkimus balsuodami už Jus tikėjo, jog esate atsakingi, principingi ir išmintingi žmonės, sugebate plačiai žvelgti į iškylančias problemas, jas spręsti kūrybiškai, bet visų pirma priimdami sprendimus vadovaujatės Bendruomenės ir šio krašto gerove. Prieš balsuojant už tai, kad būtų uždarytos trys paskutinės Punsko valsčiaus lietuviškos mokyklos, raginame Jus dar kartą apmąstyti sprendimą. Argumentų nebalsuoti už mokyklų uždarymą yra labai daug. Svarbiausias iš jų tas, jog mokykla ugdo jaunus žmones, formuoja jų pasaulėžiūrą, tautinį tapatumą.
Neuždaryti šių mokyklų ragina Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, LR premjeras Algirdas Butkevičius, Kovo 11-osios Akto signatarai, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai ir daugelis kitų sąžiningų lietuvių. Prašom atidėti sprendimą uždaryti mokyklas, kol nebus pasiektas bendras sutarimas dėl tolesnės lietuvių švietimo ateities ir jo finansavimo. Už tautinių mažumų švietimą atsako ne tik vietos savivaldybė, bet ir centrinė valdžia. Juo rūpinasi taip pat lietuvių bendruomenė, padėtį stebi Lietuvos valstybė. Todėl esame tikri, kad tarpininkaujant Lietuvai bus surastas būdas užtikrinti lietuvių švietimą ir tuo pačiu nesugriauti savivaldybės finansų.
Pasvėrę visus argumentus nuoširdžiai Jus raginame nepriimti skubotų sprendimų ir balsuoti prieš mokyklų uždarymą.
Su pagarba,
Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Jonas Vydra
Tik nesusiskaldykim, palikim jėgas kovai su lenkais, o ne tarpusavy.Kaip lietuvis gali kelti ranką prieš lietuvišką mokyklą? Tai tik išverstarankovis….
tamsuoliai tie mūsų tarėjai. Istorijos mūsų krašto nežino. Taigi žmonės prieš daugelį metų kovojo, kad tos mokyklos atsirastų, jas statė pagaliau, negailėjo savo laiko, rizikavo savo karjeromis, ypač tais laikais, kada lietuviu nebuvo lengva būti. O šitas ‘dvyliktukas’ (nes turbūt trys tarėjai nebalsavo už mokyklų uždarymą) tarsi savo krašto istorijos nesuvoktų.
Mokyklų nereikia, bet lentelių dvikalbių tai reikėjo, ane? Nes viršininkas liepė, tai ir pakabinom, tuo pačiu Lietuvai po kallu virvę pakabindami.