Liubavo pagrindinei mokyklai bus suteiktas „Titanike“ nuskendusio kunigo Juozo Montvilos vardas. Taip lapkričio 28 dieną nusprendė Kalvarijos savivaldybės taryba! Šios idėjos iniciatorius yra Birutės Kažemėkaitės vadovaujamas Labdaros ir paramos fondas „Sūduvos ateitis“. Jis siekia pastatyti atminimo ženklus Montvilų sodyboje Nendriniškių kaime bei prie senosios Liubavo bažnyčios, kurioje J. Montvila vikaravo, pamatų.
Juozas Montvila yra plačiai žinoma asmenybė. Būsimasis kunigas gimė 1885 m. sausio 3 d. Marijampolės parapijoje, Gudinės kaime. Jis kilęs iš garsios dramaturgų, poetų, politikų giminės, kuri istoriniuose šaltiniuose minima nuo didžiojo kunigaikščio Vytauto laikų. Patys Montvilos save siejo su legendiniu Palemonu.
Juozas Montvila buvo pakrikštytas Marijampolės bažnyčioje. Po dvejų metų su tėvais persikėlė į Nendriniškių kaimą. Vėliau pradėjo lankyti Marijampolės pradžios mokyklą, mokslus tęsė Marijampolės gimnazijoje, galiausiai įstojo į Seinų kunigų seminariją.
Pirmaisiais mokslo metais jaunuolį užklupo abejonės, ar užteks jėgų viską išmokti ir perprasti. Nusprendė į seminariją nebegrįžti, bet tėvas pasakė: Jei neturi jėgų knygas skaityti, eik rugių kulti, pamatysi, kuris darbas lengvesnis. Po kelių mėnesių, rektoriui sutikus, Juozas grįžo į tą patį kursą, iš kurio buvo pasitraukęs. Seinų kunigų seminariją baigė 1908 m. Į kunigus įšventintas Varšuvoje.
Kunigauti pradėjo Lipsko parapijoje (Augustavo dekanatas). Joje buvo nemažai Rytų apeigų katalikų, kuriems Romos katalikų bažnyčios kunigai neturėjo teisės patarnauti. Kai kunigas Juozas Montvila pakrikštijo vieną unitų kūdikį, caro valdžia įžvelgė priešišką veiklą ir iškėlė jam baudžiamąją bylą. Seinų vyskupijos vadovybė perkėlė jaunąjį kunigą į Liubavo parapiją. Čia buvę aršūs lietuvių ir lenkų santykiai. Kunigas lankė ligonius, klausė išpažinčių, lietuviškai mokė vaikus katekizmo, įkūrė „Žiburio“ draugijos skyrių, atnaujino parapijos knygyną.
Liubave Juozas Montvila ilgai neužsibuvo. Jis buvo apskųstas caro valdžiai, ir ši uždraudė kunigui aukoti Mišias, sakyti pamokslus, laidoti mirusiuosius. Dvasininkas buvo paskirtas Seinų katedros rezidentu. Seinuose jis pradėjo bendradarbiauti su lietuviškais laikraščiais, buvo Šaltinio antrasis redaktorius. Turėjo dailininko gabumų, tad piešė laikraščiams ir knygoms vinjetes bei papuošimus.
Eidamas 27-uosius metus išsiruošė į JAV. Kelionėn pasiėmė Seinų seminaristų surinktą dainyną (500 dainų, surinktų iš visų Suvalkų gubernijos kampų).
Kunigas Juozas žinomas kaip didvyris, skęstančiame „Titaniko“ laive savo vietą gelbėjimo valtyje užleidęs kitiems ir sielovadininko pareigą atlikęs iki pat mirties.
Sigitas Birgelis, punskas.pl