Tau ačiū, Tėvyne, už kalbą,
Už nuovargį ačiū,
Už darbą.
Tau ačiū, kad Nemunas teka,
Už mėlyną bangą rugių,
Tau ačiū už drobės išbalintą taką,
Kad gyvas rytais pabundu.
Tau ačiū už paprastą valgį,
Kurį man sušildei ir saugojai,
Už rasą ant dobilo žiedo, už dalgį,
Už mylimą ir už pasaulį…
M. Martinaitis