Vasario 26 dieną 10 val. Vilniuje prie Lenkijos ambasados (Antakalnyje) bei 12 val. prie Vyriausybės įvyks piketai dėl Punsko valsčiaus lietuviškų mokyklų uždarymo. Bus išsakytas susirūpinimas susiklosčiusia grėsminga padėtimi.
Lenkijoje Punsko valsčiuje numatoma uždaryti Navinykų, Vidugirių ir Pristavonių mokyklas, kuriose mokosi apie 50 mokinių. Dėl šios grėsmingos padėties Tautininkų sąjunga rengia piketus ir kviečia prisijungti neabejingus piliečius.
Lenkijos valdžia, pažeisdama susitarimą su Lietuva, nutarė artimiausiu metu uždaryti tris lietuviškas mokyklas Punsko krašte, kurį Lenkija prisijungė po karo su Lietuva 1919-1920 m., rašoma pranešime.
Kaip žinome, Lietuvos visuomenę papiktino Lenkijos valdžios nenoras tinkamai finansuoti Punsko valsčiaus lietuviškas mokyklas. Lenkijos švietimo ministerija neskyrė reikalingų moksleivių krepšelio lėšų Navinykų, Pristavonių ir Vidugirių pagrindinėms mokykloms, taip priversdama Punsko valsčių uždaryti šias paskutines lietuviškas mokyklas. Per pastaruosius 10 metų Lenkijoje – etninėse lietuvių žemėse – jau uždaryta pusė lietuviškų mokyklų. Jei šios mokyklos būtų uždarytos, Punsko valsčiuje grynai lietuviškų mokyklų nebeliktų. Tai būtų milžiniškas smūgis lietuvių bendruomenei ir pablogintų sąlygas plėtoti tradicinę kultūrą bei lietuvybę Punsko krašte.
Praėjo beveik dvidešimt metų nuo 1994 m. balandžio 26 dienos, kuomet Vilniuje buvo pasirašyta dvišalė Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. Atsižvelgiant į sutartį, abi šalys įsipareigojo kurti savo santykius „tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo, lygiateisiškumo ir geros kaimynystės dvasia“. Sutartimi Lietuva ir Lenkija taip pat patvirtino, kad priklausymas tautinei mažumai yra asmens individualaus pasirinkimo reikalas, negalintis sukelti jam jokių neigiamų pasekmių.
Sprendimas Lenkijoje bus priimtas netrukus, todėl Lietuvos Vyriausybė turėtų nedviprasmiškai paraginti Lenkijos atsakingas institucijas laikytis Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties ir skirti reikalingą finansavimą. Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas švietimo srityje privalo būti grįstas geranoriškumu. Juolab kad Vilniaus krašte yra išsaugotos ir mažesnės lenkiškos mokyklėlės, turinčios nuo 5 iki 10 mokinių. Lietuvos valstybė sudarė geras sąlygas tautinių mažumų mokykloms, leidžia vadovėlius lenkų kalba, tautinių mažumų moksleiviai ligi šiol laikė supaprastintą valstybinės kalbos egzaminą. Nuo šių metų palengvintas lietuvių kalbos egzamino vertinimas dar 8-eriems metams, be to, valdančiojoje daugumoje esanti LLRA išsireikalavo dar papildomų nuolaidų valstybinės kalbos brandos egzamino programoje.
„Apgailestaujame, kad Lenkijos valstybė neskiria tokio pat dėmesio tautinių mažumų mokykloms, kad negerbia per amžius savo žemėse gyvenančių lietuvių. Prašom LR vyriausybės skubiai skirti trūkstamas lėšas Punsko valsčiaus lietuvių mokykloms ir pasmerkti Lenkijos valstybės nenorą rūpintis savo piliečiais“, – rašoma Nevyriausybinių organizacijų, susibūrusių LR Konstitucijai ginti, koordinacinės tarybos pranešime žiniasklaidai.
Vasario 25 d. Seinuose, Punske bei žadamose uždaryti Vidugirių ir Navinykų mokyklose lankėsi: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, Nepriklausomybės Akto signatarų ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Romualdas Ozolas, Bronislovas Genzelis ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Alvydas Medalinskas. Sąjūdininkai išreiškė savo solidarumą su lietuviais bei aptarė susidariusią padėtį ir galimus jos sprendimo būdus.
alkas.lt
punskieciui, Punsko valscius tai taip pat Lenkijos valstybe, virsaitis Liskauskas Lenkijos pareigunas. Jo pareiga islaikyti lietuviskas mokyklas. Negalima Punsko valsciaus vadinti lietuvisku , kadangi jis yra Lenkijos teritorijoje ir vykdo Lenkijoje galiojancius istatymus tame tarpu ir tautiniu mazumu, kuris garantuoja lietuviams mokyma gimtaja kalba. Jeigu bus uzdaromos mokyklos atsakomybe turi prisiimti Lenkijos valstybes dalis dalis, kuri atsakinga uz lietuviska svietima Punsko valsciuje, t.y. Punsko virsaitis ir taryba.
Pritariu kraštiečiui.
paskelbtose nuotraukose (iš piketų) nematyti mūsų jaunimėlio, studijuojančio Lietuvoje. O dar visai nesenai šiame portale Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas gyrėsi,kokie jie šaunuoliai, kaip gražiai veikia Lietuvoje, kokius renginėlius organizuoja. Nejau mūsų krašto studentams yra dzin, kad uždaromos mokyklos, kuriuose ne vienas gal ir pats mokėsi?
Didelis AČIŪ tautiečiams už paramą.Ačiū staipsnio autoriui už toki tikslų ir teisingą susiklosčiusios padėties pristatymą.Tik gaila ir man nelabai suprantama,kad taip negalvoja kai kurie vietiniai veikėjai,ar asmenys kuriems mažiau ar daugiau rupi ta tema,tik skuba apkaltinti virsaitį,tarėjus,lyg nesuprasdami kas is tikrųjų ketina uždaryti tas mokyklas,tuo pačiu kaitindami atmosferą pačių gyventojų tarpe.Gal verta pagaliau atsipeikėt ir susimąstyt?Juk Gavėnia tai tinkamas tam laikas?!
Puiku kad atvyko i Suvalkus – Suduva :B.Valionyte , B.Genzelis , A.Medalinskas ir kiti.
Tai asmenys veike Sajudyje , vadovave pries virs 20 metu nuverciant kolonijini , teroristini,
diktaturini, Maskvos junga Lietuvoje. Tiketina, jog jie neatlikines kaip kai kas neseniai
Varsuvoje „perkrovimus“. O pagal valstybiu konstitucijas uztikrins , kad Vilnijoje ir Suvalkuose
butu laikomasi ES normu , vertybiu – butu ramybe ir taika.Sudiev
Ačiū Lietuvos signatarams už Punsko-Seinų krašto lietuviams suteikiamą moralinę,dvasinę paramą ir išreiškiamą susirūpinimą dėl lietuviško švietimo Lenkijoje sunkios padėties.