Sėkmingos partnerystės ryšiai sieja Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkus su Punsko lietuvių kultūros namų bendruomene. Keičiamasi profesionalaus ir mėgėjiško meno parodomis, koncertinėmis programomis, Punsko lietuviams pristatomi nauji Šilutės krašto ir knygos žodžio kūrėjų leidiniai. Šiemetiniuose Punske vykusiuose rudens literatūriniuose skaitymuose šilutiškiai, dėkodami šio įdomaus renginio organizatoriams ir asmeniškai Sigitui Birgeliui už svetingumą, padovanojo Punsko lietuviams naująją knygą „Biblioteka – kultūros paveldo buveinė“. Atsisveikindami su lietuviškuoju Punsku, šilutiškiai bibliotekininkai siūlo susipažinti su naująja knyga ir Šilutės – senųjų knygininkų sostinės istorine aplinka.
Šilutė – viena iš seniausių Vakarų Lietuvos teritorijų, kurios istorinis vietovardis Šilokarčema pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1511 metais. Dalis dabartinio regiono teritorijos XVI–XIX a. pradžioje įėjo į Prūsijos valdytą Mažąją Lietuvą. Krašte (1999) gyveno 70725 gyventojai: senieji lietuvininkai, išsaugoję šišioniškių tarmę ir etninius papročius, kiti – pokario metais į Pamarį suplaukę iš įvairių Lietuvos kampelių ir čia prigiję. Rajono centras – Šilutė, susiformavęs iš senųjų Verdainės, Šilokarčemos, Cintjoniškių ir Žibų kaimų, garsėjo ne tik savita istorine praeitimi, senąja Klaipėdos kraštui būdinga architektūra. Buvusiame istoriniame Žibų kaime (dab. dalis Lietuvininkų ir Tilžės g.) veikė knygrišyklos ir knygų prekybos įmonės. Šilutės spaudos pradininku laikomas A. Umlaufas (Umlauf), 1861 m. įkūręs pirmąją spaustuvėlę Šilokarčemoje. XIX a. pab. ir XIX a. pirmoje pusėje (Žibuose) veikė Frydricho Vilhelmo Zyberto (Siebert) spaustuvė, šeimyninė Karlo, Oto, Artūro ir Oskaro Sekunų (Sekunn) knygų prekybos ir leidybos įmonė, Rudolfo ir Marijos Štalių (Stahl) knygynai. Lemtinga, kad 1889 m. Šilutėje dvarą (šiuo metu restauruojamą) nusipirko tautosakininkas, etnografas, pirmojo muziejaus su turtinga biblioteka Klaipėdos krašte (Šilutėje) įsteigėjas Hugo Šojus (Scheu). Mažosios Lietuvos knygos keliai veda į Švėkšnos miestelį, kur XIX a. pirmoje pusėje gyveno lietuvių knygotyros pradininkas, istorikas, kalbos ir šaltinių tyrėjas, asmeninės bibliotekos tyrinėtojas grafas Jurgis Plateris. Šios iškilios asmenybės nuopelnus knygos mokslui monografijoje „BIBLIOTHECA GEORGI COMITIS de PLATER. Jurgio Platerio biblioteka – Lietuvos knygos kultūros ir mokslo paminklas“ (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, 194 p.) taip įspūdingai įamžino prof. Domas Kaunas. Stemplėse, netoli Švėkšnos, gyveno ir kūrė lietuvių literatūros klasikas Simonas Stanevičius, kuris, manoma, yra palaidotas Švėkšnos kapinėse. Vainute raštininko padėjėju dirbo lietuvių poemos „Anykščių šilelis“ autorius Antanas Baranauskas, iš Macikų kilęs garsus vokiečių rašytojas ir dramaturgas Hermanas Zudermanas (Sudermann), Jonaičiuose (ar netoli jų) gimė rašytojas, filosofas ir dramaturgas Vilhelmas Storosta.
Per Pamario kraštą gūdžiuoju lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu ėjo knygnešių keliai, šiandien paženklinti ištikimybės lietuviškajam žodžiui simboliais – koplytstulpiais, antkapiniais paminklais, memorialinėmis lentomis Švėkšnoje ir šio miestelio prieigose. Šilutėje, Herderio gimnazijoje mokėsi Lietuvos teorinės bibliotekininkystės kūrėjas prof. Levas Vladimirovas, gyveno bibliofilas ir kraštotyrininkas Petras Jakštas, gimė ir gyveno garsi išeivijos poetė ir grafikė Aldona Gustas (dab. gyv. Berlyne, Vokietija), dailininkė Eva Labutytė, rašytojas Eugenijus Ignatavičius, kitos ryškios ir kraštui nusipelniusios asmenybės, kurios šiame rašinyje nepaminėtos. Jų vardus ir darbus šilutiškiai atpažįsta apsilankę Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Knygos muziejuje, atidarytame 1990 m., minint tuometinės Šilutės centrinės bibliotekos įkūrimo 45-metį. Įvairiais keliais šilutiškių bibliotekininkų sukauptų senųjų leidinių pradinį fondą sudarė 2962 skirtingi savo turiniu, išliekamąja verte, knygos, rankraščiai, periodikos leidiniai ir ikonografija. Vėliau (2000) fondai susisteminti į 19 kolekcijų (rinkinių), dar vėliau (2005) išskirtos autografuotų knygų, asmeninių rinkinių (bibliofilo-kraštotyrininko P. Jakšto, rašytojo, filosofo Vydūno, poetės ir dailininkės A. Gustas, Ž. Naumiesčio bibliotekininkės J. Verpečinskienės karo metu išsaugotų lietuviškų knygų rinkinys, įvairių dovanotojų ar saugotojų kolekcijos. Bėgant metams (iki 2013) Knygos muziejuje sukaupti ir saugomi 3803 įvairūs dokumentai. Vertingiausia jų dalis yra Mažojoje Lietuvoje ir buvusioje jos dalyje, Klaipėdos krašte, XIX a. antroje p. – XX a. pirmoje p. išleistos knyginiam paveldui priskiriamos knygos (139). Kitą svarbią fondo dalį sudaro įvairiais laikotarpiais skirtingus Šilutės krašto įvykius, asmenybes, kultūros paveldo objektus įamžinantys knygos ženklai – ekslibrisai ar jų rinkiniai (394). Saugojami ir margaspalvės tematikos Lietuvos ir pasaulio valstybių dailininkų Šilutei sukurti meniniai atvirukai, dažniausiai perteikiantys Pamario kraštovaizdį, architektūros paveldą, rečiau – su kraštu susijusias įžymias asmenybes (193). Rankraščių fonde suregistruoti iš Šilutės krašto kilusių, ar kitaip su juo susijusių knygininkų, menininkų, mokslininkų asmeniniai laiškai F. Bajoraičio viešajai bibliotekai, vertingų knygų, dailės darbų originalų dovanojimo aktai, ikonografijos originalų rinkiniai, kiti rankraštinio pobūdžio dokumentai, susisteminti Aldonos Kemėžytės Gailius (Kanada), Kęstučio Jauniškio (JAV), Zygfrydo Ludzuveito (Siegfred Ludszuweit, Vokietija), Agutės Tiškuvienės (JAV) asmeniniuose rinkiniuose.
Akivaizdu, kad knygos gyvenimas yra jos nuolatinė kelionė į žmones per laiko epochas, tautos būties ženklus, kultūrų sanklodas. Dešimtmečiais kauptus Knygos muziejaus fondus privalu atverti skaitytojui. Todėl pirmojo Lietuvoje Knygos muziejaus Šilutėje sumanytojai ir įkūrėjai – Fridricho Bajoraičio vardo nešiotojai – bibliotekininkai šįmet, minėdami Mažosios Lietuvos poeto ir kultūros veikėjo Fridricho Bajoraičo 130-ąsias gimimo metines, parengė ir išleido naują knygą „Biblioteka – kultūros paveldo buveinė“. Leidybinio sumanymo tikslas – pristatyti ir atskleisti vertingiausią Knygos muziejaus dalį ir taip skatinti istorinės Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto knyginio paveldo pažinimą tarp besimokančios jaunuomenės, kraštą gausiai lankančių turistų, bendruomenės, intelektualų. Leidinyje pristatoma tik nedidelė Knygos muziejaus fondų dalis, vienaip ar kitaip liudijanti Šilutės knyginio paveldo ženklus. Atrenkant knyginio (rašytinio) paveldo dokumentus, atsižvelgta į jų istorinę, kultūrinę vertę, išskirtinumą istorinio Klaipėdos krašto ir senosios Šilutės kultūros paveldo savitumui atskleisti. Knygoje eksponuojamų dokumentų chronologinė aprėptis apima praeitį (nuo 1825-ųjų) ir dabartį (iki 2011-ųjų), kai Šilutė šventė savo istorinio vardo Šilokarčema paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 500 metų jubiliejų. Knyga yra pirmasis iliustruotas Knygos muziejaus rinkinius pristatantis leidinys, kurį dėl struktūros ir eksponuojamų dokumentų pobūdžio ne klaida būtų ir katalogu pavadinti. Leidinį sudaro pradžios žodis „Į kelionę palydint…“ ir 5 skyriai. Prieš pradedant klajones magiškais Knygos muziejaus labirintais, skaitytojui pateikiama staigmena: eksponuojami du laiko ir sandaros prasme skirtingi Fridricho Bajoraičio, kurio vardu pavadinta viešoji biblioteka, vienintelio eilėraščių rinkinio „Gyvumo žodžiai“ leidimai: pirmasis parengtas Vydūno ir išleistas Tilžėje (dab. Sovietskas, Kaliningrado sritis, 1932), antrasis – faksimilė, kurią parengė, redagavo ir įvadą parašė (2008) Šilutės kraštietė prof. Dainora Pociūtė.
Didžiausiame apimtimi senųjų knygų skyriuje „Sugrįžimai“: iš knyginio paveldo rinkinio pateikiami religinio ir pasaulietinio turinio leidiniai, parengti, išspausdinti arba įrišti (1825-1939) Karaliaučiuje (dab. Kaliningradas), Berlyne (Vokietija), Šilokarčemoje (Heydekrug, dab. Šilutė), Memelyje (dab. Klaipėda), Priekulėje (Klaipėdos r.), Tilžėje (dab. Sovetskas, Kaliningrado sr.) ir Didžiojoje Lietuvoje. Religinės knygos pagal turinį ir paskirtį skirstomos į penkias grupes: biblijos, oficialieji giesmynai, surinkimininkų giesmynai, surinkimininkų maldaknygės ir pamokslų rinkiniai. Siekiant išlaikyti kiekvienos eksponuojamos knygos lygiateisiško pažinimo ribas, pateikiamas knygos viršelis ir antraštinis lapas.
Iš gausos bibliotekoje saugomo knygos ženklų rinkinio šiame leidinyje pristatomi 39 ekslibrisai. Visi jie sukurti dviejuose tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose „Šilutei-480“ (1991) ir „Vydūnui-125“ (1993) dalyvavusių autorių. Abiejų tarptautinių ekslibrisų konkursų, kaip ir tarptautinio meninių atvirukų konkurso „Šilutė“ (1996), idėjos sumanytoja bei pagrindinė jos įgyvendintoja buvo Šilutės centrinės bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Giedrė Leškytė. Skelbti knygoje atrinkti tik tie ekslibrisai, kuriuose dominuoja Šilutės krašto kultūros paveldo akcentai ir kurie, knygos sudarytojų manymu, pasitarnauja įprasminant krašto kultūros paveldą.
Iš atvirukų, įprastai apibūdinamų be voko siunčiamais pašto lapeliais, įvairiais keliais patekusių į Knygos muziejų, rinkinio šioje knygoje eksponuojama tik nedidelė jų dalis. Visi jie sukurti tarptautiniame meninių atvirukų konkurse „Šilutė“ (1996) dalyvavusių Lietuvos ir užsienio valstybių dailininkų, turi akivaizdžius Šilutės kultūros paveldo simbolius: senoji architektūra, krašto asmenybės, gamtos paveldas.
Knygos muziejaus rankraščių fondą šiame leidinyje pristato 12 autografuotų (1981-2011) tekstų iš Knygos muziejaus lankytojų knygos, kurie galėtų būti priskirti dokumentinio paveldo objektams. Skelbiami autentiški tekstai yra vertingi, kaip skleidžiantys žinią šios knygos skaitytojams, o per juos ir primenantys apie nuolatinį šilutiškių knygininkų ryšį su žinomais Lietuvos ir užsienio valstybių kultūros palikimo sergėtojais, kitais neabejingais kultūros paveldo saugai ir aktualinimui žmonėmis.
Simboliška, kad baigiamajame knygos puslapyje skaitytojas aptiks antspaudą „penkių šimtmečių knygų kolekcija“ (autorius Andrius Sirtautas, Šilutė), sukurtą Šilutės vardo Šilokarčema paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 500 metų jubiliejui paminėti (2011). Juo pažymėti visi vertingiausi Knygos muziejaus dokumentai. Tai tarsi preliudija į ateitį: svarbu ne tik kaupti ir saugoti, bet ir rodyti, skleisti, studijuoti ir panaudoti turtingą Knygos muziejaus kultūros paveldo lobyną…
Dalia Užpelkienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios
bibliotekos direktorė
Nuotraukose:
Viena populiariausių Mažojoje Lietuvoje vokiečių vyskupo Jono Arnto maldaknygių. Įrišta Šilokarčemoje 1860–1930 m. veikusioje knygininko Rudolfo Štalio (Rudolph Stahl) poligrafijos įmonėje.
Laureato Jerzy Waygart (Vroclavas, Lenkija) ekslibrisas Vydūnas-125. Šilutė, 1992.
Knygos viršelis „Biblioteka – kultūros paveldo buveinė“. Dailininkė Gitana Jurkienė (Vilnius).
Knygos muziejaus ekspozicijos „Senoji Šilutės knyga“ fragmentas.
Nuotraukos iš Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos ikonografijos rinkinio