Jau 30 metų lietuviai Seinų bažnyčioje gali garbinti Dievą gimtąja kalba

Šiemet sukanka 30 metų, kai lietuviai Seinų bažnyčioje gali garbinti Dievą savo gimtąja kalba. Apie lietuvių kovas dėl lietuviškų pamaldų Seinuose pasakoja Kastulė Žukauskienė. Ją kalbina Eugenija Pakutkienė.

„1973 m. rugsėjo 1 d. Petras Jankauskas su grupele lietuvių pradėjo Seinų bazilikoje giedoti lietuviškas giesmes, – pasakoja Kastulė Žukauskienė. – Dalis lietuvių meldėsi evangelikų bažnytėlėje. Iš ten eidavo į baziliką pagiedoti. Nors negauta leidimo, lietuviai vis tiek giedojo, prašydami Marijos užtarimo. Žinojo, kad jie teisūs.

(…) 1976 m. per gavėnią kun. Rogovskis man ir kitiems lietuviams nedavė kryžiaus bučiuoti. Kun. Z. Parakevičius, klebonui prisakius, Pelenų dieną nebėrė suklupusių lietuvių pelenais. Kai 1978 m. per gavėnią prieš lietuvių giedojimą žiebiau vaško žvakes, užsipuolė mane dvi moteriškės, kad to nedaryčiau.“

Trumpa kovos dėl lietuviškų pamaldų Seinų bazilikoje istorija

Tuoj po Antrojo pasaulinio karo Seinų bazilikoje buvo laikomos pamaldos lietuvių kalba. Jas atnašavo kunigas iš Lietuvos Vincas Astasevičius. Po jo mirties į Seinus atėjęs kun. Zlotkovskis (Złotkowski) panaikino lietuviškas šv. Mišias ir vaikų mokymą lietuvių kalba. Tą patį norėta padaryti ir Punske, bet kun. A. Žievys pasipriešino.

1946 m. lietuvių delegacija nuvyko į Lomžos kuriją prašyti grąžinti lietuviškas pamaldas. Vysk. S. Lukomskis (S. Łukomski) lietuviams atsakė, kad jeigu jie nori melstis lietuviškai, tevažiuoja į Kauną, nes čia Lenkija.

1948 m. vysk. Lukomskis žuvo autoavarijoje. Jo įpėdinis vysk. Č. Falkovskis (Cz. Falkowski) 1959 m. sutiko, kad lietuviškos pamaldos būtų grąžintos į Smalėnų bažnyčią.

Po kunigo Zlotkovskio mirties į Seinus atkeltas kun. Venžikas (Wężyk) nebuvo šovinistas. Jis leido net lietuvių vaikus ruošti Pirmajai Komunijai gimtąja kalba.

Kunigui Venžikui mirus, Seinų klebonu paskirtas kun. Aleksievičius (Aleksiewicz). Kadangi šis dvasininkas buvo lietuviams palankus, vysk. Falkovskis jį perkėlė į Lenkijos gilumą, o į Seinus atkėlė aršų lietuvių priešą kun. St. Rogovskį (St. Rogowski).

Kai vysk. Falkovskio įpėdinis vysk. Sasinovskis (Sasinowski) birželio 29 d. lankėsi Seinuose, parapijos lietuviai jam įteikė raštą, prašydami lietuviškų pamaldų. Vyskupas jiems atsakęs: „Nusipirkite daržinę ir ten įsirenkite bažnyčią, nes lietuviai į Seinų bažnyčią neturi teisių…“

1972 m. Seinų lietuviai nusiuntė prašymą popiežiui į Romą, bet atsakymo negavo. Po Vatikano II Susirinkimo jie vėl kreipėsi į vyskupą. Jis leido laikyti pamaldas lietuvių kalba, bet vokiečių kirchėje. 1981 m. lietuviai nusiuntė į Romą Šventajam Tėvui peticiją su 2500 parašų.

1983-iaisiais vysk. Sasinovskio vietą užėmė vysk. Paetz, kuris buvo palankus lietuviams. 1983 m. rugsėjo 16 d. jis į Seinų baziliką grąžino lietuviškas pamaldas.

(sb), punskas.pl