Tegyvuoja „AMERIKA PIRTYJE“ ne vieną nedėlią!

am1Birželio 15-osios vakarą Punsko buities muziejaus senajame klojime buvo parodytas teatro mėgėjų spektaklis „Amerika pirtyje“.

Į XIX amžiaus pabaigos Lietuvos kaimą žiūrovus perkėlė Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatras, kuriam vadovauja Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.

Visiems gerai žinomo – matyto ir girdėto vaidinimo sugrąžinimas į sceną šiemet turi išskirtinę reikšmę. Rugpjūčio 20 dieną „Amerika pirtyje“ švęs savo 115-ąjį gimtadienį. Šis spektaklis 1899 m. pirmą kartą viešai lietuvių kalba suvaidintas Palangoje – grafo Tiškevičiaus sandėlyje ant jūros kranto. Tada ošiančių bangų garsas žiūrovų galvoje kūrė tolimos Amerikos paveikslus. Spektaklis dar labiau kurstė norą išvysti šią nuostabią, dažnai vadinamą pažadėtąja, žemę.

Šiandien spektaklis „Amerika pirtyje“ tampa žvilgsniu į praeities žmonių gyvenimo būdą ir pasaulėžiūrą, su kuria dauguma yra susipažinę iš sakytinių ar rašytinių šaltinių. Būtina pabrėžti, kad šiemet į spektaklį buvo įpūsta naujumo, šviežumo, kuris pasireiškė naujų elementų įkomponavimu pjesėje. Čia panaudotos ekranizuotos „Titaniko“ istorijos scenos, kurios šį spektaklį ne tik išskyrė iš visų lig šiol matytų vaidinimų, bet ir pritraukė jaunuosius žiūrovus. Žinoma, kad „(…) šio veikalo siužetu, personažų šventu naivumu ir šėtonišku gudrumu negalima nesižavėti net ir praėjus šimtmečiui…“, kai besikeičiančioje visuomenėje kūrinys pasipuošia naujumu ir originalumu.

 

ap4

„Amerikos pirtyje“ spektaklio aktorius atlydėjo seniai girdėta „Titaniko“ melodija, įvedusi žiūrovus į Bekampių šeimos gyvenimo akimirkas – liūdnas ir linksmai komiškas scenas, kuriose Donatas Ališauskas vaidino nusigyvenusį ūkininką JUOZĄ BEKAMPĮ, Rūta Burdinaitė jo žmoną BEKAMPIENĘ, o Darija Vyšniauskienė jų dukrą AGOTĄ. Į Bekampių gyvenimą įsipainiojo dar keli veikėjai: siuvėjas VINCAS (Tomas Berneckas), pasiturintis ūkininkas ANTANAS (Darius Malinauskas), gudrus žydelis FAIBČIKAS (Darius Vaina), PIRŠLYS (Jurgis Paransevičius), piemuo JONUKAS (Arnoldas Vaznelis), gerkles malšinanti kromininkė MORKELIENĖ (Teklė Paransevičienė) ir keli kiaušinius mėtantys, grybus ir dešrą džiovinantys, švarias ausis ir grindis turintys bei sienas ramstantys PREKYBININKAI (Danguolė Kuosaitė, Alicija Kraužlytė, Darius Vaicekauskas, Matas Pečiulis, Valdas Šupšinskas).

Tad tegyvuoja lietuviškas mėgėjų teatras, tegyvuoja „AMERIKA PIRTYJE“ dar ne vieną nedėlią!

(js), punskas.pl

am3

 

5 atsakymai į “Tegyvuoja „AMERIKA PIRTYJE“ ne vieną nedėlią!”

  1. Ar kas nors pagalvojo kodel buvo ta „nedelia“ ir tas lietuviskas vaidinimas parasytas „lietuviszkas“? Emiau pasidomejau – tas skelbimas padarytas pagal pirmo „Amerikos pirtyje“ is 1899 m. skelbimo pavyzdi – gal tiesiog noreta pagauti to laikmecio dvasia? Reiketu klausti rengeju, bet kasti ar prieiti prie kazkokiu isvedziojimu ir kritikos gal nereiketu. Visgi tai kulturos namu afisa – matyt ji taip parasyta, nes toks buvo uzmojis ir tikslas, o ne del noro ivesti barbarizmus ar tuo labiau apsizioplinant.

  2. gal ir nevertėtų kąsti, jeigu sugebėtume suvokti, kur yra barbarizmai-slavizmai, ir kad tai nieko bendro su dzūkų tarme neturi, arba turi labai mažai, ir kad tie slavizmai teršia o ne puošia mūsų kalbą. Jeigu atlaidžiai žiūrime į vaineles ir žalnierėlius,tai kuo blogesnės yra šiandienos komurkės, truskavkės, pšystankai? Už šimto metų, jeigu dar mūsų krašte bus nors keli kalbantys lietuviškai, tai bus tokia pat nekalta tautosaka, kaip tos nelemtos nedėlios

  3. Tai ir lietuviškų senų, liaudiškų dainų nedainuokim 😀 nutildykim senelius dainuojančius „aušta aušrelė , brolis rengias į vainelę“. Nereikia taip jau pykti už senelių šnektą. Šiandien tai vienas iš jumorą sukeliančių žodžių (net spektaklio skelbime šis žodis šviečia ir ne vieną prajuokina) 😀 Niekas šiandien taip nekalba 🙂 jaunimas tai tikrai, na, išskyrus vyresniojo amžiaus žmones 🙂 Na, jau taip nekąskite… 🙂

  4. gal geriau parašyti: tegyvuoja AMERIKA PIRTYJE ne vieną savaitę? sekmadienį?
    Jau laimei, suprantame, kad lietuviai turi savo turtingą kalbą, ir nereikia mums visokių padlagių, pieskų, žalnierėlių, vainelių, kvietkelių ir panačių polonizmų. Mūsų portėviams galėjo atrodyti, kad žodžiai, kurie išskrieja iš sulenkėjusio pono lūpų, yra gražesni ar ‘poniškesni’, bet ar šiandien tikrai negalime apsieiti be ‘nedėlių“?

  5. esate šaunuoliai,sveikinimai nuoširdžiausi ir sėkmės jums

Komentarai uždrausti.