Panašu, kad Lietuvoje vyks referendumas, kurį inicijavo piliečiai, pasinaudoję Konstitucijoje numatyta referendumų iniciatyvos teise ir surinkę daugiau nei 300 tūkstančių parašų. Tai istorinis pilietinės visuomenės laimėjimas, artinantis mūsų šalį prie aukštų Vakarų Europos demokratijos standartų ir tikrosios politinių idėjų įvairovės.
Iš karto po surinktų parašų skaičiaus paskelbimo pasirodė raginimai atsiimti parašus, gąsdinimai, kad Europos Sąjunga nubaus Lietuvą už stojimo sutarties nesilaikymą, jei referendumas vis dėlto įvyks. Šios politiškai angažuotos spekuliacijos turi būti paneigtos.
Anot Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdybos pirmininko Ignalinos mero Bronio Ropės, Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą vyko pagal sutartį, kurioje numatyta aiški juridinė jos keitimo galimybė. Referendumą inicijavę žmonės neragina išstoti iš Europos Sąjungos, jie taip pat nesiūlo Lietuvai nesilaikyti tarptautinių įsipareigojimų. Referendumui pateiktas kokybiškas Konstitucijos keitimo projektas, kuris atitinka bendras tendencijas Rytų Europoje ir siūlo teisinį kelią politinei problemai spręsti. Vengrija, Latvija, Bulgarija ir kitos šalys šiuo metu taip pat teikia Europos Sąjungai savo argumentus, kodėl žemės rinkos liberalizavimas turi būti stabdomas Rytų Europoje. Vengrijoje einama Konstitucijos keitimo keliu, Bulgarijoje tobulinami įstatymai ir t. t. Tačiau galingos ES šalys nepradės nagrinėti šio klausimo, kol nebus suformuota rimta derybinė pozicija. Neigiamas sprendimas dėl žemės pardavimo užsieniečiams referendume – pats rimčiausias argumentas būsimose sunkiose derybose su Europos Komisija ir ES šalių senbuvių vadovais.
Juridinė referendumo problema yra ne pačios ES stojimo sutarties keitimas, o politinė valia ir pagrindas tokiam keitimui. Politinę valią tikėtina, kad suformuos sėkmingas referendumas, o pagrindas pakeitimui egzistuoja objektyviai dėl pačios ES sprendimo nesilaikyti susitarimų su Lietuva. Juk ES nesilaiko savo įsipareigojimo suvienodinti išmokas Europos žemdirbiams, tuo tarpu mūsų šalies eksportas tiesiogiai priklauso nuo Lietuvos žemdirbių konkurencingumo.
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas mano, kad egzistuoja ir kiti argumentai atidėti sprendimą atverti savo žemės rinką užsienio kompanijoms.
„Pažiūrėkime į Rytų Europos žemės rinkos situaciją. Stojant į ES nebuvo įmanoma tiksliai numatyti visų rinkos tendencijų. Šiandien matome, kad žemės ūkio paskirties žemės kaina Rytų Europoje skiriasi nuo ES senbuvių ne procentais, o kartais. Dešimtys tūkstančių Lietuvos ūkių praras bet kokias konkuravimo galimybes, jei nuo gegužės visi apribojimai užsieniečiams išnyks. Aš kalbu ne apie stambius žemvaldžius, o kooperatyvuose dirbančius smulkius ir vidutinius ūkininkus. Mūsų ūkininkui žemė – tai gamybos priemonė, tuo tarpu užsienio korporacijoms tai tik nekilnojamas turtas“, – kalbėjo Andrejus Stančikas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga