Kovojusiems patriotams

Perskaičius knygą ?Pogrindin? ?Geležinio Vilko? organizacija Alytaus apskrityje (1940?1941)? mane sudomino pateikiama medžiaga ? dalyvi? atsiminimai, nuotraukos, k?ryba.

Skaitydama labiausiai atkreipiau d?mes? ? formą, nes man, kaip skaitytojai, buvo svarbu tai, kaip pateikiama informacija. (Jei b?čiau alytišk?, greičiausiai linkčiau ? diskusijas d?l turinio.)

Informacijos gausa neleidžia abejoti, jog atliktas milžiniškas darbas. Sukaupta labai daug žini? iš ?vairi? šaltini?.

Žavi iliustracij? gausa ir ?vairov?. Istoriniu ir kraštotyriniu poži?riu labai svarbu tai, kad iliustracijoms naudojamos rankrašči?, archyvini? dokument?, pažym?jim? nuotraukos. Knygoje labai daug kalbama apie platintus atsišaukimus. Jei bent vienas atsišaukimas kur nors b?t? išlikęs, tai jis, mano nuomone, neabejotinai tikt? knygos iliustracijoms ar net viršeliui. Jei knyga b?t? orientuota daugiau ? susir?mim? aprašymą, tai labai tikt? ?terpti ir kok? žem?lap?.

Autobiografini? pasakojim? ir atsiminim? savitumas atsiskleidžia subtiliai vengiant stilistikos taisym?. Kitu šriftu išspausdinti žodžiai suteikia dar daugiau spalv? pasakojimams.

Tautosakiniu poži?riu labai svarbus ketvirtasis skyrius. Džiaugiuosi, jog pateikiama ?vairi k?ryba. ?domu skaityti ir šmaikščius eil?raštukus, kurie, nors ir mažiau vertingi meniniu poži?riu, tačiau realiai nusakantys to meto aktualijas. Didžiausią ?sp?d? paliko eil?raštis ?Kai s?n? išleidai?. Šis eil?raštis perteikia ne tik Alytaus krašto, bet ir visos Lietuvos didvyri? motin? sielvartą.

Penktajame skyriuje labai tikslingas priešingos nuomon?s apie organizacijos veiklą pateikimas. Prieštaringas to meto ?vyki? vertinimas, manau, teb?ra dar iki šiol, bet, kita vertus, tokia situacija kaip tik ir neleidžia ? viską ži?r?ti paviršutiniškai.

Prisiminimuose subjektyv?s vertinimai neišvengiami, tod?l labai svarbios autoriaus išnašose išsakytos pastabos, paremtos faktine medžiaga.

Man, kaip skaitytojai, svarbus ir knygos pritaikomumas. Knygoje ? labai daug asmenvardži?, tod?l pirmą kartą skaitant gana painu. Pad?t? palengvint? min?tas medžiagos susisteminimas arba knygos pabaigoje pateiktas asmenvardži? sąrašas. Mano manymu, tai knygai pad?t? b?ti labiau pritaikomai tiek mokslo darbuose, tiek kitur. Paranku b?t? ir tiems patiems ainiams, kuriems stengiam?s skiepyti dom?jimąsi istorija, kai jie ieškot? informacijos apie konkret? asmen?. Išnašas b?t? galima numeruoti, išpl?sti, ?terpiant daugiau autoriaus pastab?, nurodant šaltinius ir pan. Jei orientuojamasi ir ? jaunesn?s kartos skaitytojus, neprošal b?t? išnašose paaiškinti ir tam laikmečiui b?dingus barbarizmus: ?petilietka?, ?machorka? ir kt.

Tokias pastabas d?l medžiagos pateikimo greičiausiai suponuoja tai, jog šiandienis skaitytojas yra vartotojiškos visuomen?s dalis. Šiandien daugelis jau esame pripratę tiesiog ?išsigooglinti? reikiamą informaciją, mums reikia viską gauti ?čia ir dabar?.

Knygą aš vertinau a priori, nesiekdama jos lyginti su kitomis panašaus turinio ar to paties autoriaus knygomis.

Autoriui linkiu pilietiško skaitytojo ir dar kartą džiaugiuosi, jog knyga yra paklausi šiuo laikmečiu, kuomet bestseleriais tampa kulinarin?s, pinig? ?darymo? ar kitos ?s?kmingą gyvenseną? propaguojančios knygos.

Jolita Matusevičien?

Šakiai