Po gilios, įkyrios žiemos žmogui labai reikia žalumos, augmenijos, medžių. Kiekvienas, patekęs miškan, pasijaučia geriau. Kodėl? Užuodžiame malonų kvapą, atsigaiviname, tampa lengva kvėpuoti. Sakoma, kad ypač pušys išskiria deguonį. Pabuvus pušyne pasidaro sveikiau.
Žaliuojantys augalai įsiurbia anglies dioksido perteklių iš atmosferos (oro) ir orą prisotina deguoniu. Nustatyta, kad vienas medis išvalo 5 tūkst. kubinių metrų oro. Spygliuočių miške, jei jame auga daug kadagių – oras tiesiog beveik sterilus. Pabuvę tokiam miške nusiraminame, dingsta nuovargis ir stresas. Teigiama, kad lankantis miške senėjimas stabilizuojasi. Spygliuočių miške patariama lankytis ypač sergantiems plaučių ligomis.
Mano teta jau daug metų išėjusi į gamtą apsikabina ypač beržą. Gera pasidaro prisiglaudus prie medžio kamieno, ypač senesnio medžio. Ji sako jaučianti kažkokią stebuklingą energiją, kuri jai suteikia jėgų. Tarytum spinduliuoja iš medžio kamieno. Apie tai rašoma ir knygose. Mokslininkai ištyrė, kad stipriausias energetinis laukas yra ąžuolo. Manoma, kad ąžuolo bioenergijos veikiamas organizmas greičiau išsivalo. Ąžuolas padeda gydyti alergijas, odos uždegimus, švarina žmogaus mintis.
Prie klevo kamieno verta priglusti tiems, kas įtemptai dirba, nes padeda atsipalaiduoti, ramina, mažina įtampą. Beržo sula, patys pirmieji lapeliai, prisiglaudimas prie kamieno daro įtaką šlapimo pūslės veiklai, padeda gydyti odos ligas. Labai naudinga pabūti prie beržo.
Stiprią bioenergiją išskiria akacijos. Prie jų prigludusiems žmonėms gerėja nuotaika. Jos ypač gerina, stiprina moterų sveikatą.
Žmonės, turintys prastą apetitą ir netinkamą virškinimą, privalo naudotis šermukšnio biolauku. Šermukšnis taip pat gerina nuotaiką.
Kaštonas stiprina kraujagysles, saugo nuo peršalimo, plaučių uždegimo. Japonų medikai pataria kaštonų vaisius laikyti miegamajame ir prie kompiuterio.
Yra ir medžiai, vadinami vampyrais. Prie jų nevalia ilgiau užsibūti ypač linkusiems į depresijas, kažko bijantiems. Tie medžiai tai tuopa, alksnis, ieva, drebulė.
Tad be reikalo nekirskime medžių, o juos sodinkime ir prigluskime prie kamieno kaip bernelis prie mergelės…
Eugenija Pakutkienė, punskas.pl