Penkios netiesos apie skalūnų dujas

Su savo skalūnų dujų istorija Lietuva tampa labai panaši į laukinius Amerikos čiabuvius, kurie prieš 500 metų už menkaverčius stiklinius blizgučius ir ugninį vandenį labiau civilizuotiems atvykėliams išmainė savo auksą, o vėliau prarado ir savo žemes.

Manau, kad norintiems Lietuvoje gerą biznį pasidaryti amerikiečiams savo organizuojamais skalūnų dujų išgavimo konkursais, kur iš anksto žinomas laimėtojas, ir to konkurso sąlygomis bei mūsų teisės aktais, pagal kuriuos mažiausiai aštuoni dešimtadaliai pelno tektų amerikiečiams, mes atrodome kaip tų laikų laukiniai. O ypač amerikiečius turėtų linksminti mūsų kalbos, jog su savo skalūnų dujomis Lietuva taps turtinga kaip Kuveitas ar Norvegija, dvigubai ar trigubai numuš dujų kainas (A. Kubilius ir D. Grybauskaitė) ar kad naudodama skalūnų dujas Lietuva mažiau išgyventų tokių anomalių kaip šis pavasarių (Prezidentės patarėjas N. Udrėnas).

Sunku suvokti, kodėl net po Lietuvos Mokslų akademijos paskelbtų išvadų minėti aukšti pareigūnai ir toliau nesako visos tiesos savo piliečiams, toliau kabinėja ƒ„Gazpromo“ agentų etiketes, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas A. Anušauskas prašo slaptų tarnybų išaiškinti  visus kritikus, o aplinkos ministras V. Mazuronis skelbia iškart po Velykų prasidėsiančius skalūnų dujų žvalgybos darbus.

Todėl mano, kaip Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narės, pareiga ir tikslas yra atskleisti visas penkias netiesas, kurios pastoviai skleidžiamos iš aukštų politinių tribūnų.

Pirmoji netiesa. Netiesa, kad skalūnų dujų žvalgybą galima pradėti nedelsiant, kaip reikalauja Prezidentūra, konservatoriai, liberalai ir aplinkos ministras, nes netiesa, kad tai yra ekologiškai nepavojingas procesas ir todėl jį galima pradėti nepakeitus dabar galiojančių teisės aktų, nesugriežtinus žvalgybos darbų kontrolės, neatlikus poveikio aplinkai vertinimo. Apie galimus skalūnų dujų žvalgybos pavojus įspėja ir Europos Komisija savo tyrime, ir Lietuvos Mokslų akademija savo išvadose: „Skalūnų dujų išteklių žvalgybai ir gavybai privalu tobulinti žemės gelmių naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos, savivaldybių veiklos ir kitus susijusius teisės aktus“. „Skalūnų dujų paieškos darbų poveikis gyvajai gamtai (…) gali būti minimizuojamas tinkamai rengiant (…) privalomą Poveikio aplinkai įvertinimo dokumentaciją“.

Deja, šiuo metu pagal mūsų teisės aktus tokiai žvalgybai poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas, tad turime prieš žvalgybą pataisyti teisės aktus – būtent taip pasielgė lenkai, vokiečiai ir anglai. O pagal Saugomų teritorijų įstatymą nemažame numatytame plote jokia panaši žvalgyba apskritai negalima, nes ten valstybės saugomos teritorijos. Keista, kaip tie plotai išvis pateko į konkurso  sąlygas – nekompetencija, žioplumas ar…?

Antroji netiesa.  Netiesa, kad skalūnų dujų išgavimas yra nekaltas ir nepavojingas procesas, kaip kad teigia Amerikoje pabuvęs aplinkos ministras ar politinė dešinė. Lietuvos mokslų akademija numato, kad po skalūnų dujų išgavimo gali kilti tokie pavojai:

 “Lūžių tvirtumo (sankabumo) pažeidimas ir žemėdrebų pavojus.

 Požeminio vandens užteršimas (geriamojo, mineralinio, balneologinio, geoterminio).

 Dujų ir kitų medžiagų iš naudojamos storymės migracija aukštyn iki paviršiaus. Skalūnų dujų gavybos plote 1750–2000 m gylyje bus pažeistas (sutrupintas, įterpiant smėlio ir cheminių medžiagų) ~200 m storio uolienų klodas. Negrįžtamai ir neatstatomai bus pažeistos, o gal būt ir sugadintos žemės gelmės, kurių naudojimas ateityje gali būti sunkesnis.

 Kai kurie tokio savybių pasikeitimo padariniai gali pasireikšti arba būti nustatyti po daugelio metų.

 Cheminių medžiagų, jeigu tarp jų bus toksinių, laikymas žemės gelmėse prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymui“.

 Pabrėšiu, kad Lietuvos Mokslų akademijos tyrime dalyvavo vieni labiausiai patyrusių mūsų geologų, labai vertinamų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – akademikas Algimantas Grigelis, kuris taip pat yra ir Švedijos geologų sąjungos narys; akademikas Vytautas Juodkazis, taip pat esantis Tarptautinės hidrogeologų asociacijos, Tarptautinės geotermijos asociacijos, Šiaurės šalių hidrologų asociacijos, Amerikos naftos geologų asociacijos narys; profesorius Gediminas Motuza, taip pat esantis ir Lenkijos mokslų ir menų akademijos užsienio narys.

Savo straipsnyje „Vėl lakštingalų kotletai“ geriausia Kremliaus propagandos Lietuvoje žinovė R. Juknevičienė rimtu tonu aiškina, kad „Visos skalūninių dujų gavyboje naudojamos cheminės medžiagos yra atskleidžiamos šalies kompetentingoms institucijoms“. Būtų mums visiems ramiau, jei p. R. Juknevičienė atskleistų  tą cheminę sudėtį bent Mokslų akademijai, kuri savo tyrime aiškiai rašo: „bent kiek tiksliau prognozuoti vandens taršą yra praktiškai neįmanoma, nes nėra žinoma nei ardymo skysčio sudėtis (t. y., jame esančios kenksmingos medžiagos), nei šio skysčio naudojimo mastas (kartu ir skystyje naudojamų chemikalų kiekiai)“. Beje, JAV Vandens apsaugos įstatyme netgi padaryta speciali išimtis, leidžianti skalūnų angliavandenilių gavėjams neatskleisti naudojamų cheminių medžiagų sudėties.

Trečioji netiesa. Netiesa, kad po to, kai JAV kompanija „Chevron“ atliks žvalgybą, Lietuva galės apsispręsti, ar jai naudingas skalūnų dujų išgavimas ir kokiomis sąlygomis. Lietuvos rengto konkurso sąlygose nekalbama apie jokią žvalgybą, šio konkurso nugalėtojas, kai tik bus paskelbtas, iškart taps skalūnų dujų išgavėjas. Ir nuo pat konkurso nugalėtojo paskelbimo akimirkos galės tas dujas išgauti (pabrėžiu: ne žvalgyti, o išgauti, nes žvalgybai nebuvo konkurso) pagal konkurso skelbimo metu Lietuvoje galiojusius teisės aktus. Jei vėliau Lietuva ir pagriežtintų ekologines ar finansines sąlygas pakeistais įstatymais, „Chevronas“ galės iš Lietuvos išsireikalauti ar prisiteisti milžiniškas sumas iš Lietuvos už nepasiteisinusius jo teisėtus lūkesčius. Panašiai, kaip Lietuva  po LEO.LT kūrimo nutraukdama nebenaudingą sutartį su „NDX energija“ jai sumokėjo  680 mln. Lt kompensaciją.

Aplinkos ministras V. Mazuronis sako netiesą, kai teigia, jog jei dabar „Chevrono“ nepaskelbsim nugalėtoju, jis prisiteis dideles netesybas iš Lietuvos. Tokiu atveju „Chevronas“ daugių daugiausia galėtų prisiteisti keliolika tūkstančių už dokumentų ruošimą, bet abejoju, ar ir tai darys. Todėl dabar tereikia konkursą skelbusiai organizacijai kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu leisti nutraukti konkursą.  O štai „Chevroną“ oficialiai paskelbus nugalėtoju ir tik po to įstatymiškai pakeitus dujų išgavimo sąlygas, jo finansinės galimybės teisme išaugtų tūkstančius kartų!

Ketvirtoji netiesa.  Visiškus absurdus kalba buvęs premjeras ar net Prezidentės atstovai, teigdami, kad jei „Chevronas“ eksploatuos lietuviškas skalūnų dujas, Lietuva taps turtinga kaip Norvegija ar Kuveitas, ar kad Lietuvoje ryškiai sumažės dujų kaina. Taip gali kalbėti tik žmonės, kurie nežino Lietuvos ir ES teisės normų arba turi kažkokių kitų interesų. Pagal mūsų Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymą Lietuva geriausiu atveju gaus tik 20 proc. nuo „Chevrono“ mūsų skalūnų dujų pelno. O pačias dujas, pagal ES reikalavimus, galės pirkti iš „Chevrono“ tik pagal tuo metu galiojančias dujų rinkos kainas.

Kodėl buvęs premjeras, prezidentė, aplinkos ministras taip skubina paskelbti „Chevron“ konkurso nugalėtoju, užuot prieš tai pakeitus įstatymą ir numačius, kad Lietuva gautų bent pusę pelno iš jos parduodamų dujų? Kodėl su skalūnų dujomis norima padaryti tokį pat „Monkės biznį“, kokį premjeras A.Kubilius padarė su juoduoju auksu – Lietuvos nafta, privatizuodamas šią strateginę iškaseną? Juk, pasak geologų, Lietuvos poreikiams mūsų naftos būtų užtekę šimtui metų, o dabar ji baigiama jau eksploatuoti, bet ar kas nors pajuto Lietuvos praturtėjimą? Geriausiu atveju, už tuos menkus sumokėtus mokesčius mes sugebėjome įrengti kelias Valdovų rūmų sales. Todėl atkreipiu Jūsų dėmesį, ką Mokslų akademija rašo savo išvadose dėl skalūnų dujų: „Būtina užtikrinti šalies interesus atitinkančias Valstybės pajamas ir numatyti kompensavimo sąlygas dėl galimų negatyvių pasekmių aplinkai bei žmonių sveikatai.“

Bet tam prieš skelbiant konkurso nugalėtoją reikia keisti mūsų įstatymus, kitaip pajamos už dujas gali būti mažesnės net už negatyvių pasekmių kompensacijas.

Penktoji netiesa yra kalama mintis, kad nesutinkantys, jog Lietuvos gelmių turtas būtų iššvaistytas, kaip jos nafta, yra apgauti ar nupirkti „Gazpromo“, Kremliaus ar V.Putino. Be abejo, naivu tikėtis, kad Maskvai patiktų energetinė konkurencija ar mažėjanti priklausomybė nuo jos, bet tokius jos įtakos agentus Lietuvoje tegul ir gaudo šimtus milijonų iš biudžeto gaunančios slaptosios tarnybos, kurios kol kas, be popierinių ataskaitų, šiuo klausimu neturi jokių konkrečių įrodymų. Asmeniškai manęs taip pat nebandė nupirkti joks rusų atstovas, bet užtat sulaukiau ypatingo dėmesio iš kitos pusės – siūlė kyšį mainais, kad nedalyvaučiau svarstant Lietuvai nenaudingo skalūnų dujų konkursą. Lenkijoje taip pat pradėti keli ikiteisminiai tyrimai už pareigūnų papirkinėjimą dėl leidimų išdavimo skalūnų dujų eksploatacijai.

Nedoru būdu buvo išgauti ir kai kurių gyventojų sutikimai pradėti jų žemėse skalūnų dujų žvalgybą, taip pažeidžiant ne tik elementarų žmogiškumą, bet ir Lietuvai privalomą Orhuso konvenciją dėl visuomenės dalyvavimo sprendžiant jai svarbius aplinkos apsaugos klausimus.

Tad pabaigai mano pasiūlymas visiems, kurie daug kalba ir rašo apie skalūnų dujas ir iš tiesų nori naudos Lietuvai – atidžiai susipažinkite su Lietuvos Mokslų akademijos, Europos Sąjungos, Europos Komisijos išvadomis, įvertinkite prancūzų, lenkų, vokiečių, anglų ir kt. patirtis, ir tuomet neabejoju, kad pritarsite Seimo Aplinkos apsaugos komiteto siūlymui šiuo klausimu tinkamai paruošti mūsų teisės aktus ir tik tada skelbti naują konkursą skalūnų dujų žvalgybai. Juk, kaip sako aplinkos ministras, skalūnų dujų išgavimo procesas ilgas, užtruks visą dešimtmetį, tad Lietuva tikrai neapsivers, jei jį pratęsim dar pusmečiu. Bet jau tuomet tiems patiems amerikiečiams atrodysim kaip civilizuoti, savo ir savo žemės gelmių vertę suprantantys partneriai.  

Aurelija Stancikienė, bernardinai.lt