Balandžio 5 d. apie 21 val. Vilniuje, sulaukęs 77 metų, mirė poetas, eseistas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, lietuvių dainius Marcelijus Martinaitis. Kovo 31-ąją, 77-ojo gimtadienio išvakarėse, poetą ištiko insultas.
Lietuva neteko didelio kūrėjo ir didelio žmogaus, kuris siekė teisingumo visa savo kūryba ir gyvenimu. Jis buvo vienas žymiausių XX amžiaus lietuvių poetų. Jo sukurto Kukučio nuotykius apdainavo maestro Vytautas Kernagis, Jo eiles analizuoja ir deklamuoja moksleiviai, o vardas jau seniai aukso raidėm įrašytas į Lietuvos literatūros lobyną.
Pasak lietuvių literatūros tyrinėtojos profesorės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės, „Jis buvo vienas iš tų, kurie priėjo 1988-ųjų metų ribą ir drąsiai atsistojo ten, kur turėjo atsistoti: Sąjūdžio žmogus, Sąjūdžio veikėjas ir vienas iš tų nedaugelio žmonių, kurie tada, kai, atrodo, jau buvo laimėta, už ką buvo kovota, vėl grįžo į Lietuvių literatūros katedrą, savo darbą, nenorėjęs nieko iš to, kas buvo jau duota tarsi galimybė pasinaudoti – grįžęs į savo kūrybą“.
M. Martinaitis gimė 1936 m. balandžio 1 d. Raseinių rajone, mitologiniame Paserbentyje. 1964 m. baigė Vilniaus universitetą ir darbavosi įvairiose laikraščių ir žurnalų redakcijose. 1980-aisiais pats ėmė dėstyti gimtajame Vilniaus universitete. Nuo pirmųjų Sąjūdžio įkūrimo dienų įsijungė į jo veiklą. 1989 m. nuo Sąjūdžio buvo išrinktas SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1992-1997 m. buvo Nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto pirmininkas, o 1998 m. pats tapo Nacionalinės premijos laureatu.
Išleido kelias dešimtis poezijos ir eseistikos knygų. Garsiausios iš jų: „Debesų lieptais” (1966), „Akių tamsoj, širdies šviesoj” (1974), „Kukučio baladės” (1977 ir 1985), „Toli nuo rugių” (1982), „Atmintys” (1986), „Tolstantis” (2002), „K. B. Įtariamas” (2004), „Prilenktas prie savo gyvenimo” (1998), „Tylintys tekstai” (2006), „Mes gyvenome” (2009). Parašė scenarijų Lietuvos kino studijos muzikiniam filmui „Vakar ir visados” (1984, rež. G. Lukšas). Poetas vertė Ch. Marti, P. Nerudos, Ch. R. Chimeneso, M. Cvetajevos, E. P. Rumo ir kt. eilėraščius. Martinaičio poezijos knygos išleistos anglų, švedų, norvegų, prancūzų, lenkų, rusų, latvių, estų, ukrainiečių kalbomis; stambesnės publikacijos – ispanų, vokiečių, italų, čekų, slovakų, rumunų, baltarusių kalbomis.
Marcelijus Martinaitis kelis kartus viešėjo Punsko ir Seinų krašte. Paskutinį kartą 2009 metų Poezijos pavasaryje.
(sb), punskas.pl